Paskutiniu metu susikūrė keletas naujų, nedidelių partijų (Politinė partija „Sąjunga Taip“, Tautininkų sąjunga, „Drąsos kelias“, Lietuvos žmonių partija, Demokratinė darbo ir vienybės partija), egzistuoja dar kelios dešimtys seniau susikūrusių organizacijų, kurios skelbiasi laimėsiančios daug balsų, nors nuojauta sako, kad po rinkimų dalis jų išnyks ir daugiau nefunkcionuos. Todėl nuo politinės dešinės iki kairės mes matome ne tik stambias ir jau savo veidą bei organizacinio ir rinkiminio palaikymo inercijas sukūrusias partijas, bet ir vienadienes ar progines partijas. Bet gali kilti natūralus klausimas, kokią reikšmę ir įtaką rinkimams gali padaryti ir daro šios partijos?
Šiame straipsnyje norėčiau parodyti, tiesiog aritmetiškai paskaičiuoti, galimus politinius nuostolius ir pergales tų politinių jėgų, kurios stambiems politikos žaidėjams gali atrodyti nevertos dėmesio.
Net nesusimąstome, kad Lietuvoje šiandien yra net 43 registruotos politinės partijos. Suprantama, dalis jų nefunkcionuoja, rinkimuose nedalyvaus ir egzistuoja tik kaip pavadinimas bei registracijos numeris. Dalis (tik keturios) yra likvidavimo stadijoje. Na, o kitos – mums jau nieko nereiškiantys pavadinimai, tačiau vis dar turi teisę oficialiai vadintis partijomis ir dalyvauti rinkimuose.
Taigi atėmus likviduojamas partijas lieka 39 oficialios politinės organizacijos. Tai milžiniška rinkimų jėga. Aš neironizuoju, nes net pati smulkiausia ir rinkimuose neperspektyvi partija gali surinkti (ir dažniausiai surenka) nuo 0,2 iki 1,5 proc. balsų. Aritmetiškai tai neturi reikšmingos rinkiminės įtakos galutiniam rezultatui, tačiau atėmus realiai veikiančias partijas likusios 30 partijų gali pritraukti gana didelį skaičių balsų. Tarkime, kad kiekviena iš smulkių partijų, jei jos visos dalyvautų rinkimuose, gautų vidutiniškai po 0,3 proc. balsų. Tada jos surinktų devynis procentus! O tai jau stambus laimėjimas rinkimuose, leidžiantis sukurti nemažą frakciją. Ir netgi daryti įtaką Seimo sprendimams.
Aišku, šios partijėlės, kovodamos dėl vietos po rinkimine saule, nebus vieningos ir pasiskirstys per visą politinį spektrą. Tačiau 9 proc. balsų bus pradanginti. Jie neatiteks realioms politinėms jėgoms, bet tiesiog ištirpins balsavusiųjų valią. 9 proc. atėjusiųjų dalyvauti gali būti tikri dėl jų balsų dingimo, o juos gauti svajoja kiekviena didesnė partija.
Taigi smulkių partijų kūrimas nėra nekaltas ir naivus pavienių veikėjų bandymas įsiterpti į politinį lauką. Smulkios partijos tampa jėga, lemiančia daugelio balsų pasiskirstymą per rinkimus. Nes – dalis balsų, tradiciškai atitenkančių kažkokiai partijai, bus atimti, o tai gali būti lemtingi vienas, du ar trys procentai.
Todėl didžiųjų politinių partijų uždavinys šiandien yra ne tik surinkti savo balsus, bet ir sumažinti smulkių ir dažnai parazitinę funkciją rinkimuose atliekančių partijų skaičių savo rinkiminiame diapazone. Pavyzdžiui, TS-LKD turėtų kelti rūpestį dar dvi krikščionių partijos (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Krikščionių partija), o ką jau bekalbėti apie tautiškumą propaguojančias partijas, kurios visada surenka savo rinkiminį derlių. Todėl, jei dešinieji sugebės susitarti su kokia dešimtimi partijėlių dešiniojoje politikos lauko pusėje (nors neįsivaizduoju, kaip galima susitarti su Tautininkų sąjunga, kuri neseniai su triukšmu išėjo iš TS-LKD), tada jie turi šansą iš esmės sustiprinti savo galimybes rinkimuose.
Bet visa tai – tik mano teoriniai samprotavimai, realybėje partijos bei jų vadai tiki savo galimybėmis ir nemato reikalo susitarti tarpusavyje. Todėl rinkimuose dalis balsų tikrai nueis perniek, ir dėl tos priežasties rezultatai vėl bus netikėti ir netinkami.
