Maža to, pastarosios šalies Sveikatos ministerija neseniai paskelbė įstatymo projektą, kuriame yra numatyta asmeninė gydytojų ir gydymo įstaigų atsakomybė už nekokybiškai atliktas pareigas. Medikai sako, kad dėl tokių valdžios veiksmų regionai gali likti ir visai be medicininių paslaugų, o likusius pavers pacientų priešais.
Gydytojus Rusijoje siūloma bausti nuo 9 iki 20 tūkst. rublių (121-268 eurai), o organizacijas – nuo 50 iki 70 tūkst. rublių (672-941 euro) baudomis. Taip pat gali būti supaprastinta administracinė tvarka teistis su medikais ir medicinos įstaigų administracija. Neseniai prabilta ir apie „gydytojo klaidos“ sąvokos įtraukimą į Baudžiamąjį kodeksą.
Neaiški baudų skyrimo tvarka
„Įsitraukimas į baudas gali būti labai pavojingu. Jeigu daktarams visą laiką grasinsi lazda, jie paprasčiausiai išeis iš profesijos, pavyzdžiui, baldų rinkti. Tai, deja, gali pasirodyti pelningesnis užsiėmimas, – „ura.ru“ pasakojo Psichologinės adaptacijos klinikos vyr. gydytojas Aleksejus Magalifas. Jo teigimu, šiuo metu medikai dirba išskirtinai tik savo entuziazmo varomi.
„Gydytojai ne robotai, ir taip turi didžiulį krūvį, iš čia ir klaidos. Padėkite jiems atsikratyti biurokratijos, sukurkite normalias darbo sąlygas ir tada jau įvedinėkite baudas“, – aiškino medikas.
Rusijos Pacientų teisių apsaugos draugijos atstovas Andrejus Chromovas tikina, kad naujoji „inovatyvi tvarka“ pasireikš ir daugybiniais pačių gydytojų ieškiniais.
„Neaišku, kokiu pagrindu bus galima priteisti tokias baudas. Jeigu pacientas kreipėsi į terapeutą skųsdamasis temperatūra, visiškai nereiškia, kad jam ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija. Ir kokius tyrimus reikia daryti – taip pat neaišku. O jeigu tai vyks regionų ligoninėje, kur nėra tinkamų diagnostikos sąlygų, tai situacija gali būti dar keblesne“, – aiškino „ura.ru“ pašnekovas.
Gydytojai stengsis atsikratyti ligoniais
Leidinio kalbintas vienos iš regioninių ligonių chirurgas, nesutikęs viešinti savo vardo, paaiškino, kad „tokioje situacijoje liks vienintelė užduotis – atsikratyti pacientu“.
„Susidarys situacija, kuomet kiekvienas ligonis bus laikomas potencialia grėsme. Štai ir gausis taip, kad gydytojui bus naudingiau visais būdais užtęsti procesą, kad pacientas „paskęstų“ tyrimuose“, – prisipažįsta jis.
Kitas specialistas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Michailas Vinogradovas mano, kad nesąžiningiems gydytojams tokios sankcijos vargu ar taps kliūtimi. „Yra tokie nesąžiningi profesijos atstovai, kurie pacientą vertina tik kaip pinigų šaltinį. Štai jie ir pradeda „nugydyti“ žmones – paskiria krūvą bereikalingų tyrimų ir gydymų. Galų gale palieka žmones be kapeikos. Jie labai gerai uždirba ir, jeigu kas nutiks, yra pasirengę atiduoti 10-20 tūkst. rublių, jiems tai nėra kritiška“, – tikina M. Vinogradovas.
Praėjusią vasarą Rusijos medikų bendruomenę ir žiniasklaidą sudrebino Tyrimų komiteto siūlymas papildyti šalies Baudžiamąjį kodeksą, įrašant gydytojų klaidą.
Svarstoma įvesti BK 124 str. papildymus, numatančius bausmes už „Netinkamą medicinos paslaugų suteikimą“ ir „Medicinos paslaugų suteikimo pažeidimų nuslėpimą“. Taip pat turėjo būti pakeistas 235 str. į „Neteisėtas medicinos ar (ir) farmacinės veiklos įgyvendinimas“.
Dabartiniame Rusijos BK tokios sąvokos, kaip „gydytojo klaida“ nėra, medikų klaidos yra vertinamos, kaip ir kitų asmenų: „Mirties sukėlimas dėl neatsargumo“, „Sunkus sveikatos sužalojimas dėl neatsargumo“ ir paslaugų suteikimas, kurios neatitinka saugumo reikalavimų, bei paprasčiausias „aplaidumas“.
Gydytojų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, ir net tie, kurie įžvelgė tokio įstatymo teorinę naudą, perspėjo, kad tai nepadės pagerinti itin sudėtingos regioninės medicinos situacijos.
