medicina

Maždaug 10 proc. moterų visame pasaulyje gyvena su endometrioze, skausminga ginekologine liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys susidaro už gimdos ribų: kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje. Nors endometriozė neturi jokio žinomo gydymo, šie nepageidaujami pakitimai gali būti pašalinami chirurginiu būdu.

Vyrai gali išbandyti daugybę dalykų, kad tik pasididintų savo pajėgumus. Britų medicinos žurnale („The BMJ“) aprašytas dar vienas neįprastas ir nesėkmingas atvejis. Vyras, norėdamas pasididinti savo lytinius organus, į varpą susileido variklinės alyvos. Urugvajuje vyras atvyko į vyrų lytinių organų dermatologijos skyrių ir parodė didelę „navikinę masę“, kuri aplink jo varpos kūną augo 10 metų.

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, atskleidė, kad žmonės, kurie kalba pakelta intonacija, mažiau akcentuoja skiemenų pradžias ir šneka lėčiau, yra vertinami kaip mažiau patikimi. Atlikus eksperimentus su 115 klausytojų iš įvairių pasaulio šalių, tyrėjai nustatė, kad žmonės gali iš karto atpažinti melą pagal šį melodinį modelį, net jeigu yra kalbama užsienio kalba.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Gali būti, kad jau netrukus galėsime kvėpuoti lengviau – tikrąją žodžio prasme, bent jau lauke. Mokslininkai siūlo Vyriausybei atšaukti nurodymą dėvėti apsaugines veido kaukes lauke – su sąlyga, jei pora metrų aplink nėra svetimų žmonių. Tiesa, laukia ir sugriežtinimas. Ekspertai ragina nebeleisti žmonėms burnas ir nosis dengti medžiaginėmis kaukėmis ir skydeliais, nes jie gerai neapsaugo nuo koronaviruso.

Motinai, kuriai buvo duota gyventi mažiau nei metus, suteiktas „stebuklingas“ vaistas, galintis pratęsti jos gyvenimą. Natalie Sanders (30) iš Šiaurės Lanarkšyro pernai buvo pasakyta, kad ji įveikė vėžį, tačiau po mėnesio jis grįžo dar agresyvesne ir nepagydoma forma.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Šįryt Jungtinė Karalystė žmones nuo koronaviruso pradėjo skiepyti antrąja patvirtinta vakcina. Tai – „AstraZeneca" ir Oksfordo kurtas preparatas, kuris ir pigesnis, ir paprasčiau transportuojamas už „Pfizer" vakciną. Artimiausiomis dienomis šia vakcina planuojama paskiepyti per pusę milijono britų. Šįryt Jungtinė Karalystė nuo koronaviruso skiepyti pradėjo ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina. Pirmasis skiepą gauna 82-ejų Brianas Pinkeris.

Pirmadienį Vilniuje – incidentas. Antakalnio rajone žmonės pastebėjo ant šaligatvio gulintį įtartiną maišą. Į vietą iškviestos tarnybos. Antakalnio gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus iš pravažiuojančios transporto priemonės iškrito maišas, kaip vėliau paaiškėjo, su panaudotomis medicininėmis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis. Į vietą atvykusios tarnybos nustatė, kad aplinkai toks iškritęs krovinys nėra pavojingas.

Šalies kurortai nuo šiol taps koronaviruso sergančių pacientų sveikimo vietomis. Tad viešbučių kambarius primenančios patalpos verčiamos palatomis. Į reabilitacijos klinikas planuojama išvežti 900 užsikrėtusių žmonių. Tiesa, tik tuos, kurie jau sveiksta arba serga lengva forma ir jų gyvybei nebegresia pavojus.  Birštono „Tulpės” sanatorija viena iš tų, kuri, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, turės priimti Covid-19 sergančius pacientus.

