„Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.“
Klaipėdiečio Pauliaus Rupšo feisbuko paskyroje išvydę šias nuotraukas Kauno zoologijos muziejaus entomologai nieko nelaukę išskubėjo į pajūrį. Kuo jos taip patraukė mokslininkų dėmesį? Pasirodo, kad šis vabalas – triragis mėšvabalis, anksčiau Lietuvoje nebuvo aptiktas, tai nauja rūšis mūsų šalies teritorijoje. Ir vabzdžių ekspertams nusišypsojo laimė. Ant kranto, skalaujamo Baltijos jūros išties ropinėjo net penki mėšlavabaliai. Tris entomologai parsivežė į laikinąją sostinėje. Ir štai jie čia. Du metus gyvenančių ir vos iki 2 centimetrų ilgio užaugančių padarėlių patinėliai iš kitų savo gentainių išsiskiria gana baugiai atrodančiais trimis ragais. Jie kuo tikriausi puolimo įrankiai, kaunantis dėl patelės. Tad neveltui juos atradęs mokslininkas dėl šių trijų durklų triragius lotyniškai pavadino mitologinio graikų milžino Tyfono vardu.
„Aš tikrai neturėjau didelės vilties. Vėjas pakankamai didelis, apie 15 metrų per sekundę, bangos aukštos. Labai nustebome pamatę ropojančius paplūdimyje tiesiog ant smėlio tuos vabaliukus“, – sako entomologas Vytautas Tamutis.
Entomologai radinį vadina sensaciją, mat įprastai triragiai mėšlavabaliai veisiasi Vokietijos pajūryje, pietinėje Švedijoje, šiaurinėje Lenkijoje bei Kaliningrado srityje iį kur greičiausiai ir atkeliavo. Beje dalyje valstybių šie vabalai yra paskelbti nykstančiais ir yra įtraukti į raudonąją knygą. Romas Ferenca sako, jog jokios grėsmes triragiai nekelia nei šalies florai-faunai nei žmonėms, o maitinasi smulkių žinduolių, Lietuvoje greičiausiai zuikių, ekskrementais, tad atlieka sanitarinį darbą. Invaziniais jų vadinti negalima, mat, pasak mokslininkų, tai tiesiog natūralus migracijos procesas, kurį paspartino šylantis klimatas. Tiesa šiandien nuvykę į Kuršių Neriją, netoli Alksnynės, vabalėlių jau neaptikome. Vabzdžiai galėjo pasislpėti išraustuose tuneliuose, pasidarbuoti galėjo ir aplink šmirinėjantys paukščiai.
„Tikėtina, kad tai yra natūralus rūšies populiacijos kitimas dėl klimatinių sąlygų. Susidaro tinkamos sąlygos ir jie užima vis naujas teritorijas. Tai natūralu. Kiekviena rūšis stengiasi išplėsti savo arealą“, – pasakoja entomologas Romas Ferenca.
Triragius mėšlavabalius štai čia suradęs Paulius Rupšas, gamtininkas mėgėjas, kaip savo pristato, pasakoja, kad vabzdžius aptiko visiškai atsitiktinai, tiesiog pajūriu vaikštinėdamas su žmona. O ir iš pradžių tik įtarė, kad tai ypatingas radinys.
„Buvau įsitikinęs, kad tai kažkas reto, nes pats tikrai nebuvau matęs, tad nežinojau kas tiksliai ten per vabalas. Kiek žinau jis buvo ieškotinas Lietuvoje, bet anksčiau nebuvo. Malonu būti pirmam“, – teigia gamtininkas mėgėjas Paulius Rupšas.
Ir tai ne pirmas entomologinis atradimas Lietuvoje šiemet. Vasario pradžioje, auginant vabzdžius iš gamtoje surinktos sausos medienos išaugo anksčiau mūsų krašte nematyta siaurablizgio rūšis. Šie skraidūnai dvigubai ilgesni už mėšvabalius ir yra išplitę nuo pat Viduržiemio jūros iki Skandinavijos.
„Šis vabalas – siaurablizgis yra iš nudžiuvusio skroblo, kurį mes parsivežėme iš Alytaus, miesto pakraštyje, Nemuno šlaite radome nudžiuvusį medelį ir pasiėmė keletą šakų. Atsivežėme ir užsiauginome naują Lietuvoje vabalų rūšį“, – kalbėjo R. Ferenca.
Lietuvoje veisiasi apie 17 tūkstančių vabzdžių rūšių. 107 jau yra įtrauktos į raudonąją knygą.
