medicina

 Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.

Nors tarp stojančiųjų į universitetus ir kolegijas populiariausia sritis – socialiai mokslai, tačiau, LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojančiųjų  į universitetines studijų programas pageidavimo pirmu numeriu nurodo mediciną. „LSMU Medicina yra populiariausia studijų programa, t. y. daugiausia stojančiųjų pageidauja studijuoti šią studijų programą pirmuoju prioritetu.

 Nepagydoma liga sergantis rusas ryžosi operacijai, kuri iki šiol nebuvo atlikta dar niekam pasaulyje. Planuojama transplantuoti jauno vyro galvą, prisodinant ją ant kito žmogaus - donoro kūno. Tikimasi, kad šią precedento neturinčią operaciją pavyks įgyvendinti per ateinančius dvejus metus. 30-etis Valerijus Spiridonovas nuo mažumės serga itin reta genetine liga – jam nyksta raumenys ir to neįmanoma sustabdyti jokiais būdais.

Daugelis sveikais save laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo. Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena – nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių.

 Seime svarstomas siūlymas įpareigoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nemokančius asmenis padengti susidariusią skolą prieš gaunant medicinos paslaugas, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“. „Dabar sumokėjęs 27 eurus - 1 PSD įmoką - iš karto esi laikomas apdraustu, gali gauti paslaugas, kurios neretai kainuoja milijonus litų. Akivaizdu, kad yra piktnaudžiaujama“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Santariškių medikai žadą darbingumą tiems, kas susirgo širdies kraujagyslių ligomis ir prarado viltį gyventi pilnavertį gyvenimą. Mat pradėti naudoti nauji kraujagyslių stentai, kurie, kaip aiškinama, žmogaus organizme tiesiog ištirpsta per dvejus metus pacientui nieko nė nepajaučiant. Tad greičiau išgijus pagerėja ir gyvenimo kokybė.

 Kad savo pacientams įsiūlytų tam tikrų vaistų, egzotiškomis kelionėmis ir itin stambiomis kupiūromis medikus papirkinėjusioms farmacijos kompanijoms Sveikatos apsaugos ministerija galų gale nusprendė uždėti apynasrį. Šiuo metu Marijampolės medikus lankanti sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kadfarmacijos kompanijos Lietuvoje už tam tikrų vaistų įsiūlymą pacientams gydytojus paperka grynaisiais pinigais ir kelialapiais į egzotiškas šalis.

Knygos „Pandoros sėkla“ autorius Spenceris Wellsas atkreipia mūsų dėmesį į įdomų dėsningumą. Nuo paleolito iki šių dienų matome tris mirštamumo priežasčių bangas. Pirmoji – tai mirtis nuo sužeidimų, prasidėjusi drauge su mūsų protėviais hominidais ir besitęsusi iki neolito pradžios. Kai žmonės tapo sėslūs ir prisijaukino gyvulius, mirtį nuo traumų pakeitė mirtys nuo užkrečiamųjų ligų.

  Ar bijote eiti pas daktarą? O nereikėtų, šiandien mes turime puikias sąlygas, palyginti su ankstesniais žemės gyventojais. Galime tik įsivaizduoti, kokie prietaisai ir kokie gydymo metodai mūsų laukia ateityje. Galbūt kažkada juoksimės iš dabar stomatologo kabinete naudojamų įrankių (ebaumsworld.com).   1. Kaukės, kurias dėvėjo medikai maro metu. 2. Šitaip 1937 m. vaikai buvo ruošiami vakcinai skirtai apsisaugoti nuo poliomielito.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno medikai ir mokslininkai baigia kurti metodą kaip greitai ir tiksliai diagnozuoti gerklų ligas. Susirgimus gydytojai nustatys pacientui pasakius vos vieną balsę. Lietuvių atradimu jau susidomėjo pasaulio mokslininkai. Sukurti automatinę balso analizę Kauno klinikų medikai ir KTU mokslininkai sumanė maždaug prieš 10 metų. Atliekant tyrimus ištirta apie tūkstantį 18–65 metų žmonių.

Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasideda verdant spėlionėms, kad taikos premija gali būti skirta JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui, o medicinos premija, kurios laureatai paaiškės pirmadienį, gali būti skirta už aitriųjų paprikų ir karščio poveikio tyrimus.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme prasideda Nobelių premijų skelbimo savaitė. Pirmadienį paaiškės, kam šių metų Nobelio premija atiteks už pasiekimus medicinoje. Apžvalgininkai sako, jei Nobelio komitetas ir toliau vėluos skirdamas premijas už pasiekimus moksle, daugeliui tyrėjų ilgai lauktas įvertinimas bus jau nereikalingas.

 Medicina, kurią turime dabar, vystėsi tūkstančius metų. O iki jos sveikatos gerinimui buvo naudojamos ne tik įvairiausios žolelės ir užkalbėjimai, bet ir kur kas egzotiškesni būdai ir priemonės. Dalis tokių “vaistų” buvo buvo tikras šarlatanų džiaugsmas, o kitų (ne)veiksmingumas neįrodytas iki šiol. List25.com sąraše – daug sunkiai suvokiamų vaistų ir gydymo būdų… 13. Gyvačių aliejus Gyvačių aliejus ne visuomet buvo laikomas šundaktarių melu.

Medicina, kurią turime dabar, vystėsi tūkstančius metų. O iki jos sveikatos gerinimui buvo naudojamos ne tik įvairiausios žolelės ir užkalbėjimai, bet ir kur kas egzotiškesni būdai ir priemonės. Dalis tokių “vaistų” buvo buvo tikras šarlatanų džiaugsmas, o kitų (ne)veiksmingumas neįrodytas iki šiol. List25.com sąraše – daug sunkiai suvokiamų vaistų ir gydymo būdų… 25. Padvėsusių pelių pasta Senovės Egipte padvėsusios sutrintos pelės buvo naudojamos gydyti dantų skausmą.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai atvyko pasirašyti sutarčių. Nors tai padaryti dar bus galima iki ketvirtadienio, jaunuoliai skubėjo, nes norėjo kuo greičiau tapti studentais. Būsima kineziterapeutė Paulina Kudzinskaitė jau nuo ankstyvo ryto laukė savo eilės. „Dėl studijų tariausi su mama, seserimi, kurios baigė šį universitetą, todėl apie kitus universitetus net negalvojau.

Mes nesame visuotinės gerovės valstybė, kuri galėtų skirti pakankamai lėšų paliatyviajai medicinai, todėl reikėtų įteisinti eutanaziją, kad ligonis savanoriškai galėtų išvaduoti save ir artimuosius iš kančių-keistoka, jei iš tiesų taip mano institucijos, kuri turi rūpintis Lietuvos žmonių sveikata ir gydymu, tai yra - sveikatos ministerijos vadovė. Norėtųsi pabrėžti - rūpintis ne žmonių žudymu, o jų sveikata, gydymu ir ligų prevencija.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog svarstytų pasiūlymą tapti sveikatos apsaugos ministru, jei partija tokį pateiks. Tačiau politikas teigia kol kas negavęs oficialaus pasiūlymo ir pabrėžia, kad tai - ne jo sritis. "Nesutiksiu - tai ne mano sritis. Vertinu savo gebėjimus, žinau juos - man trūksta medicinos žinių, aš nesu medikas, o tik pacientas. Vien vadybininko žinių čia neužtenka", - BNS sekmadienį sakė A.Sysas.

Šiandien Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje svarstyti siūlymai dėl Santaros slėnio, integruoto mokslo, studijų ir verslo centro, medicinos miestelio integralios plėtros. Jie leistų kompleksiškai spręsti Vaikų ligoninės, Vaiko raidos centro, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės perkėlimo klausimus, optimizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto infrastruktūrą ir kuo racionaliau panaudoti valstybės lėšas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Siūlomas eurokomisaro postas – būdas „patraukti“ sveikatos apsaugos ministrą socialdemokratą Vytenį Andriukaitį toliau nuo Lietuvos medicinos reikalų. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ir neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.