„Hipotetiškai Tyrimų komitetas yra teisus: aiškios tvarkos, liečiančios tokio pobūdžio nusikaltimus, nėra, – laikraščiui „Vzgliad“ pasakojo politikas, anksčiau pediatru dirbęs Antonas Beliakovas. – Tačiau aš turiu rimtų abejonių, kad tokio pobūdžio pokyčiai dabar, ypatingai sudėtingoje situacijoje regionų sveikatos apsaugos įstaigose, duos teigiamą rezultatą“. A. Beliakovas pažymėjo nepakankamą valstybinės medicinos finansavimą, medicinos darbuotojų trūkumą, jų netinkamą paruošimą ir pacientų priėmimo biurokratizavimą.
„Kuomet gydytojas turi septynias minutes tam, kad žmogų apžiūrėtų, nustatytų diagnozę, teisingai užpildytų dokumentus, paskirtų tolimesnes procedūras, ar jau patį gydymą, ką jis gali kokybiškai padaryti? O būtent tokiu ritmu dirba gydytojai priėmime – po 70-80 žmonių per dieną. Dar pridėkime kolosalias perkrovas dirbant ne viena pamaina, kas nėra retenybė šių dienų gydytojams“, – aiškino situaciją A. Beliakovas.
Rusų politiko teigimu, dėl tokių įstatymų pakeitimų gali nukentėti visi medikai.
„Juk daugelyje šalių gydytojo klaida – tai nėra nusikaltimas, o būtent klaida. Šis terminas, savaime suprantama, nėra priimtinas situacijose, kuomet, tarkime, girtas gydytojas, pažeisdamas visas instrukcijas, suleidžia ne tą vaistą. Ar kuomet gydo žmogus su nupirktu diplomu. O kas liečia diagnostiką – tai labai sudėtinga sfera, kurioje nebūna nepriklausomos ekspertizės. Pas tris gydytojus būna keturios nuomonės“, – pažymi jis.
„Ar reikia siųsti už grotų gydytoją, neišsiaiškinusio sudėtingos diagnozės? – retoriškai klausia A. Beliakovas – O jeigu tai yra geras gydytojas? Ir kas iš to pacientui ir jo artimiesiems, kad gydytoją pasodins į kalėjimą? Svarbiau šiuo atveju būtų gauti finansinę kompensaciją. Tačiau iš ko? Komercinės klinikos mokėti nemėgsta. Jiems paprasčiau samdytis advokatus. Valstybinės klinikos moka baudas, tačiau tai neigiamai veikia kitų pacientų aptarnavimo kokybę. Draudimo pinigų pas mus kol kas nėra. Ar gydytojas iš savo pinigų turės mokėti? Tačiau toli gražu ne visi gydytojai turi tokias finansines galimybes, kad galėtų kompensuoti“.
Politiko teigimu, jo atstovaujamoje Vladimirsko srityje jau dabar trūksta 1 tūkst. gydytojų. „Baigsis viskas tuo, kad trūkumas tik išaugs. Kam norėsis nuo ryto iki vakaro vargti, negaunant atitinkamo atlygio, o vėliau dar atsidurti ant baudžiamųjų suolo?!“ – cituojamas senatorius.
Prabilta po skandalingos mirties ir gydytojos sulaikymo
Sprendimą įvesti atskiras bausmes gydytojams galėjo paskatinti pastaruoju metu pasipylę teisiniai ieškiniai medicinos įstaigoms ir gydytojams. Rusijoje dėl nekokybiškų medicininių paslaugų ir gydytojų klaidų vien 2015-aisiais mirė daugiau nei 700 žmonių.
Tyrimų komiteto duomenimis, vien 2017-aisais gyventojai pateikė daugiau nei 6 tūkst. skundų dėl gydytojų klaidų, dėl to buvo iškelta 1971 baudžiamoji byla.
Ypatingo dėmesio ši problema susilaukė užpernai, kuomet vienoje iš Maskvos klinikų pacientas mirė atliekant kaulų smegenų biopsiją, kurią atliko gydytoja Jelena Misiurina. Medikė buvo sulaikyta, ir nuteista dvejiems metams kalėjimo. Prasidėjo gydytojos gynimo kampanija ir jau pernai balandį Maskvos teismas sprendimą atšaukė. J. Misiurina išėjo į laisvę ir toliau tęsia darbą vienoje iš Maskvos klinikų.
Medikai tuomet tvirtino, kad gydytoja tiesiog atliko standartinę procedūrą ir nuo tokių pašalinių reakcijų nėra apsaugotas niekas.
Leidinyje „Vzgliad“ taip pat pažymima, kad net Kinijoje, nepaisant to, kad Baudžiamajame kodekse yra skirsnis apie medicinos darbuotojų „didelį aplaidumą ir dėl to padarytą rimtą žalą sveikatai“, tokio straipsnio, kaip „netinkama medicininė pagalba“ nėra.
Nėra tokio straipsnio ir JAV ar Didžiosios Britanijos įstatymuose. Kaip ir Kinijoje, ten gydytojų klaidos juridiškai yra priskiriamos prie „aplaidumo“. Tačiau Vakaruose dažnai ir pačiam gydytojui, ir jo atstovaujamai medicininei įstaigai, jeigu bylos metu bus įrodytas klaidos faktas, gresia didelės baudos. Dėl šios priežasties šiose šalyse yra itin išsivystęs medikų draudimas.
