medicina

Antikorupcijos dieną STT savo žvilgsnį kreipia į medicinos įstaigas. Gyventojai būtent jose patiria didžiausią kyšininkavimą. Medikai kaltina gyventojus, kad šie duoda kyšius, ligoniai gi skundžiasi, kad be kyšio nesulaukia deramo medikų dėmesio. Kovotojai su korupcija sako, kad kyšininkavimas išnyktų, jei gydymo įstaigos panorėtų pačios imtis ryžtingai kovot su korupcija ir tikrai rūpintųsi pacientų gerove.

Pirmą kartą bus fiksuojama, kiek per vieną dieną atsiras norinčiųjų tapti kaulų čiulpų donorais. Tikimasi, kad rekordo dieną – vasario dvidešimt penktąją jų bus tiek, kiek į registrą įrašoma per dvejus metus. Specialistai sako, kad jau dešimt metų gyvuojantis kaulų čiulpų registras vis dar tuštokas, norinčiųjų tapti donorais yra kur kas mažiau nei sergančiųjų ir laukiančiųjų, kas jiems išgelbės gyvybę. Bijančių dėl savo sveikatos ir gyvybės daug.

JAV chirurgai pristatė rimčiausią veido transplantacijos operaciją istorijoje – recipientui persodintas veidas su visu skalpu, ausimis ir akių vokais. Operacijai, kuri truko 26 valandas, vadovavo plastinės chirurgijos specialistas daktaras Eduardo'as Rodriguezas. Jos metu 41 metų sužeistam savanoriui ugniagesiui Patrickui Hardisonui buvo suformuotas naujas veidas. Vyras patyrė siaubingus nudegimus bandydamas išgelbėti moterį iš gaisro.

Viena didžiausių tradicinės kinų medicinos medikamentų gamintoja ir eksportuotoja „Tasly“ plečia savo prekybos geografiją Europoje, tad nuo lapkričio mėnesio žengia į Lietuvos rinką ir vaistinėse pradės prekiauti specializuotomis premium segmento detoksikuojančiomis arbatomis.

Artėjant Vėlinėms abortų priešininkai ragina atminti ne tik išėjusius anapilin, bet ir negimusius kūdikius. Esą apie 5 tūkst. vaikų per metus Lietuva netenka vien dėl abortų. Kovotojos už gyvybę įsitikinusios, kad visi jie turėjo teisę gyventi, ir ragina padėti sunkioje padėtyje atsidūrusioms moterims, kad joms nekiltų minčių apie abortą. 12 savaičių vaikelis įsčiose – visiškai susiformavęs, tik mažutis. Jam belieka augti, jei mama jį saugiai nešiotų.

Gydytis dėlėmis, kinų ar indų medicina netrukus Lietuvoje gali būti taip pat įprasta, kaip ir eiti pas chirurgą ar šeimos gydytoją. Mat jau netrukus Seime gali būti svarstomas įstatymo projektas, kuriuo bus įteisinta vadinamoji netradicinė medicina. Vieni medikai baiminasi, kad taip gali būti įteisinti šarlatanai, kiti džiaugiasi, kad atvirkščiai – įteisinus ir įvedus tvarką, bus užkirstas kelias apsišaukėliams.

 87-erių Frankas - tikras laimės kūdikis. Prieš kelias savaites jis keitė mašinos padangą, bet mašina nuo kėliklio nuslydo tiesiai ant plaštakos. Kaulai nelūžo, bet ranka smarkiai nudegė. Medikai plaštaką išgelbėjo atlikę retą procedūrą – įsiuvo ją Frankui tiesiai į pilvą. Ten Franko plaštakos paviršių gydė jo paties kraujas. „Tie du paviršiai iš tiesų susilipdė, o per trijų savaičių kursą susijungė ir kraujagyslės.

Jau kitąmet gali būti uždaryta apie dešimt ligoninių skyrių. Grėsmė iškilo rajonų ligoninių akušerijos ir chirurgijos skyriams. Jeigu juose priimama mažai gimdyvių ir retai operuojama, skyriai bus perkeliami į kitas ligonines. Maža to, planuojama rečiau gydyti ligoninėse ir skatinti gydymąsi namuose. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad nenukentės nei pacientai, nei gydytojai. Šiems atrodo priešingai. Radviliškietė Kristina naujagimę dukrytę sūpuoja savo miesto ligoninėje.

