neįgaliųjų reikalų departamentas

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis. E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.

Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą. Siekdamas pakeisti šią statistiką, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Jokio skirtumo“, kuria skatins šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Rugpjūtį atliktas Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 62 proc.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) penkiose savivaldybėse – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės – surengė universalaus dizaino (UD) seminarus. Jie skirti regionų savivaldybių sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, sporto, susisiekimo, miesto planavimo specialistams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centras Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvairiuose Lietuvos regionuose rengė šviečiamąją kampaniją – susitikimuose su vietos politikais, specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, bendruomenėmis ir visuomene pristatė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, negalią turinčių žmonių situaciją, kalbėjosi apie svarbiausias problemas...

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), įgyvendindamas institucinės globos įstaigų pertvarką Lietuvoje, planuoja ES lėšomis įgyvendinti projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projekto metu konkurso būdu atrinkti projekto partneriai teiks bendruomenines paslaugas Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės, Šiaulių ir Telšių regionuose.

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „D...

Emocinis kognityvinis konsultavimo (EKK) metodas 2015 m. Lietuvą pasiekė Izraelio ambasados iniciatyva. Jo pradininkė – mokslininkė dr. Maly Danino, 1964 m. įkurtos Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi sutrikimų ir aktyvumo arba / ir dėmesio sutrikimų, organizacijos (NITZAN) direktorė. Įdomu, kad Lietuva kartu su Latvija tapo pirmosiomis Europos valstybėmis, pasinaudojusiomis unikalia Izraelio patirtimi. Šis metodas taip pat diegiamas JAV ir Kinijoje.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Pagyvenęs vyras ant žemės pasideda ramentus, tada nusiima kojų protezus, užsimauna nenaujas pirštines ir, vienoje rankoje laikydamas kastuvą ir kauptuką, kitoje – maišelį su medžių sodinukais ir su šiek tiek maisto, pamažu keliais pradeda kilti į kalną. Po dvidešimties minučių jis pasiekia nedidelį plokščią plotą. Su atsineštais įrankiais gilina duobę, kurią iškasė išvakarėse. Čia sodins medelio sodinuką. Ma Sanksjao neseniai suėjo 70 metų.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties – turėti darbą. Nors pastaraisiais metais užimtumo rodikliai didėja, bet vis dar nemažai žmonių dėl įvairių priežasčių negali rasti nuolatinio darbo ir dėl to patiria socialinę atskirtį. Šią savaitę Vilniaus miesto Taryba patvirtino Užimtumo didinimo programą, kuri veiks 2019–2020 metais. Nuo gegužės prasidėsiančiai programai skirta 806,3 tūkst. eurų.

Balandis – autizmo spektro supratimo mėnuo. Šį mėnesį vienas po kito vyksta prasmingi renginiai, kurių metu dalijamasi patirtimi, susipažįstama su naujais mokslininkų atradimais, padedančiais geriau suvokti, kaip suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir kaip jiems padėti lengviau integruotis į visuomenę. Į renginį „Diena su autizmu“ praėjusį šeštadienį pakvietė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ nariai. Renginys vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

2019 metų kovo 19-oji Lietuvai buvo ypatinga – tą dieną Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiose pasaulio vasaros specialiosios olimpiados žaidynėse, Ryčio Šležio treniruojami Lietuvos futbolininkai superfinale nugalėjo Brazilijos rinktinę ir tapo čempionais.

Pažymint Autizmo supratimo dieną Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ visus, kuriems rūpi autizmo tema, kvietė kartu sodinti Supratimo medį – išminties, bendrystės ir vilties augti simbolį. Vilniuje gyvenančios autizmo sutrikimą turinčius vaikus auginančios šeimos saulėtą balandžio 2-osios pavakarę rinkosi Ozo parke.

Ryškiaspalviai 7-o dešimtmečio drabužiai, aksesuarai, buities detalės, skambanti to meto muzika... Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai turėjo progos visa tai pasimatuoti ir patirti neįprastoje fotosesijoje. Kaune įsikūrusi bendruomeninė fotostudija „No Name Studio“ Tarptautinės teatro dienos proga kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą 7-o dešimtmečio fotosesiją. Fotostudijoje apsilankė ir Kaune įsikūrusio centro lankytojai.

