Tyrėjai norėjo sužinoti ar prozodija – žmogaus kalbos skambesys – gali būti naudojamas kalbančiojo asmens patikimumui nustatyti. Konkrečiau, jie bandė atrasti, ar egzistuoja universalūs prozodiniai melavimo elementai, ir ar juos gali išgirsti klausytojai.
Tyrimo metu mokslininkai atliko keturis eksperimentus. Pirmajame prancūziškai šnekantys asmenys turėjo išklausyti šimtus pseudožodžių, kurie skambesiu primena prancūzų kalbą, ir įvertinti, ar kalbėtojas meluoja, ar ne, taip pat, ar jis yra įsitikinęs tuo, ką sako. Remiantis eksperimento rezultatais, mokslininkai pastebėjo, kad klausytojai nuolat vertino žodžius kaip labiau patikimus, jeigu jie buvo pasakomi krintančia intonacija, žodžio pradžia buvo garsesnė už pabaigą ir buvo kalbama greičiau.
Antrajame eksperimente dalyviai vėl klausė daugybės pseudožodžių, tačiau šįkart jiems buvo suteikiama šiek tiek konteksto apie kalbėtojo tikslus. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dalyviams buvo pasakyta, kad kalbėtojas žaidžia pokeriu, ir klausytojai turėjo nuspręsti, ar jis meluoja, norėdamas apgauti savo oponentus.
Šio eksperimento rezultatai buvo tokie pat kaip ir pirmojo: dalyviams patikimesni atrodė kalbėtojai, kurių intonacija krito, o tie kurie kalbėjo lėčiau arba mažiau pabrėždavo žodžio vidurį – atrodė nepatikimi.
Tuomet tyrėjai į eksperimentą pakvietė angliškai ir ispaniškai kalbančius asmenis. Buvo pastebėta, kad jų atsakymai sutapo su prancūzakalbių atsakymais. Taigi galima daryti išvadą, kad net skirtingomis kalbomis kalbantys asmenys su melavimu sieja tuos pačius prozodinius elementus.
Galiausiai tyrimo autoriai paprašė dalyvių pabandyti atkartoti bent keletą jų išgirstų pseudožodžių. Klausytojai daug geriau atsiminė žodžius, kuriuos palaikė melu. Tai parodo, kad toks kalbėjimo būdas išsiskiria iš įprastos kalbos, ir natūraliai patraukia daugiau dėmesio.
Remdamiesi rezultatais, tyrėjai sako, kad šis automatinis atsakas į prozodiją parodo: „Unikalų klausos prisitaikymą, leidžiantį klausytojams pokalbio metu greitai aptikti melą ir į jį reaguoti.“
Kitaip tariant, jeigu norite meluoti įtikinamai, pirma turite atkreipti dėmesį, kokia jūsų intonacija.
