Partijos Seimo rinkimų agitacijai numačiusios atseikėti per 8 milijonus litų, daugiausia konservatoriai – maždaug 2,7 milijono litų. Parlamentinės partijos jau išrikiavo didžiąją dalį savo kandidatų šių metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams vienmandatėse apygardose. Darbo partija ir „tvarkiečiai“ jau turi net savo šūkius, kuriais vilioja rinkėjus.
Prezidentės dekretas netrukus
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad rinkimų kampanijas politinės partijos pradėjo gerokai anksčiau, nors oficialiai apie Seimo rinkimus Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nepranešė.
Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu, rinkimų agitacijos pradžia skelbiama diena, kai Prezidentas pasirašo dekretą apie naujus Seimo rinkimus.
Tai valstybės vadovas turi padaryti likus pusmečiui iki rinkimų.
Seimas jau anksčiau apsisprendė, kad eiliniai rinkimai vyks 2012 m. spalio 14 d., todėl tikimasi, kad iki balandžio 12 d. D.Grybauskaitė tokį dekretą pasirašys.
„Didelė dalis partijų išreiškė pageidavimą, kad Prezidentė neskubėtų pasirašyti dekreto, todėl jis greičiausiai pasirodys paskutinėmis dienomis, kurias numato įstatymas“, – neabejoja Z.Vaigauskas.
Nuo tos dienos ir bus laikoma, kad prasidėjo rinkimų agitacija.
Prieš kiekvienus rinkimus partijos agitacijai išleidžia apie 7 mln. Lt.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 5 proc. barjerą įveiktų ir į Seimą patektų tik penkios partijos – Darbo partija (už ją balsuotų 18,8 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (15,7 proc.), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD; 9,8 proc.), partija „Tvarka ir teisingumas“ (8,9 proc.) ir Liberalų sąjūdis (5,3 proc.).
Būtent šių partijų atstovus, atsakingus už pasirengimą 2012 m. Seimo rinkimams, ir apklausė „Valstiečių laikraštis“.
Paaiškėjo, kad vien šios partijos ateinantiems rinkimams atseikės 20 proc. daugiau lėšų nei skyrė ankstesniems.
Į politiką investuos daugiau
Penkios didžiausios parlamentinės partijos į Seimo rinkimus planuoja investuoti maždaug 8,5 mln. Lt sumą.
Vadovaujantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu, politinei kampanijai galima skirti ne daugiau kaip 2,7 mln. Lt.
„Mes išnaudosime visą leidžiamą agitacijai skirti sumą. Kiek žinau, tai yra maždaug 2,7 mln. litų“, – teigė TS-LKD rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna.
Nors TS-LKD numačiusi maksimalią išlaidų sumą, partija viena paskutinių iš parlamentinių politinių jėgų suformavo kandidatų, kelsiančių savo kandidatūras vienmandatėse apygardose, sąrašą.
„Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje bus sudarytas ir bendras partijos sąrašas, kuris vėliau bus reitinguojamas“, – teigė R. Alekna.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tikino, kad partija rinkimams skirs nuo 2,2 iki 2,4 mln. Lt.
„Išankstinis socialdemokratų kandidatų vienmandatėse apygardose sąrašas bus patvirtintas balandžio 21 d., o galutinis – rugpjūčio 25-ąją“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio centrinio rinkimų štabo vadovo Raimondo Imbraso teigimu, partija Seimo rinkimų kampanijai išleis iki 1 mln. Lt. Išankstinį kandidatų sąrašą Liberalų sąjūdis paskelbs gegužės 5 d.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad partijų kandidatų sąrašus VRK turi paskelbti „Valstybės žiniose“ likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.
Vienmandatėse apygardose bus išrinktas 71 Seimo narys, pagal sąrašus daugiamandatėse apygardose – 70 parlamentarų.
Vieni žino, kiti kuria
Skirtingai nuo konservatorių, populiariausia pagal gyventojų apklausas Darbo partija jau turi ne tik savo kandidatų vienmandatėse apygardose sąrašą, bet ir rinkimų šūkį.
„Mūsų štabas rinkimų linkme dirba jau maždaug pusmetį, todėl nepasakyčiau, kad tik pradedame kampaniją“, – sakė Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys.
Partija rinkėjus vilioja šūkiu „Mes žinome kaip!“
„Turime jau ir savo rinkimų programą, numatėme visas akcijas ir kitus rinkimų instrumentus, bet kol kas nenorėčiau jų atskleisti“, – slapukavo V. Gapšys.
Rinkimams Darbo partija ketina išleisti apie 1,2 mln. Lt.
„Tai preliminari sąmata, nes visko tiksliai apskaičiuoti neįmanoma“, – teigė V.Gapšys.
Rinkimų šūkį turi ir ketvirta pagal populiarumą partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Kurkime Trečiąją respubliką!“ – į telefoną šūktelėjo vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių Valentinas Mazuronis.
Sąrašo lyderis bus 2004 m. balandį per apkaltą nušalintas Prezidentas Rolandas Paksas.
Seimas šių metų kovo 22 d. priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia praėjus 4 metams po apkaltos politikams kandidatuoti į Seimą.