Į Markučių dienos veiklos centrą, kurį lanko vyresni nei aštuoniolikos metų proto ir kompleksinę negalią turintys žmonės, užsukame popietę. Darbai čia virte verda: vieni centro lankytojai piešia, kiti lipdo, siuvinėja. Pavargę tiesiog ilsisi ant studijose pastatytų minkštasuolių. Kiekvienam čia sudarytos tinkamiausios sąlygos, stengiamasi, kad visi jaustųsi gerai. Vilnietė Oksana Markučių dienos veiklos centro duris varsto jau daugiau kaip dvi dešimtis metų.

Štai jau pustrečių metų dvi suinteresuotos žinybos laužo galvas, kaip prisikalbinti bendradarbiauti trečiąją. Pagal įstatymo raidę pastaroji turi teisę atsisakyti, bet pagal protingumo kriterijų tai – nesuprantama. Naujagimių rega Lietuvoje tikrinama nuo sovietinių laikų. Visuotinė klausos patikra taikoma tik nuo 2014 m. Pašnekovai neslepia: jei ne atkaklios tėvų pastangos, valdžios malonės būtų tekę laukti dar.

Net 28 medalius – 16 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos – Lietuvos specialiosios olimpiados rinktinė parsivežė iš kovo 21 d. pasibaigusių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, vykusių XV specialiosios olimpiados vasaros žaidynių. Lietuvai atstovavę 26 sportininkai varžėsi 7 sporto šakose: lengvosios atletikos, futbolo, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, bočios, irklavimo. Iš viso Specialiosios olimpiados žaidynėse 24 sporto šakose rungėsi 7,5 tūkst.

Nuo 2020 metų sausio 1 d., įsigaliojus šių metų kovo 21 d. Seimo priimtoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, LRT rodys daugiau laidų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Už Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas pataisas Seimas balsavo vienbalsiai – jos priimtos 99 balsais. Pritaikytų laidų daugės kasmet Pristatydama įstatymo pataisas, R. Popovienė pateikė statistiką: šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc.

Pradėjo veikti interneto svetainė www.lygybesplanai.lt, kurioje darbdaviai ar jų atstovai ras reikalingos informacijos ir daugybę praktinių pavyzdžių, kaip užtikrinti diskriminacijos prevenciją darbo vietoje, kaip susikurti įmonės ar organizacijos lygybės planą.

Kovo 11 d. Ženevoje (Šveicarija) prasidėjusioje Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto sesijoje antrąją kadenciją pradėjęs Lietuvos atstovas Jonas Ruškus išrinktas vienu iš trijų komiteto vicepirmininkų. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Kauno „Arkos“ bendruomenės narys.

Kaunietė Kristina Antanavičienė ne tik augina spinalinę raumenų atrofiją turintį sūnų Ronaldą – ji įkūrė Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų ir raumenų ligomis asociaciją „Sraunija“ ir tapo jos prezidente. Moteris stengiasi padėti ne tik savo sūnui, bet ir kitoms šeimoms, auginančioms panašius vaikus. Kristinos sūnui dabar jau 17. Iki vienerių metų berniukas vystėsi kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jis laiku pradėjo laikyti galvutę, sėdėjo, pats atsistojo.

Pirmosiomis šio pavasario dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje į jau 11 kartą organizuojamą sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos parodą „Sveikatos dienos 2019“ rinkosi visi, kam rūpi sveikata ir sveika gyvensena. Kasmet organizuojamoje parodoje galima susipažinti su sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigų teikiamomis paslaugomis, sveikatai ir sveikai gyvensenai skirtais gaminiais, produktais.

Jau daugiau kaip 400 metų kovo pradžioje į Vilnių suplūsta liaudies meistrai, tautodailininkai, amatininkai, įvairių rankdarbių kūrėjai – čia vyksta unikali etnokultūros šventė – Kaziuko mugė. Šiemet joje savo dirbinius kone pusei milijono vilniečių ir sostinės svečių siūlė per 1300 auksarankių. Tarp jų – ne tik kūrybingi neįgalieji, bet ir parama negalią turintiems žmonėms besirūpinančios organizacijos, labdaros ir paramos fondai. Šiemet vykusi 416-oji Kaziuko mugė žadėjo nemažai naujovių.

