Čekijos piratų partijos pirmininkas Mikulašas Ferjenčikas sako, kad tai leis Europos piratų partijoms imtis koordinuotų veiksmų, tačiau tam dar turi pritarti nacionalinės piratų partijos.
Dviejų dienų konferencijoje Prahoje dalyvavo daugiau kaip 25 valstybių atstovai.
Jie išrinko Piratų partijų internacionalo (PPI) vadovybę ir diskutavo, kaip pasekti švedų ir vokiečių piratų partijų sėkmės. Vokietijos piratų partijai sėkmingai pasirodžius per rinkimus Berlyno ir Sarlando žemėse, jos populiarumas didėja ir pasiekė maždaug 10 proc.
PPI į savo narius priėmė Kroatijos ir Graikijos piratų partijas.
„Mes koordinuosime rinkimų kampaniją ir imsimės rengti visai Europai bendrą programą“, - sako M. Ferjenčikas.
Partijos taip pat susitarė, kad jei rinkimai į Europos Parlamentą joms bus sėkmingi, parlamente jos įkurs piratų grupę.
Pasak M. Ferjenčiko, piratų partijos sutarė, kad jos sieks skaidresnio valstybės valdymo, didesnio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus ir pakeisti intelektinės nuosavybės koncepciją.
Piratų partijos pirmiausia siekia didesnės interneto ir autorių teisių laisvės, kad nebūtų trukdoma laisvam apsikeitimui muzikos kūriniais, filmais ir kompiuterių programomis. Šios partijos buvo itin aktyvios neseniai protestuojant dėl antipiratinės prekybos sutarties ACTA.
Pirmoji piratų partija susikūrė Švedijoje 2006 metais, o dabar pasaulyje jų jau yra apie 60.
Neregistruota piratų partija veikia ir Lietuvoje, jos atstovai dalyvavo konferencijoje Prahoje.