Bent vienas iš 20 žmonių patyrė haliucinacijas per savo gyvenimą, kurios nebuvo susijusios su narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu ar sapnais, tikina Australijos mokslininkai. Ekspertai perspėjo, kad besikartojantys epizodai turėtų paskubinti kreiptis į medikus. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 31 tūkst. žmonių iš 18 valstybių psichinės sveikatos apklausas, kurias atliko Pasaulio Sveikatos Organizacija.

Dažnam Lietuvos gyventojui bent kartą dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra tekę kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112. Ne pačias maloniausias akimirkas išgyvenančiam ir pagalbos ieškančiam žmogui kiekviena sekundė gali būti itin brangi, o pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriais užtrunka net iki kelių minučių.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Apskaičiuota, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta 3 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų tai susiję su ilgalaikiu pertekliniu vartojimu. Mokslininkai rado būdą kaip lengvai ir greitai išblaivinti alkoholio padauginusį žmogų. Josephas Fisheris iš Kanados universiteto sveikatos tinklo (UHN) pažymėjo, kad 90 procentų etanolio patekus į kraują, yra pašalinamas metabolizuojantis kepenyse – organe, kurio negalima paskubinti.

Nuo kovo 1-osios Sveikatos apaugos ministerija (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras nupirko 310 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų šalies gydymo įstaigoms. SAM pranešė pati už beveik 1,6 mln. eurų 60 aparatų įsigijusi iš bendrovės „Sorimpeksas“ ir 50 – iš įmonės „AmberCell Solutions“. Ekstremalių sveikatai situacijų centras sutartis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų teikimo pasirašė su „Vyaire Medical Products Ltd.

Italijos ligoninėse per antrąją naujojo koronaviruso pandemijos bangą trūksta medicinos darbuotojų ir beveik nebelikę ligoninių lovų, trečiadienį perspėjo šalies Gydytojų terapeutų asociacijos vadovai. „Ligoninės priartėjo prie perdegimo. Tai lemia keletas priežasčių: medicinos personalo trūkumas, nepakankamas ligoninių lovų fondas. Be to, dėl sparčiai plintant virusinei infekcijai naujai atvykstančių ligonių skaičius yra anomaliai didelis“, – rašoma atvirame asociacijos laiške.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Medicininės kaukės, respiratoriai, medžiaginės kaukės ar tampri kaklajuostė? Įsigaliojus nurodymui privalomai viešose vietose dėvėti veidą dengiančias kaukes, nusprendėme pasižiūrėti į mokslininkų tyrimus, kokios gi kaukės tinkamiausios kasdieniam nešiojimui. Turbūt daugelis dar pamenate, kaip pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje ne tik mūsų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ir Pasaulio sveikatos organizacija abejojo kaukių nauda, dabar viskas kardinaliai pasikeitė.

Pabradėje benamis šuo apkandžiojo ketverių metų mergaitę ir jos motiną, pranešė policija. Šuo mergaitę su motina užpuolė sekmadienio vidurdienį. Mažametė dėl žaizdos veide pristatyta į Kauno ligoninę, moteris dėl kąstinės žaizdos rankoje suteikus medicinos pagalbą gydoma ambulatoriškai.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui. Visi jie bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Vyriausybė apsisprendė: Lietuva pirks septynių užsienio gamintojų kuriamas vakcinas nuo Covid-19. Jų kaina gali būti dar didesnė nei skelbta vakar – ne šimtas, o 125 milijonai eurų. Visų amžiaus grupių gyventojai Lietuvoje skiepytis galėtų nemokamai. Tiesa, ekspertams kelia abejonių užmojis, kad vakcinuotis norės net 70 procentų lietuvių – būtent tiek skiepų dozių ruošiamasi pirkti.

Vilniaus Universitete (VU) dalyje fakultetų pirmąjį mokslo metų pusmetį įvedus nuotolinį arba mišrų mokymą ko gero labiausiai nuo šio sprendimo nukentės Medicinos fakulteto studentai. Kaip sako jie patys, be gyvo darbo ligoninėse jų studijų kokybė yra praktiškai niekinė, o kontaktinių užsiėmimų gali nebūti ne tik šį semestrą, bet ir visus metus.