Gydytojas, tarptautinis ekspertas A. Akstinavičius teigia, kad kai kurie sveikatos apsaugos ministro sprendimai nepatiko „medikų klanui".

Vyro suirzimą ir sumenkusią sveikatą paprastai siejame su nesėkmėmis darbe, įtampa šeimoje ar paprasčiausiu nuovargiu. Žinoma, kad tai gali prisidėti prie prastos vyro savijautos, tačiau šios situacijos, kaip ir eilė kitų priežasčių, gali sąlygoti ženkliai didesnę vyrišką problemą - testosterono sumažėjimą.

Subjurusi nuotaika, nesugebėjimas suvaldyti stresinių situacijų, ištvermės sumažėjimas, suprastėjusi potencija ir imunitetas, raumenų masės mažėjimas...Vyrai pakankamai dažnai susiduria su šiomis problemomis, tačiau dažniausiai ima kaltinti greitą gyvenimo ritmą, senėjimą bei nuovargį ir tiesiog laukia, kol negalavimai išsispręs savaime.

Aušrinė Šėmienė Praėjus ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės avarijos, vis dar jaučiami šios nelaimės padariniai. Radioaktyviųjų medžiagų randama aplinkoje, maiste, tačiau specialistai teigia, kad didesnį pavojų kelia ne Černobylis, o nesaikingas naudojimasis naujausiomis technologijomis. Nebūtų gyvybės Jonizuojančioji spinduliuotė žmones veikia nuolat. Ją skleidžia įvairūs šaltiniai – kosmosas, grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose esantys radionuklidai.

Gyvename tokiame amžiuje, kur net maži vaikai mokykloje, o gal net darželyje turi mobiliuosius telefonus. Bet ar tai nekenkia sveikatai?

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilui Andriukaičio paskelbta informacija apie grupelės gydytojų, dirbančių keliolikoje gydymo įstaigų, nusižengimus, sukėlė didelę gydytojų bendruomenės ir visuomenės reakciją. Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atkreipia visuomenės dėmesį, kad atgarsio sulaukę tyrimo rezultatai yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie daugiau nei 12 tūkstančių gydytojų problemas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Medikai yra priversti reaguoti į visus skambučius, nes jie nežino, ar žmogui sutriko sveikata, ar jis tiesiog prisigėręs nuvirto pamiegoti. Neretai medikai dirba išblaivintojais - pamatę girtuoklį gatvėje greitosios automobiliu kaip taksi veža į ligoninę ar į nakvynės namus. Blogiausia tai, kad asocialūs asmenys nepaiso jokių elgesio normų – įžeidinėja medikus, iš jų juokiasi, o kartais pasikėsina net į medikų gyvybę. Tokia medikų kasdienybė.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

Atvėrus duomenis visuomenei, galima ne tik sutaupyti, bet ir užkirsti kelią susirgimams, teigia medicinos epidemologas, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis Paulius Gradeckas. TILS ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ P. Gradeckas nurodė, kad viešojo sektoriaus institucijos duomenis vis dar neretai laiko savo, o ne visuomenės nuosavybe.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose pradedamas įgyvendinti projektas „Pažangios telemedicinos paslaugos“. Sukūrus ir įdiegus nuotolinės medicinos sistemą, visoje Lietuvoje esantys gydytojai, neišeidami iš savo kabineto, galės nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su Santariškių klinikų specialistais ir suteikti aukštesnio – antrinio ir tretinio lygio paslaugas pacientams.

Šalies Konstitucijoje yra numatyta garantija suteikti žmogaus gyvybės išsaugojimui reikalingą nemokamą medicinos pagalbą, tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Jei žmogui reikalinga pagalba negali būti sutekti valstybinėse gydymo įstaigose, teikiama kitus – ji taip pat turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Lietuva gali surasti išskirtinių produktų ir konkuruoti tarptautinėse rinkose. Taip mano lazerius klinikinei medicinai ir individualiam gydymui gaminančio Lazerinių technologijų centro vadovas, profesorius Rimantas Mykolas Kanapėnas. „Lietuvoje, kaip ir visur kitur, reikia rasti savo nišą. Sovietiniais laikais buvo lazerinės pramoninės technologijos. Šiandien tokių technologijų praktiškai nėra. Liko tik Lietuvos „manufaktūrinė“, kitaip sakant, smulki pramonė.

Penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) viešame posėdyje ėmėsi sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio prašymo papildomai išaiškinti valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, taip pat nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą.

Medicininiai „superklijai“ buvo sukurti kaip potencialus širdies defektų pleistras, naudojamas ant operacinio stalo ar kraujavimui sustabdyti mūšio lauke. Ši lipni medžiaga širdies, kraujagyslių ar žarnyno operacijų metu ilgainiui gali pakeisti medicininius siūlus bei kabes. Kaip ir šios priemonės, odos klijai sujungtų žaizdos kraštus, kol ji pradėtų gyti.

Oksana Laurutytė Gyventojai piktinasi ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus, tačiau iš dalies kalti būna patys pacientai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išanalizavo šalies gydymo įstaigų pateiktus duomenis. Paaiškėjo, kad nemažai pacientų, užsiregistravusių pas gydytojus, neatvyksta į konsultaciją ir nesivargina jos atšaukti. Ministras viešai pažadėjo ieškoti priemonių, drausminančių neatsakingus gyventojus.

Netradicinės medicinos verslo puoselėtojai palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą licencijuoti netradicine medicina užsiimančius asmenis. Kaip Žinių radijo laidoje „Verslo ritmu“ sakė Lietuvos hirudologų ( gydymui taikančių dėlės) draugijos pirmininkė Vanda Kramarauskienė, tai iš verslo esą išstums šarlatanus ir apsišaukėlius. „Mes, gydytojai praktikai, įstatymiškai gauname teisę gydyti, naudodami dėlės.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradėjo veikti specializuoti insulto ir kardiologijos centrai, kurie suteiks galimybių operatyviau diagnozuoti ir gydyti insultą ir miokardo infarktą. Iki šiol įtarus, kad žmogų ištiko insultas ar infarktas, jis kuo skubiau buvo vežamas į artimiausią gydymo įstaigą. Deja, ne visose ligoninėse galima suteikti specializuotą pagalbą.

Ar verta tikėti žmonėmis, teigiančiais, kad išvaizda nėra tokia svarbi, svarbiausia – intelektas, profesionalumas ir patirtis? Psichologai pastebi, jog taip teigiantys gudrauja: iš tiesų gražūs žmonės dažniau jaučiasi laimingi, lengviau randa darbą, užmezga reikalingus kontaktus bei kopia karjeros laiptais.

„Teddy Guardian“ atrodo kaip įprastas žaislinis meškiukas. Jis turi dideles ausis ir minkštą nosį. Ir pats jis visas minkštas bei šiltas. Tačiau jo viduje – visas miniatiūrinių daviklių rinkinys. Šie davikliai gali matuoti įvairiausius vaiko sveikatos rodiklius, kol jis su meškiuku žaidžia, rašoma portale fastcoexist.com.

Šį mėnesį ketinama pradėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dviejų pagrindinių pastatų rekonstrukcijos ir tvarkybos darbus. Pačiame Kauno centre, A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 7 ir 9, įsikūrę mokslo paskirties pastatai atnaujinami, kad būtų pagerintos sąlygos juose besimokantiems studentams bei administracijos darbuotojams ir išsaugotas unikalus statinių istorinis paveldas. Projektą, kurio bendra vertė siekia 17,8 mln.

Lapkričio 17 – oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šįmet Lietuvoje ji bus minima ypatingai – pirmą kartą ketinama prisijungti prie didžiausiuose pasaulio miestuose vykstančios iniciatyvos, kuomet žinomiausi kiekvieno jų pastatai ar gamtos objektai nušvinta balta ir purpurine spalva. Sekmadienį 18 valandą oficialiomis Neišnešiotų naujagimių dienos spalvomis nušvis Kauno Rotušė.