„Mes turėjome du variantus, kaip elgtis, jei sąrašo lyderis bus R.Paksas ir jei partiją vestų kitas kandidatas. Rinkimams pradėjome ruoštis po to, kai baigėsi ankstesni rinkimai“, – sakė V. Mazuronis.
„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatų vienmandatėse apygardose sąraše yra apie 60 pavardžių. Jis bus papildytas šiek tiek vėliau, o galutinį sąrašą VRK ketinama pateikti rugpjūtį.
Rinkimams „tvarkiečiai“ numatė iki 1,2 mln. Lt biudžetą.
Partijos rinkimų kampanijoms išleidžia 2–3 kartus didesnes sumas, nei skelbiama oficialiai. Tiesa, tai vyksta per asmenines kandidatų rinkimų kampanijas.
Įžvelgia piktus konkurentų kėslus
Anksčiau partijos pasižadėdavo laikytis korektiškos rinkimų kovos principų, bet šiemet ne visų politinių jėgų atstovai pritaria idėjai pasirašyti džentelmeniškumo memorandumą.
„Jei esi politinis svoločius, tai gali pasirašyti kad ir 10 memorandumų, bet visus juos sulaužysi. Mes neketiname imtis jokių nešvarios politinės kovos metodų, todėl manome, kad pertekliniai pasižadėjimai nereikalingi“, – sakė V. Mazuronis.
Savo ruožtu TS-LKD rinkimų štabo vadovas R. Alekna pritartų memorandumo pasirašymui.
Partijų atstovai vieningi buvo tik viešųjų pirkimų klausimu, esą politinėms partijoms reikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis.
„Lietuva gerokai perlenkė lazdą su tais viešaisiais pirkimais, nes Europos Sąjungos direktyva taiko išimtis kūrybiniams dalykams. Šiuo atveju į tai patenka ir reklama. Priešingu atveju mes žlugdysime politinę sistemą“, – sakė A.Butkevičius.
Darbo partijos rinkimų štabo atstovas V. Gapšys irgi tikino, kad taikyti viešųjų pirkimų principus rinkimų kampanijoms būtų nelogiška.
Prezidentė D. Grybauskaitė kovo 23 d. grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, numatančias viešųjų pirkimų išimtis politinėms partijoms.
Rinkimai kainuos 17 mln. litų
VRK vadovas Z. Vaigauskas sakė, kad jokių politinių naujovių Seimo rinkimuose kol kas neplanuojama.
„Nors Europos Sąjunga priekaištauja mums, kad neleidžiame rinkimuose dalyvauti užsieniečiams, Lietuva, manau, laikosi principinės pozicijos ir parlamento bei Prezidento rinkimuose gali dalyvauti tik Lietuvos piliečiai“, – tikino Z. Vaigauskas.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad Lietuva yra viena iš septynių ES narių, nevykdančių Europos Komisijos nurodymo leisti užsieniečiams Lietuvoje steigti politines partijas ir joms dalyvauti rinkimuose.
„Visai kas kita yra savivaldos rinkimai, kuriuose Lietuvoje gali dalyvauti ir užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje. Tokių užsieniečių, turinčių rinkimų teisę, priskaičiuojame tūkstančiais ir net turime išrinktų tarybos narių“, – teigė Z. Vaigauskas.
Išskyrus šias diskusijas, VRK darbo daugiau niekas netrikdo.
Seimo rinkimams planuojama išleisti apie 17 mln. Lt.
VRK atkreipia dėmesį, kad žmonės nepasiduotų politikų vilionėms, kai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Seimo rinkimų Valstiečių liaudininkų kandidatas Bernardas Šatkovskis vienoje Vilniaus kavinėje organizuodavo nemokamus renginius, kuriuose žmonės buvo vaišinami alkoholiu ir užkandžiais. Jie buvo kviečiami vykti grybauti „Varėnos link“ ir į Šiluvos atlaidus. Tuomet kandidatas teisinosi, esą rinkėjai jį pasikvietė į kavinę ir vaišino alumi.
„Nesitikėkite korektiškos kovos“
Lauras Bielinis, politologas:
Rinkimų kampanija prasidėjo ne šiandien. Ji intensyviai vyksta jau kelis mėnesius. Skandalas dėl FNTT vadovų atleidimo, manau, irgi yra sudėtinė tos kampanijos dalis. Įdomu tai, kad net keliomis partijomis pasitiki labai panašus skaičius rinkėjų, todėl politinė kova bus labai arši. Rinkėjai neturėtų būti naivūs ir laukti iš politikų korektiškos kovos. Neabejoju, kad bus kovojama visomis įmanomomis priemonėmis, nevengiant kompromituojančios medžiagos, juodųjų technologijų ir net šmeižto. Bus mėginama pasitelkti net žiniasklaidą, siekiant sukurti neigiamą foną apie konkurentus. Ką galima patarti rinkėjams? Svarbiausias dalykas – reikia atsiriboti nuo emocijų, vertinant vieną ar kitą politikų pasisakymą ir veiksmą. Juk politikai tik ir siekia sukelti rinkėjų emocijas ir užslopinti racionalų mąstymą.