Liepos mėnesio pabaigoje pasirašytos sutartys su stojančiuosius pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis. Įstojusiųjų rezultatai rodo, jog, nepaisant socialinių mokslų populiarumo sumažėjimo, šiemet šie ir toliau buvo dažniausiai pasirenkami abiturientų. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų susidomėjimas fiziniais, humanitariniais mokslais bei informacinių technologijų studijomis.

  Eilės gydymo įstaigose sutrumpėtų, jeigu pacientai pas gydytojus atvyktų su reikiamais dokumentais, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalašeivičiūtė. „Apie 43 procentus pacientų, kurie atvyksta į tretinį lygį, atvyksta su nesutvarkytais dokumentais – neatliktais tyrimais. Ir todėl didžiosios ligoninės turi problemą, kad pirmiausia turi atlikti tuos darbus, kuriuos jau turėjo atlikti žemesnio lygmens gydymo įstaigos arba poliklinikos“, – antradienį Žinių radijui sakė R.Šalaševičūtė.

Kaune atsidarius naujai skubios pagalbos klinikai pacientai tikėjosi, kad jau nebeteks laukiamajame praleisti keliolika valandų, tačiau nepatenkintų vistiek yra. Medikai teisinasi, kad naujoji sistema dar tik įsivažiuoja, ir pacientams yra paruošę pirmą kartą šalyje taikomų gudrybių, leidžiančių laukimo laiką dar labiau sutrumpinti. Susižeidusi petį prieš keletą savaičių kaunietė Irena nė nepagalvojo, kad viskas taip komplikuosis.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris tikino, kad turi individualią įmonę, ir SODRA iš jo nuskaitinėjo privalomą sveikatos draudimo (PSD) mokestį, tačiau sutrikus sveikatai ir apsilankius medicinos įstaigoje jam pasakė, kad jis nėra draustas ir už paslaugas teks susimokėti. SODRA atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis tikino, kad situacija susidarė dėl to, jog asmuo laiku nemokėjo privalomo sveikatos draudimo.

Kauno klinikinės ligoninės pacientai, atvykdami į gydymo įstaigą, privalo turėti ne tik asmens ir medicininius dokumentus, bet ir ritinėlį tualetinio popieriaus. Komiška situacija virto kone kriminalu. Sulaukę žurnalistų, gydymo įstaigos atstovai vietoje pasiaiškinimo, ėmė šauktis policijos pagalbos. Tuo metu vienas kaunietis nutarė padėti nepriteklių patiriančiai ligoninei atveždamas visą mašiną tualetinio popieriaus ritinėlių.

 Amerikiečių mokslininkai džiūgauja – po kelerius metus trukusių tyrimų jie jau turi įrodymų, kad jų sukurti vaistai nuo Alzheimerio veikia. Mokslininkų teigimu, jau netrukus šie medikamentai gali tapti pirmaisiais pripažintais vaistais nuo šios sunkios ligos. „Alzheimeriu sergančių žmonių smegenyse normalūs baltymai, vadinamieji amiloidai, pradeda kauptis smegenyse. Mūsų pristatytas vaistas skirtas amiloidams iš smegenų pašalinti.

 Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.

Nors tarp stojančiųjų į universitetus ir kolegijas populiariausia sritis – socialiai mokslai, tačiau, LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojančiųjų  į universitetines studijų programas pageidavimo pirmu numeriu nurodo mediciną. „LSMU Medicina yra populiariausia studijų programa, t. y. daugiausia stojančiųjų pageidauja studijuoti šią studijų programą pirmuoju prioritetu.

 Nepagydoma liga sergantis rusas ryžosi operacijai, kuri iki šiol nebuvo atlikta dar niekam pasaulyje. Planuojama transplantuoti jauno vyro galvą, prisodinant ją ant kito žmogaus - donoro kūno. Tikimasi, kad šią precedento neturinčią operaciją pavyks įgyvendinti per ateinančius dvejus metus. 30-etis Valerijus Spiridonovas nuo mažumės serga itin reta genetine liga – jam nyksta raumenys ir to neįmanoma sustabdyti jokiais būdais.