Nepaisant mokslininkų įspėjimų ir tarptautinės kritikos, Rusija sakosi pradėjusi masinį savo vakcinos bandymą su žmonėmis. Eksperimentine vakcina Rusija žada paskiepyti dešimtis tūkstančių žmonių ir viliasi, kad jiems nieko blogo nenutiks. Tuo metu likusios šalys skelbia pristabdžiusios savo vakcinų bandymus dėl saugumo.

Dalis Trakų gyventojų įniršę – už valdiškus pinigus miesto valdžia organizuoja čakrų šokius, laimės treniruotes, kviečia astropsichologus, numerologus, rengia sveikatinimosi užsiėmimus su specialistais ne visada turinčiais medicininių žinių. Tiesa nors renginiai esą nemokami, vis gi atėjusieji turi pakloti ir po dešimt, ir po dvidešimt penkis eurus, esą už priemones skirtas paskaitoms. Nepatenkinti ir kai kurie lektoriai.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Lietuvos gyventojai suka galvas, kodėl kai kurių vaistinių preparatų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi. Kaimyninėje šalyje bent dalies vaistų kainos reikšmingai žemesnės. Lietuvos vaistų gamintojai ir vaistininkai išskiria keturias priežastis, kodėl vaistų kainos čia ir kitose valstybėse skiriasi. Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje užvirė diskusija apie kai kurių vaistų kainų skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma numatyti, kad esant e-sistemos veiklos sutrikimui, dėl kurio nebūtų galimybių išrašyti elektroninio recepto, arba būtų šalinamos e-sistemos sutrikimo pasekmės, 75 metų ir vyresniems pacientams, vaistinėje pateikusiems nustatytos formos popierinį receptą, paciento priemoka būtų padengiama ir žmogui priemokos pačiam nereikėtų mokėti.

Britų chirurgai sugebėjo prisiūti vyrui penį praėjus net parai po jo nupjovimo. Tai yra rekordinis tokio pobūdžio pasiekimas. Operacija buvo ne tik sėkmingai mechaniškai įvykdyta, tačiau vyro organas dar ir pilnai funkcionuoja – jis gali šlapintis ir džiaugtis pilna erekcija. Birmingemo universitetinės ligoninės chirurgai prisiuvo šizofrenija sergančiam vyrui lytinį organą, kurį šis, užėjus psichozei, sau nusipjovė. Operacija buvo atlikta praėjus parai po nelaimės.

Vyriausybei grasinant sumažinti finansavimą gydymo įstaigoms, jeigu nebus atnaujinta didžioji dalis paslaugų, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sako, kad paslaugos neatnaujinamos dėl per griežtų sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos reikalavimų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja pacientų, guldomų į ligoninę planiniam gydymui, tyrimo dėl koronaviruso (COVID-19) tvarka. Nuo trečiadienio tyrimai bus atliekami ne visiems pacientams, kaip iki šiol, o tik tiems, kurie atitiks epidemiologinius ar klinikinius kriterijus dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu, rašoma pranešime.

Į „Google“ paiešką įvedus „maisto netoleravimo testas“ kiekvienas nesunkiai rastų savo kišenei priimtiną tyrimą – paslaugos kaina, priklausomai nuo reagentų skaičiaus, gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Tiesa, tiek dietologai, tiek alergologai sako – tokiais tyrimais gydytojai nesivadovauja, mat jie nėra validuoti mediciniškai, todėl žmonėms jų darytis nėra jokio medicininio pagrindo. Santaros klinikų gydytoja dietologė dr.

Ne kiekviena pasaulio valstybė gali pasigirti gera sveikatos apsaugos sistema ir pažangia medicina, todėl koronaviruso pandemijos priešaky skurdesnės šalys turi suktis kaip tik išmano. Štai Haityje vudu religijos šalininkai jau imasi prevencinių veiksmų ir gamina natūralias arbatas, kurios jų manymu visapusiškai apsaugo žmones nuo koronaviruso. Vudu praktikuojanti Lamercie Pierre-Charles Haityje ruošia žoleles vaistui nuo koronaviruso gaminti.

Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per prievartą, iš namų į ligoninę vežti su milicijos palyda ar keisti testamentą dėl sublūdusio tėvo, prieš tai davus pakišą medikui, buvo gana normalu. Skiepai anuomet taip pat buvo privalomi, o antiskiepininkų judėjimas nesisapnavo nė vienam medikui.

Abiturientams nenumaldomai artėja kol kas gana daug nežinios keliantys brandos egzaminai ir sprendimas, ką veikti toliau, pabaigus mokyklą? Vieni planuoja imti laisvus nuo studijų metus, galbūt kur nors įsidarbinti, kiti – renkasi tarp kelių specialybių, o štai Šiaulių Didždvario gimnazijos dvyliktokas Lukas Kvietkauskas (19) yra tvirtai apsisprendęs savo ateitį sieti su medicina. Tokiam žingsniui vaikinas tarsi ruošėsi visą gyvenimą.

Vyriausybė dar kartą švelnina karantino sąlygas – gydymo įstaigos galės atlikti planines operacijas ir teikti konsultacijas ligoniams. Tiesa, prieš atverdamos duris pacientams ligoninės ir poliklinikos privalės garantuoti tiek darbuotojų, tiek pacientų saugumą. Įsigalioja ir daugiau naujovių – už miestelių ir kaimų dėvėti apsauginių kaukių nebereikės, jei šalimais nėra kitų žmonių. Karantino metu durys į polikliniką atsiveria ne visiems pacientams.

Vyriausybei pamažu švelninant karantino sąlygas, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ruošiasi išaugusiam kraujo poreikiui. Šoktelėjimo tikimasi tuomet, kai bus atnaujintos planinės operacijos ir gydymo įstaigoms per karantiną išsekusių kraujo atsargų nebeužteks. Todėl NKC kviečia ilgąjį savaitgalį paskirti geriems darbams ir padovanoti kraujo, rašoma pranešime spaudai. Šią savaitę, minint Medicinos darbuotojų dieną, į NKC prašymą paaukoti kraujo sureagavo Diana Nausėdienė.

Odontologų atstovai skelbia – pasibaigus karantinui jų paslaugų kainos drastiškai šaus į viršų. Už kiekvieną vizitą pas dantistą papildomai teks suploti nuo 30 iki 50 eurų. Pasak šio sektoriaus atstovų, kainų kilimo išvengti neišeina, nes dėl Covid-19 infekcijos atsirado naujų išlaidų. Esą iš kiekvieno kliento bus papildomai atsiriekta būtent tiek, kiek atsieina visos, jo vieno aptarnavimui būtinos naujos apsaugos priemonės.

Policininkų mėginius dėl koronaviruso pavesta imti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, teigiama antradienį pasirašytame Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime. Kaip teigiama dokumente, esant reikalui, ši įstaiga turės imti ir „kitų būtinąsias funkcijas užtikrinančių tarnybų ar institucijų specialistų“ mėginius. Medicinos centras taip pat turės užtikrinti, jog ėminiai būtų pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Iki pirmadienio koronavirusas diagnozuotas 111 Lietuvos medicinos darbuotojų, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centas. Alytaus apskrityje yra vienas susirgęs medikas, Kauno – 13, Klaipėdos – 34, Marijampolės – keturi, Panevėžio – trys, Šiaulių – du, Tauragės – vienas, Utenos – trys, Vilniaus – 50. Pirminiais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis medikų turėjo tiesioginių kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.

