medicina

Didžiojoje Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį buvo aptikta 19 naujų genetinių mechanizmų, kurie bakterijas paverčia neįveikiamomis antibiotikams. „Anglijos viešosios sveikatos agentūra“ (Public Health England (PHE) perspėja apie neišgydomas ligas – gonorėją ir stafilokoką. Medicinos asociacijos atstovai baiminasi, kad antibiotikai netrukus gali tapti visiškai beverčiais. Tam tereikia, kad atsparių bakterijų skaičius pasiektų tam tikrą lygį.

Pajūryje įsikūręs bitininkas siūlo ne tik paragauti šviežio medaus, bet ir išbandyti neįprastą poilsiui vietą – bičių lovą. Ant 12-os avilių stovinčiame namelyje įrengti gultai, po kuriais dūzgia šimtai tūkstančių bičių. Tokios terapijos metu esą dauguma nurimsta ir užmiega. Tačiau medikai įspėja, kad kai kuriems toks poilsis gali baigtis reanimacijos skyriuje. „Užeinam į didelį avilį. Kur čia yra 12 šeimų, gyvena bitės, yra gultai padaryti, kaip pirty“, – pasakoja bitininkas Giedrius Kalnius.

Nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas.

Didžioji Britanija yra išleidusi savo rekomendacijas gydytojams, kokių simptomų tikėtis iš kitų šalių atvykstantiems migrantams. Tokį „standartinių nusiskundimų“ ir „rizikų“ sąrašą yra surašę ir lietuvių pacientams. Oficialiame Didžiosios Britanijos valdžios puslapyje gov.uk yra pateikiamas patarimų ir gairių sąrašas medikams, ką daryti, išvydus lietuvių kilmės asmenį. Pagrindiniai patarimai Siūloma patikrinti, ar visų pacientų skiepų kalendorius atitinka JK imunizacijos taisykles.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas šiandien jau informuoti apie bendrojo priėmimo rezultatus. Kvietimus gavo 10 914 jaunuolių, pretenduojančių studijuoti universitetuose (2018 m. – 11 164), ir 9 489 – kolegijose (2018 m. – 10 645). Pirmajame etape dalyvavusieji juos gali matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, visa informacija taip pat išsiųsta elektroniniais laiškais.

Europos žaidynės Minske buvo gera generalinė repeticija prieš Tokijo olimpines žaidynes. Nors ir ne visi elitiniai sportininkai kovojo dėl vietos po saule neatradusiose varžybose, lietuvių delegacija grįžo su trimis medaliais. Tokius pasiekimus vadovybė vertino kontraversiškai ir laiko tai sporto reformų pasekme. „Jeigu mes nesiimsime kokių nors skubių veiksmų ir nemėginsime atkurti sistemos, mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Reikia atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą.

Karštomis dienomis lietuviai traukia prie ežerų, karjerų ar kitų vandens telkinių. Niekam ne paslaptis, kad daugelis jų svajoja apie rudą įdegį. Tiesa, vis dar nemažai besideginančių saulėje iki šiol daro didžiules klaidas ir rizikuoja susirgti odos vėžiu. Ištroškę saulės spindulių, lietuviai yra įsitikinę, kad saulė yra geriausias vitamino D šaltinis. Su tuo sutinka ir dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė ir patikina, kad ultravioletinių spindulių pagalba mes iš tiesų gauname šio vitamino.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui įteisinti alternatyviąją mediciną. Projektą pateikęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad dabartinė situacija, kai papildoma ir alternatyvi medicina nėra reglamentuota, šiandien kelia pavojų. „Tai, kad šita sritis yra praktiškai nereguliuojama, sudaro labai daug prielaidų pavojingoms veikloms ir apsimestinėms praktikoms, kurios gali kelti realią žalą paciento sveikatai“, – Vyriausybės posėdyje teigė ministras.

Žuvų taukai – vienas populiariausių maisto papildų, kurį vartoja viso pasaulio gyventojai. Daugelį amžių žmonės žuvų taukais gydė įvairius skausmus, rachitą, podagrą. Tačiau ar žuvų taukai tikrai yra vaistas nuo visų ligų, ar greičiau žmonės pajaučia placebo efektą? Medicinos specialistai atsakė, kaip žuvų taukai gali prisidėti prie jūsų sveikatos.