Daugelis sveikais save laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo. Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena – nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių.

 Seime svarstomas siūlymas įpareigoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nemokančius asmenis padengti susidariusią skolą prieš gaunant medicinos paslaugas, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“. „Dabar sumokėjęs 27 eurus - 1 PSD įmoką - iš karto esi laikomas apdraustu, gali gauti paslaugas, kurios neretai kainuoja milijonus litų. Akivaizdu, kad yra piktnaudžiaujama“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Santariškių medikai žadą darbingumą tiems, kas susirgo širdies kraujagyslių ligomis ir prarado viltį gyventi pilnavertį gyvenimą. Mat pradėti naudoti nauji kraujagyslių stentai, kurie, kaip aiškinama, žmogaus organizme tiesiog ištirpsta per dvejus metus pacientui nieko nė nepajaučiant. Tad greičiau išgijus pagerėja ir gyvenimo kokybė.

 Kad savo pacientams įsiūlytų tam tikrų vaistų, egzotiškomis kelionėmis ir itin stambiomis kupiūromis medikus papirkinėjusioms farmacijos kompanijoms Sveikatos apsaugos ministerija galų gale nusprendė uždėti apynasrį. Šiuo metu Marijampolės medikus lankanti sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kadfarmacijos kompanijos Lietuvoje už tam tikrų vaistų įsiūlymą pacientams gydytojus paperka grynaisiais pinigais ir kelialapiais į egzotiškas šalis.

Knygos „Pandoros sėkla“ autorius Spenceris Wellsas atkreipia mūsų dėmesį į įdomų dėsningumą. Nuo paleolito iki šių dienų matome tris mirštamumo priežasčių bangas. Pirmoji – tai mirtis nuo sužeidimų, prasidėjusi drauge su mūsų protėviais hominidais ir besitęsusi iki neolito pradžios. Kai žmonės tapo sėslūs ir prisijaukino gyvulius, mirtį nuo traumų pakeitė mirtys nuo užkrečiamųjų ligų.

  Ar bijote eiti pas daktarą? O nereikėtų, šiandien mes turime puikias sąlygas, palyginti su ankstesniais žemės gyventojais. Galime tik įsivaizduoti, kokie prietaisai ir kokie gydymo metodai mūsų laukia ateityje. Galbūt kažkada juoksimės iš dabar stomatologo kabinete naudojamų įrankių (ebaumsworld.com).   1. Kaukės, kurias dėvėjo medikai maro metu. 2. Šitaip 1937 m. vaikai buvo ruošiami vakcinai skirtai apsisaugoti nuo poliomielito.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno medikai ir mokslininkai baigia kurti metodą kaip greitai ir tiksliai diagnozuoti gerklų ligas. Susirgimus gydytojai nustatys pacientui pasakius vos vieną balsę. Lietuvių atradimu jau susidomėjo pasaulio mokslininkai. Sukurti automatinę balso analizę Kauno klinikų medikai ir KTU mokslininkai sumanė maždaug prieš 10 metų. Atliekant tyrimus ištirta apie tūkstantį 18–65 metų žmonių.

Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasideda verdant spėlionėms, kad taikos premija gali būti skirta JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui, o medicinos premija, kurios laureatai paaiškės pirmadienį, gali būti skirta už aitriųjų paprikų ir karščio poveikio tyrimus.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme prasideda Nobelių premijų skelbimo savaitė. Pirmadienį paaiškės, kam šių metų Nobelio premija atiteks už pasiekimus medicinoje. Apžvalgininkai sako, jei Nobelio komitetas ir toliau vėluos skirdamas premijas už pasiekimus moksle, daugeliui tyrėjų ilgai lauktas įvertinimas bus jau nereikalingas.