Kai pirmą kartą susitikome su Lina Aleksandravičiūte, ji džiaugėsi, kad ilgai ieškojusi pastovaus darbo pagaliau jį rado, ir pažadėjo papasakoti apie ilgai trukusias darbo paieškas. Deja, antrasis mūsų susitikimas nebuvo toks džiugus – pradirbusi vos mėnesį Lina darbo neteko. Jos istorija panaši į daugelio žmonių, turinčių negalią nuo vaikystės. Mergina nuoširdžiai papasakojo apie savo išgyvenimus.

Savarankiškas gyvenimas gali atrodyti trokštama, bet nepasiekiama svajonė, jei kai kuriose srityse trūksta išmanymo, gebėjimų ir galimybių. Vis dėlto gyvenimas globos institucijoje neturi būti vienintelė išeitis. Tarpine stotele proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie negali gyventi visai savarankiškai, bet to siekia, tampa apsaugotas būstas. Tadas – apsaugoto būsto paslaugos Tauragėje gavėjas.

Specialiosios olimpiados gimnastikos klubas jungia intelekto negalią turinčius sportininkus, jų tėvelius, trenerius ir visus, besidominčius gimnastika. Klubo tikslas – gerinti sutrikusio intelekto, proto ir psichikos negalią turinčių vaikų ir paauglių sveikatą, rūpintis jų užimtumu, suteikti jiems galimybę treniruotis ir dalyvauti varžybose. Gimnastika – viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių.

Viktoras Vytas Karmaza po sunkios traumos tapo neįgalus. Iškentėjęs dešimt operacijų vyras stengiasi būti naudingas žmonėms, savanoriauja, padėdamas už save silpnesniems. Jis nuoširdžiai pasakoja, kaip jam pačiam pavyko ne tik įveikti po nelaimės apėmusią depresiją, bet ir ištrūkti iš alkoholizmo, pasukti savo gyvenimą gerąja linkme. Viktorą Vytą žinojau tik iš jį artimai pažįstančių žmonių pasakojimų. Susitikimas ir pokalbis su juo nenuvylė.

Kaunietė Ramunė su negalią turinčiu sūnumi Danijoje gyvena jau aštuonerius metus. Čia Žygimantas baigė mokyklą, rado darbą, sėkmingai integruojasi į visuomenę. „Esu didelė Lietuvos patriotė. Mielai grįžčiau namo, bet žinau, kad mano sūnus namie negautų net pusės tų paslaugų, kokias gauname Danijoje“, – sako Ramunė. Šiuo metu Žygimantui – 23-eji. Jis gimė neišnešiotas, būdamas vienerių dar nesėdėjo, nevaikščiojo, nekalbėjo. Medikai ramino – išaugs, pasivys, bet mamos nuojauta kuždėjo ką kita.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kas yra universalus dizainas. Viktorinoje dalyvavo 298 žmonės. 13,8 proc. sako, kad universalus dizainas – tai pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, 12,1 proc. mano, kad tai estetiškas dizainas. Vis dėlto dauguma – 74,1 proc. – atsakė teisingai: universalus dizainas – toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi.

„Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime – ar vyksta pokyčiai?“ – klausta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija surengtoje konferencijoje, į kurią gausiai susirinko neįgaliųjų asociacijų, atsakingų valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Ši konferencija – tarsi 2015-aisiais analogiškoje diskusijoje priimtos rezoliucijos revizija, siekiant išsiaiškinti, ar situacija keičiasi, ar iškeltos problemos sprendžiamos.

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) šiemet besikreipiantiems asmenims, pirmą kartą ar pakartotinai nustačius neįgalumo ar darbingumo lygį, išduodamas naujos formos neįgaliojo pažymėjimas. Daugiau kaip 6,5 tūkst. neįgaliųjų rankose – pažymėjimai, kurių įrašai išversti ir į anglų kalbą.