Cerebrinis paralyžius – tai diagnozė, kuri tėvams skamba kaip nuosprendis ir apverčia šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Cerebrinis paralyžius – tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.

 6. Julie Chen darėsi plastines operacijas tam, kad būtų mažiau panašį į kinę Laidos „The Talk“ vedėjai dažnai atskleidžia įvairių paslapčių, bet jas visus tikriausiai nurungė Julie Chen prisipažinimas. 43 metų žvaigždė atskleidė, kad savo karjeros pradžioje ji pasidarė pastinę operaciją tam, kad jos akys atrodytų didesnės. Ji aptarė operaciją su savo tėvais ir jų palaikoma gulėsi ant operacinio stalo.

„Lietuva, Latvija ir Estija, norėdamos sėkmingai konkuruoti globaliame medicinos turizmo sektoriuje, galėtų save pristatyti ir reklamuoti kaip vieną – Baltijos sveikatos turizmo regioną. Visos trys gali pozicionuotis kaip prieinamų, kokybiškų, saugių ir geros kainos-kokybės santykio sveikatos turizmo paslaugų šalimis. Trijų Baltijos valstybių sukauptas potencialas, patirtis ir žmogiškieji ištekliai yra labai svarbūs.

1. Supermeno gerbėjas plastines operacijas kentė 16 metų ir galiausiai tapo panašus į „žmogų iš plieno“. Ar tai paukštis? Ar tai lėktuvas? Ne, tai vaikinas iš Filipinų, kuris yra labai panašus į Supermeną. Nors Clarkas Kentas Supermenu tapdavo telefono būdelėje, šis vaikinas parodė, kad yra ir kitas būdas tapti superherojumi – tai 19 plastinių operacijų. Herbertas Chavezas, Filipinuose dirbantis siuvėju, norėjo radikaliai pasikeisti. Toks virsmas jam kainavo daugiau nei 23 tūkst. dolerių.

Šiandien, spalio 8 d., Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, sulaikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą V. A. Įtariama, kad ekspertas, būdamas valstybės tarnautojas, už greitesnį mirusiųjų palaikų tyrimo atlikimą priimdavo piniginį atlygį.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2013 m. Nobelio premiją už pasiekimus fiziologijos ir medicinos srityje skyrė Jamesui E. Rothmanui, Randy W. Schekmanui ir Thomas C. Südhofui. Taip buvo įvertintas šių JAV mokslininkų darbas tiriant žmogaus organizmo ląstelių transporto sistemą. Šie mokslininkai atrado vezikulinio medžiagų transporto reguliavimo mechanizmą, sakoma Nobelio premijų komiteto pranešime. Kiekviena ląstelė gamina įvairias molekules, kurias eksportuoja į ją supančią erdvę.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) pastaruoju metu sulaukia pasipiktinusių gyventojų skundų, kad prasidėjus naujiems mokslo metams sostinėje studijas pradėję studentai viliojami persirašyti gydytis į privačias gydymo įstaigas.

Spalio 10–11 d. Vilniuje vyks pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“. Konferencijoje planuojama sulaukti 200 dalyvių iš Europos Sąjungos, šalių kandidačių, Europos laisvosios prekybos asociacijos bei Rytų partnerystės šalių. Visus žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti konferencijoje, maloniai kviečiame registruotis (el.p. jurgita@vpsc.

Tokiais žodžiais teisinosi Vilniaus Klinikinės ligoninės Antakalnio filialo medikė, kuri įtariama imanti tūkstantinius kyšius iš pacientų, norinčių gydytis patogiau ir greičiau. Kardiologijos skyriaus viršininkė Lina Grigonienė pribloškė STT pareigūnus prisipažinimu, kad ji nėra „šventa“, bet daugiau nei šimto litų per dieną neima. Per mėnesį prie dviejų tūkstančių litų algos pensinio amžiaus medikė prisidūria apie tris – penkis tūkstančius litų.