Ką pasakytumėte, jeigu sužinotumėte, kad galite išgelbėti žmogaus gyvybę? Vienas žmogus po savo mirties galėtų suteikti naują gyvenimą ne vienam žmogui. Profesorius kardiologas Pranas Šerpytis mano, kad didžiausia kliūtis organų donorystės idėjos vystymuisi Lietuvoje yra nepasitikėjimas ir žinių trūkumas. Vieno žmogaus organai gali padėti septyniems žmonėms.

Mūsų gyvenime lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą lemia įvairūs faktoriai: genetika, elgesio įpročiai, mus supanti aplinka. Riziką susirgti lėtinėmis ligomis sumažina reguliarus tikrinimasis pas šeimos gydytą, bet įprastai, kol nejaučiame sveiktos pablogėjimo, į daktarus nesikreipiame. Pastebėję šią problemą, analitikai, kūrę duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto sprendimus finansų srityje – dažniausiai bankams, sukūrė programinę įrangą, vertinančią žmogaus rizikas susirgti.

Kada ir kaip Stasys užsikrėtė hepatitu C, jis nežino. „Esu operuotas tik vaikystėje, pastaruoju metu neturėjau jokių chirurginių intervencijų. Visuomet rūpinausi savo sveikata, sportavau, todėl žinia apie virusą buvo netikėta“, – pasakojimą pradeda 40-metis vyras. Pacientas Statys iš pradžių jautė tik silpnumą, kurį nurašė stresui. „Prastai jaustis pradėjau savaitgalį, tačiau galvojau, kad tai tiesiog apsinuodijimas maistu arba nuovargis po sunkių savaitės darbų.

Martinas McKee iš Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos nusprendė nebetylėti - jis Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugą kaltina tuo, kad daroma „viskas, kas įmanoma elektroninių cigarečių reklamai.“ Tyrimai rodo, kad elektroninės cigaretės gali pakenkti kraujagyslėms. Žymus akademikas kritikuoja sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus dėl elektroninių cigarečių rekomendavimo, nepaisant to, kad vis daugėja jų keliamos žalos įrodymų, rašoma dailymail.co.uk.

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Tačiau, laiku diagnozavus, krūties vėžį galima išgydyti. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoją mamologę, akušerę-ginekologę Juliją Vitko. „Statistika labai iškalbinga. Jei gydome pirmos stadijos krūties vėžį, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc.

52-ejų vyras atvyko į gydymo įstaigą Delyje, Indijoje, su dvi dienas besitęsusia erekcija. Vyrui prireikė medikų pagalbos, kad būtų pašalintas spaudimas iš genitalijų, rašo portalas iflscience.com. Gydytojai skalpeliu išlaisvino penyje susikaupusį kraują, kad atslūgtų tinimas. Ir nors ši procedūra paprastai nėra pavojinga, neturi ilgalaikių šautinių poveikių, kitą dieną dalis šio vyro penio pakeitė spalvą ir ėmė juoduoti. Gangrena ėmė plisti po vyro penį.

Daugelis žmonių, išgirdę ir pamatę greitai atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, skuba trauktis iš kelio. Juk niekas nežino, ar tuo metu gydytojai jau kovoja dėl žmogaus gyvybės, ar dar tik skuba į įvykio vietą.

Ligoninių ir gydytojų darbas nuolat patenka į visuomenės dėmesio centrą, ir tai tinka bene visoms šalims. Pradedant situacija Lietuvos gydymo įstaigose, baigiant neseniai dėl nepavykusios sveikatos politikos reformos atsistatydinusia Suomijos vyriausybe ar kaimynine Rusija, kurioje dėl sunkios šalyje finansinės situacijos medicinai skirtas biudžetas stokoja lėšų.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius dr. Rimantas Kėvalas vaikų gydymui, medicinai paskyrė visą savo gyvenimą. Stebėdamas jaunesnius kolegas gydytojus ir medicinos studentus jis dažnai pastebi vieną ryškią tendenciją. Kalbėdamas laidoje „Pasaulis pagal moteris“ profesorius atkreipė dėmesį į bendravimo trūkumą tarp medikų ir pacientų. „Su siaubu žiūriu į studentus, kurie iš viso nemoka bendrauti. Kai patenkate į ligoninę, juk koks svarbus yra bendravimas.