Sekmadienį Kauno oro uoste leisis antrasis lėktuvas, gabenantis medikams skirtas apsaugos priemones. Lietuvos oro uostų atstovės Linos Beišinės duomenimis, orlaivis iš Vokietijos Kaune turėtų nusileisti 12.45 valandą. Susisiekimo ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė BNS informavo, kad sekmadienį atgabenama likusi šeštadienį atvykusios siuntos dalis: iš daugiau kaip 33,3 tūkst. apsauginių akinių šeštadienį atgabenta 28 tūkst. vienetų, sekmadienį atskris dar beveik 5,3 tūkstančio.

Lietuvoje įvestas karantinas be daugybės kitų paslaugų atidėjo ir odontologų paslaugų teikimą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Ir nors danties skausmas nesirenka, kada užklupti, odontologai priversti atsirinkti, kam gali suteikti pagalbą. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika praneša, kad karantino laikotarpiu jau sukomplektavo komandas būtinajai odontologinei ir burnos, veido ir žandikaulių chirurginei pagalbai teikti.

Karantinas ir visuotinė baimė dėl koronaviruso kelią grėsmę žmonėms, nesergantiems koronavirusu, bet turintiems aukštą temperatūrą ar kitų negalavimų. Šių žmonių nepriima poliklinikos, juos ignoruoja skubiosios pagalbos skyriai, o paguldžius ir ištyrus, kad aukštą temperatūrą lemia ne koronavirusas, juos tiesiog išmeta iš ligoninės.  Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdietė Gabija, kuri jau keturios dienos nesėkmingai ieško pagalbos itin karščiuojančiai savo dukrai.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo svarbiomis įžvalgomis apie tai, kada ir kaip užsikrečiama koronavirusu, kada pasirodo pirmieji simptomai ir koks yra inkubacinis ligos laikas.  „Užsikrėsti COVID-19 galima jau 2-3 paros iki simptomų pradžios. Tikėtina, kad iki 44 procentų pacientų užsikrečia būtent tame laikotarpyje.

Vilniuje pradėję veikti mobilieji punktai koronaviruso ėminiams tirti jau priima pirmuosius žmones. Vienas jų – vilnietis Povilas, tyrimą atlikęs ketvirtadienį Savanorių prospekte esančiame punkte. Vaikinas teigia, kad procedūra, nors ir nemaloni, trunka vos porą minučių. Vienintelis jį nustebinęs dalykas, – kad niekas neinformavo, kaip jį pasieks informacija, ar tyrimo rezultatas teigiamas, ir kaip reikės elgtis po to.

Klaipėdos medikai sako jau nebegalintys tylėti – medicininės apsaugos priemonės senka, o jų turimas rezervas – tuščias. Tiesa, gydytojai visuomenę ramina: esą padarys viską, kad pacientai jaustųsi saugiai. Klaipėdos universitetinė ligoninė sako net medicinines kaukes sau pati besisiuvanti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad su galimai užsikrėtusiais koronavirusu žmonėmis dirbančioms ligoninėms esą skiriamos visos priemonės.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Kėdainių rajone paradoksali situacija. Sumanyta uždaryti Petkūnuose slaugytojos namuose veikiantį ir jos pačios išlaikomą medicinos punktą. Išsigandę, kad liks be medicininių paslaugų gyventojai tam priešinasi. O situacija pradėjusiai domėtis rajono valdžiai panašu, kad teks išnarplioti ne vieną rebusą – mat kai kurie veikiantys punktai ilgą laiką nesulaukė pagalbos, o seniai be slaugytojų likusios įstaigos finansuotos šimtinėmis.

JAV medikai iš Pensilvanijos aptiko iki šiol nežinotą ligą, kuri faktiškai pavertė vienos pacientė šlapimo pūslę į nedidelį alaus fabrikėlį, gaminantį etilo spiritą. Unikalų atradimą, šią savaitę aprašytą „Annals of Internal Medicine“ žurnale, aptiko galima sakyti netyčia. 61-erių moterį ruošė kepenų transplantacijos operacijai Pitsburgo universiteto klinikoje: ji kentė nuo sunkios cirozės ir apleisto antrojo tipo diabeto.