Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau. Nors prieš metus panašiu laiku pamatyti gamtoje, o juo labiau ant savo kūno erkę, būtų buvęs iššūkis.
Štai todėl žmonės dalijasi vaizdais negalėdami patikėti tokia erkių gausa. Ar jų jau tikrai yra mūsų laukuose, nusprendžiame patikrinti ir mes. Leidžiamės į šalia Vilniaus esančią pievą.
Mūsų eksperimentui neprireikė nė dešimties minučių. Užteko prieiti prie aukštos žolės, perbraukti per ją ranka ir štai, rankose dvi erkės.
Štai todėl vietos gyventojai sako einantys pasivaikščioti aplenkdami nešienautas pievas:
„Mes dažniausiai vaikštom čia. Nevaikštom, kur nuošaliau. Kūdikėlis mažas.“
Nors vaikus paskiepijo, pati moteris sako erkių nebijanti, tad nesiskiepijo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė pagrūmoja – skiepytis būtina visiems, ne tik vaikams. Tai kone vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančio erkinio encefalito. Tiesa, šiandien gausiai matoma erkių rūšis žmogui nėra labai pavojinga. Nei Laimo ligos, nei erkinio encefalito šios rūšies erkės neplatina.
„Labiausiai puola gyvulius, aišku, mūsų augintinius, šita erkė gali pernešti babeziazę augintiniams. Jeigu kalbam apie erkes, kurios platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą, tai jos yra ixodis genties. Konkrečiai ixodis ricinus erkė. Dabar antra rūšis ankstyviausia ir labiausiai paplitusi Lietuvoje, yra dermocentor genties. Ir jos labai gausiai pasirodo ankstyvam ankstyvam pavasary“, – pasakoja medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Žmogui ši erkė gali kelti pavojų tik labai retais atvejais.
„Babezija sukeliama kelių sukelėjų, yra šuninė, kurios sukelėjas babezija kanis, ir o žmogui babeziją sukelia babezija divergens. Dažniausiai serga žmonės, kurie neturi blūžnies. Pašalinta blūžnis, sakykim, tai – pavieniai atvejai“, – pasakoja M. Žygutienė.
Tiesa, atskirti kokia erkė pavojingoji miškinė, ar mažiau pavojinga pievinė įsisiurbė, gali tik specialistas. Mat tai gali būti ir erkės palikuonis – nimfa, gali būti patinas ar patelė.
Pievinės erkės, kaip sako entomologė, šiek tiek didesnės, ir turi marmurinę nugarą. Tačiau, kokia beįsisegtų, nedelsiant reikia kreiptis į medikus, kad šie gyvį pašalintų.
Statistika rodo, kad pernai nuo erkinio encefalito, kurį perneša miškinė erkė, mirė šeši žmonės. O susirgo daugiau nei septyni šimtai. Laimo liga diagnozuota daugiau kaip trims tūkstančiams žmonių. Gamtininkai sako, kad abiejų erkių rūšių tikrai daugėja, tačiau žmonių noras, kad jos būtų nuodijamos kaip sovietmečiu esą nerealus.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad jų bandyta atsikratyti visaip:
„Kažkada jau bandė žmonės dustu ir viskuo, bet neužmirškime, erkė yra viena, na, dvi rūšys, o Lietuvoje yra apie 30 000 rūšių, jeigu purkšit ar barstysit kažkuo, visos vienodai gaus."
Štai todėl reikia, kaip sako specialistai, labiau saugoti save – skiepytis, purkštis, ir vengti tų vietų, kur erkių gausiausia. O atėjus iš gamtos, būtina gerai apsižiūrėti.
Šiemetinis, kaip niekada ankstyvas pavasaris, pasak gamtininkų – užsibus. Nes pavienės žibuoklės, ar vadinamieji kačiukai, labiau ims skleistis tuo pačiu laiku, kaip ir skleisdavosi ankstesniais metais.
Gamta esą laikosi savo tradicijų, ir jos, nepaisant šiltos lietuviškos žiemos, nesikeičia. Tad ir varnėnų pulkų anksčiau laiko dar nereikia laukti, stebėtis galima nebent mėnesiu anksčiau poras sukūrusiomis didžiosiomis antimis.
Jos priklausomos nuo gamtos išdaigų labiausiai. Tad ir ančiukus, kaip sako gamtininkai, irgi perės anksčiau. Mat su šilta žiema pasikeitė būtent šio paukščio fiziologija.