Jūs žinote tą jausmą – staiga atsistojus ima svaigti galva. Kartais atrodo, kad kambarys ima suktis, o kai kurie žmonės akimirkai net praranda pusiausvyrą. Kodėl taip nutinka? Kada dėl to verta sunerimti? Iš tiesų šį nemalonų jausmą yra patyrę daugelis žmonių ir daugeliu atveju dėl to nėra reikalo nerimauti. Galvos svaigimas atsistojus yra susijęs su kraujo spaudimu. Kai ilgai sėdite, jūsų kraujotaka prisitaiko prie jūsų kūno padėties.

Ar žinojote, kad 1989 metais, sukurtas lietuviškas medicininis lazeris endoskopinėms operacijoms „Medula“? Išradimas įdiegtas Panevėžio gamykloje ir pristatytas Tarptautinėje konferencijoje FIGO Singapūre 1991. Realizavo inovaciją VU Lazerių centras, laikinasis kolektyvas „Rūta“: B. Bareika, J. Ališauskas, A. Vaitkuvienė.

Ar žinojote, kad 2014 metais Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu? Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė iki šiol praktikoje netaikytą technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įteisino savo sudėtyje kanapių turinčius medikamentus. Už tokias pataisas balsavo 90 Seimo narių ir susilaikė trys parlamentarai. Farmacijos bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymų pataisos leis medicinoje naudoti tokius vaistinius preparatus, jei jų saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas moksliniais tyrimais, o preparatas registruotas. Nauja tvarka įsigalios nuo 2019 metų gegužės.

„Sveiki, mano vardas Lukas, esu 28 metų verslininkas ir mano gyvenimą sugriovė gydytojai psichiatrai ir jų išrašomi vaistai“, – taip savo laišką portalui tv3.lt pradėjo skaitytojas. Vyras skundžiasi, kad medikai jo sutrikimus nusprendė gydyti vaistais. Tuo metu psichiatrai pastebi, kad Lietuvoje vaistų vartojame ne per daug, tačiau trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos.

Pacientai, sužinoję, kad juos prižiūrinti 23-ejų medicinos studentė Marija Ratautaitė yra kovotoja stebisi, kaip ši išvaizdi mergina gali vienu metu gelbėti ir mušti. Išgirdusi tokius pasakymus M. Ratautaitė nusijuokia – kova tėra kova. „Nekovoju dėl to, kad kažką primuščiau ar sužaločiau“, – sako ji. Nuo mažų dienų kovinį sportą praktikuojanti mergina spalio 6-ąją žengs itin svarbų žingsnį sportinėje karjeroje – debiutuos mišrių kovos menų (MMA) narve.

1994 metų vasario 19 dieną į vieną ligoninę Kalifornijoje buvo pristatyta Gloria Ramirez. Ji sirgo paskutine gimdos kaklelio vėžio stadija, gydymas teikė mažai vilties – visi žinojo, kad 31-erių metų moteris gyvena paskutines dienas. Tačiau tuomet įvyko šis tas netikėto – Ramirez prižiūrintys gydytojai ėmė prastai jaustis ir net alpti. Ligonės kūnas kažkaip tapo labai nuodingu. Gloria Ramirez sunkia vėžio forma sirgo jau kurį laiką.

Lietuvoje ypač paplitęs ir visiems gerai pažįstamas augalas augantis pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Daugiametis žolinis augalas, kuris padės jūsų sveikatai ir virškinimui. Iš šio augalo lapų yra kuriami vaistai, verdami nuovirai ar sultys, tai daugiametis plačialapis gyslotis. Naudojamas nuo seno Senovėje gysločiu kinai, graikai ir romėnai gydė dizenteriją.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Vietoj nuobodžios reabilitacijos ligoninės kabinete, Santaros vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus pacientai jau mėnesį keliauja po kalnus, bėgioja stogais, o kartais net ir daužo lėkštes virtuvėje. Tiesa, kol kas ne realiame gyvenime, o virtualioje erdvėje. Bent šiek tiek palengvinti vaikų kančias po kaulų čiulpų transplantacijos sugalvoję medikai sako, kad perkėlimas iš realaus į virtualų pasaulį vaikams padeda lengviau sveikti, palengvina skausmą ar tiesiog praskaidrina nuotaiką.