Sukako 30 metų, kai 1989 m. tuometinis Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininkas Algirdas Jakaitis pirmąkart pasilabino su kurčiųjų laikraščio „Akiratis“ auditorija: „Sveikas, mielas skaitytojau!“ „Per tuos metus keitėsi laikraščio forma, puslapių skaičius, tiražas <...>, nepakitęs liko tik prasmingas ir gražus pavadinimas – „Akiratis“, – tokį laikraščio evoliucijos įvertinimą istorijai palieka kurčiųjų bendruomenės metraštininkai knygoje „Gestų kalbos metamorfozės Lietuvos kurčiųjų dra...

Dvi jaunutės merginos iš Lietuvos Kalifornijoje išsinuomoja automobilį ir leidžiasi į kelionę kalnuotais joms nepažįstamos šalies keliais. Atrodytų, nieko keista, bet Emilija Kisnieriūtė ir jos draugė Ieva Šimulynaitė yra kurčios nuo gimimo. Ši kelionė į JAV joms buvo dar vienas iššūkis. O iššūkių kurčių merginų gyvenime būta nemažai. Vilniuje su Emilija kalbėjomės ne tik apie keliones po JAV, bet ir apie kurčios mergaitės ryžtą gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.

Retas jaunuolis savo gyvenimą įsivaizduoja be pramogų – vakarėlių, diskotekų ir linksmybių su draugais. Tokių norų turi ir psichikos negalią turintis jaunimas, bet pasilinksminti įprastame klube ar bare jie dažniausiai negali. Dvi bičiulės Vida Juodvalkienė ir Ilona Monkevičienė nutarė organizuoti šokių vakarus-diskotekas „Mes – čia“, skirtas psichikos negalią turinčiam jaunimui. Penktadienio vakaras.

Šių metų sausio pabaigoje Ispanijos sostinėje Madride vyko ES Įvairovės chartijų platformos susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo Lietuvos atstovai.

Suaugusius negalią turinčius vaikus prižiūrinčios mamos dažnai gyvena ne savo, o savo vaikų gyvenimą. Besirūpindamos atžalomis, jos visai pamiršta save. Pasak Akmenėje gyvenančios Jovitos Jankauskienės, mamoms būtų kur kas lengviau, jei Lietuvoje atsirastų daugiau ir įvairesnių paslaugų, dienos centrų, kur būtų galima palikti suaugusius negalią turinčius vaikus. Jovitos sūnui – dvidešimt.

Gestų kalbos neturi rašto, o kurtieji, nors ir būdami dvikalbiai, paprastai pirmenybę teikia „skaitymui“ gimtąja kalba. Tad gal iš tiesų kurčiojo ir knygos sąjunga tėra iliuzija – to turbūt ne kartą savęs klausė kurčiųjų tėvai ir mokytojai, nerimaudami dėl vaiko nenoro skaityti. Žmonijai sugalvojus interaktyvųjį skaitymą, knyga pagaliau užkariauja kurčiųjų simpatijas.

Negalią turinčios mergaitės ir moterys patiria dvigubą diskriminaciją – dėl negalios ir dėl lyties, todėl yra labiau pažeidžiamos, rodo užsienyje atlikti tyrimai.

Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės globos namai dalyvauja institucinės globos pertvarkos procese. Vyksta permainos – jau įsteigti trys grupinio gyvenimo namai Kelmėje, kiekvienuose iš jų apgyvendinta po dešimt buvusių globos namų gyventojų, turinčių vidutinę ar sunkią proto ar psichikos negalią. Praėjusių metų spalį pradėta teikti asmeninio asistento paslauga proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms. Projektas truks metus.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigė įgyvendinti valstybės investicinį projektą, pagal kurį 2016–2018 metais nupirkta ir neįgaliųjų organizacijoms panaudos pagrindais perduoda 60 autobusiukų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis devynviečių „Peugeot Boxer Combi“ mikroautobusiukų raktelius įteikė jau 20 paskutinių neįgaliųjų organizacijų.

Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų problemos“. Elektroninėmis priemonėmis apklausti visų savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyrių darbuotojai, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojai. Savo nuomonę išsakė ir patys neįgalieji.