Palyginus šiuolaikinius, modernius medicinos prietaisus su viduramžiais ar naujaisiais laikais naudojamais prietaisais, nė nekyla abejonių, kodėl žmonių mirtingumo amžiaus lygis ženkliai nukrito. Mokslininkai ir medikai eksperimentavo su labai įspūdingai ir baugiai atrodančiais aparatais. Medikai jau tada bandė pažvelgti į žmogaus smegenis ir vidinius organus. Visgi jų tyrimai nebuvo labai tiklsūs ir pažengę, tačiau kai kurių išradimų idėjos, tik gerokai patobulintos, naudojamos iki šiol.

Gerėja medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. „Anksčiau cukriniu diabetu sergantiems žmonėms PSDF lėšomis buvo kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys, bet ne pačios pompos. Tai buvo nemenka finansinė našta pacientams, kurių ligos gydymui namuose šios brangios priemonės yra gyvybiškai svarbios.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Seimas šeštadienį antru balsavimu patvirtino gydymo įstaigų reformą – dėl tinklo spręs ministras. Pirmu balsavimu pataisos nepriimtos, nesiregistravus reikiamam skaičiui parlamentarų, bet vėliau sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius balsuoti dar kartą, užsiregistravo 71 Seimo narys: tiek pakanka kvorumui. Tuo tarpu balsavime dalyvavo 70 Seimo narių: 59 buvo už pataisas, du balsavo prieš ir devyni susilaikė.

Nuo kitų metų nereceptinių vaistų bus galima įsigyti parduotuvėse bei degalinėse. Taip pat su elektroniniu receptu vaistus bus galima pirkti internetu. Seimas šeštadienį 81 balsu „už“, 10 parlamentarų balsavus prieš ir 22 susilaikius priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas. Mažmeninės prekybos vietose tam tikrus vaistus bus galima pirkti nuo kitų metų, o receptinius vaistus įsigyti internetu – nuo 2019 metų lapkričio.

Darbo užkulisiai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje išties stebina: nepriklausomai nuo paros meto nenutylantys skambučiai, išsigandusių žmonių klyksmai kitame laido gale ir tą pačią minutę ištikusios nelaimės skirtingose miesto vietose: insultai, šunų įkandimai ar panikos priepuoliai. Būtent į dispečerinę užsukusi tv3.lt žurnalistė stebėjo prie pultelio dirbančių dispečerių darbą ir pati savo akimis įsitikino, kaip atrodo čia dirbančių žmonių kasdienybė.

Vaistų gamintojams pareiškus, kad vasarą įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų kainynui vaistai brangs kone pusei milijono pacientų, konservatoriai Seime pasikvietė sveikatos apsaugos ministrą paaiškinti dėl tokios situacijos. Savo ruožtu ministras tikina, kad derybų procesas dar nesibaigė, o vaistų gamintojai paprasčiausiai naudojasi Seimo nariais.

Koma – pojūtis, kurio nė vienas ją išgyvenęs niekam nepalinkėtų. Absoliuti dauguma komą patyrusių žmonių pabunda turėdami įprastų gyvenimiškų dalykų mokytis iš naujo. Forumo „Reddit“ dalyviai dalinasi savo ir savo artimųjų patirtimis komoje ir iš jos pabudus. Vieni komas išgyvenę žmonės pasakojo, jog jų patirtis primena sapną, bet baisiausia, kad pabudus visko teko mokytis iš naujo. „Komoje išbuvau mėnesį. Jausmas lyg ilgo miego.

Kas porą metų atliekame automobilio techninę apžiūrą. Tokia apžiūra ne mažiau reikalinga ir mūsų kūnui.  Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Ina Šapranauskienė sako, kad yra keli pagrindiniai niaunsai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.  1. Bendras kraujo tyrimas Bendras kraujo tyrimas parodo, ar žmogus neserga lėtine liga, ar organizme nėra lėtinės infekcijos, kraujo ligų, anemijos, onkologinių ligų.

Mokslo pažanga pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai eina į priekį – tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įsivaizduojama, tampa realybe. Viena iš pažangiausių medicinos vystymosi krypčių – ląstelių terapija – įvairiomis ligomis sergantiems pacientams žada naujas gydymosi galimybes.

Lietuvos visuomenė sensta, daugėja garbaus amžiaus žmonių, kurie dažnai negali pasigirti gera sveikata, yra kamuojami įvairių ligų, o neretai ir nebegali normaliai apsitarnauti. Toli gražu ne visada juos gali prižiūrėti artimieji, nes jie dirba ar patys turi sveikatos problemų, o gal jiems trūksta būtinų tokių ligonių priežiūrai reikalingų žinių ir įgūdžių. Todėl nemažai senolių gydosi ir yra prižiūrimi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Prieš trejus metus buvęs apytuštis kaulų čiulpų donorų registras šiandien, pasak medikų, gerokai pasipildė. Skelbdami tokias išvadas medikai džiaugiasi, kad dėl to pavyko išgelbėti du tūkstančius gyvybių. Ir ne tik lietuvių, bet ir žmonių, gyvenančių užsienyje. Tiesa, kaulų čiulpais dažniausiai galime dalintis su europiečiais, nes, kaip sako medikai, patirtis parodė, kad pavyzdžiui, azijiečiams lietuvių, ar atvirkščiai, donorų kaulų čiulpai dažniausiai netinka genetiškai.

Medikai nustatė unikalų medicininį įvykį, kai 34 metų vyras atvyko į ligoninės priimamąjį ir papasakojo, kad kelias dienas kenčia nuo siaubingai skausmingų ir įkyriai pasikartojančių galvos skausmų, rašo portalas iflscience.com. Viskas prasidėjo po to, kai jis suvalgė Karolinos giltinę (ang. Carolina Reaper) – aitriausią pasaulyje čili pipirą. Šis pipiras išaugintas būtent taip, kad būtų išskirtinai aitrus. Aitrumą nusakančioje Skovilio skalėje šis pipiras siekia 1,6 mln. SHU.

Didžiojoje Britanijoje populiarioje ryto laidoje „This Morning“ pasirodžiusi moteris, vardu Jayne Hardman, privertė žiūrovus ir laidos vedėjus trumpam sulaikyti kvapą. Hardman prieš metus buvo diagnozuota autoimuninė liga, kuri paveikė jos kvėpavimo takus bei pažeidė pačią nosį. Moteriai buvo sunku kvėpuoti, mat jos nosies kaulas tarsi grimzdo gilyn į kaukolę, kol vizualiai nosis atrodė tarsi plokščia.

Nuo š. m. balandžio 13 d. iki gegužės Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdys laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Jaukai su vakcina bus mėtomi iš orlaivių pasienyje su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Vakcinos aprašą galima rasti VMVT interneto svetainėje. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų. ULAC medikai primena, jog radus jaukų – jų negalima liesti.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Vaikystėje būdavo labai smagu po vasaros atostogų sugrįžti į mokyklą ir pasilyginti - kas per tuos tris mėnesius suspėjo daugiau ūgtelėti. Tačiau suaugusių žmonių ūgis beveik niekada nedidėja, o juk kai kurie žmonės taip norėtų būti bent šiek tiek aukštesni. Ar suaugęs žmogus dar gali šiek tiek ūgtelėti? Ir kodėl iš tikrųjų vyrai yra aukštesni už moteris? Klausimas nėra toks jau keistas. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių yra nepatenkinti savo ūgiu.

Vaistininkų kritiškai vertinama idėja leisti vaistais prekiauti ne tik vaistinėse susilaukė Seimo narių palaikymo. Tiesa, dalis Seimo narių taip pat kritiškai pažiūrėjo į ministerijos siūlymą ir išsakė nuogąstavimų dėl didėsiančio vaistų suvartojimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui ketvirtadienį pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma leisti nereceptiniais vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.

Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas atsiuntė vaizdo įrašus, kuriuos užfiksuotas gaisras Pušaloto miestelyje. Vakar 15.37 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Pasvalio rajone, Pušaloto seniūnijoje, Kauklių k., degė namas atvira liepsna. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Panevėžio apskrities greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnai.

Medicinines pagalbos priemones – sauskelnes, tvarsčius, insulino švirkštus – ligoniai galės išsirašyti nuotoliniu būdu, užteks paskambinti savo šeimos gydytojui. Sveikatos ministerija žada, kad netolimoje ateityje telefonu bus galima prasitęsti ir receptinius vaistus. Vilnietis Povilas, kaip įprastai, kartą per tris mėnesius turi ateiti į polikliniką, kad šeimos gydytoja išrašytų medicininių pagalbos priemonių jo sergančiai ir patale gulinčiai dukrai.