 Medicina, kurią turime dabar, vystėsi tūkstančius metų. O iki jos sveikatos gerinimui buvo naudojamos ne tik įvairiausios žolelės ir užkalbėjimai, bet ir kur kas egzotiškesni būdai ir priemonės. Dalis tokių “vaistų” buvo buvo tikras šarlatanų džiaugsmas, o kitų (ne)veiksmingumas neįrodytas iki šiol. List25.com sąraše – daug sunkiai suvokiamų vaistų ir gydymo būdų… 13. Gyvačių aliejus Gyvačių aliejus ne visuomet buvo laikomas šundaktarių melu.

Medicina, kurią turime dabar, vystėsi tūkstančius metų. O iki jos sveikatos gerinimui buvo naudojamos ne tik įvairiausios žolelės ir užkalbėjimai, bet ir kur kas egzotiškesni būdai ir priemonės. Dalis tokių “vaistų” buvo buvo tikras šarlatanų džiaugsmas, o kitų (ne)veiksmingumas neįrodytas iki šiol. List25.com sąraše – daug sunkiai suvokiamų vaistų ir gydymo būdų… 25. Padvėsusių pelių pasta Senovės Egipte padvėsusios sutrintos pelės buvo naudojamos gydyti dantų skausmą.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai atvyko pasirašyti sutarčių. Nors tai padaryti dar bus galima iki ketvirtadienio, jaunuoliai skubėjo, nes norėjo kuo greičiau tapti studentais. Būsima kineziterapeutė Paulina Kudzinskaitė jau nuo ankstyvo ryto laukė savo eilės. „Dėl studijų tariausi su mama, seserimi, kurios baigė šį universitetą, todėl apie kitus universitetus net negalvojau.

Mes nesame visuotinės gerovės valstybė, kuri galėtų skirti pakankamai lėšų paliatyviajai medicinai, todėl reikėtų įteisinti eutanaziją, kad ligonis savanoriškai galėtų išvaduoti save ir artimuosius iš kančių-keistoka, jei iš tiesų taip mano institucijos, kuri turi rūpintis Lietuvos žmonių sveikata ir gydymu, tai yra - sveikatos ministerijos vadovė. Norėtųsi pabrėžti - rūpintis ne žmonių žudymu, o jų sveikata, gydymu ir ligų prevencija.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog svarstytų pasiūlymą tapti sveikatos apsaugos ministru, jei partija tokį pateiks. Tačiau politikas teigia kol kas negavęs oficialaus pasiūlymo ir pabrėžia, kad tai - ne jo sritis. "Nesutiksiu - tai ne mano sritis. Vertinu savo gebėjimus, žinau juos - man trūksta medicinos žinių, aš nesu medikas, o tik pacientas. Vien vadybininko žinių čia neužtenka", - BNS sekmadienį sakė A.Sysas.

Šiandien Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje svarstyti siūlymai dėl Santaros slėnio, integruoto mokslo, studijų ir verslo centro, medicinos miestelio integralios plėtros. Jie leistų kompleksiškai spręsti Vaikų ligoninės, Vaiko raidos centro, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės perkėlimo klausimus, optimizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto infrastruktūrą ir kuo racionaliau panaudoti valstybės lėšas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Siūlomas eurokomisaro postas – būdas „patraukti“ sveikatos apsaugos ministrą socialdemokratą Vytenį Andriukaitį toliau nuo Lietuvos medicinos reikalų. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ir neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.

Gydytojas, tarptautinis ekspertas A. Akstinavičius teigia, kad kai kurie sveikatos apsaugos ministro sprendimai nepatiko „medikų klanui".

Vyro suirzimą ir sumenkusią sveikatą paprastai siejame su nesėkmėmis darbe, įtampa šeimoje ar paprasčiausiu nuovargiu. Žinoma, kad tai gali prisidėti prie prastos vyro savijautos, tačiau šios situacijos, kaip ir eilė kitų priežasčių, gali sąlygoti ženkliai didesnę vyrišką problemą - testosterono sumažėjimą.

Subjurusi nuotaika, nesugebėjimas suvaldyti stresinių situacijų, ištvermės sumažėjimas, suprastėjusi potencija ir imunitetas, raumenų masės mažėjimas...Vyrai pakankamai dažnai susiduria su šiomis problemomis, tačiau dažniausiai ima kaltinti greitą gyvenimo ritmą, senėjimą bei nuovargį ir tiesiog laukia, kol negalavimai išsispręs savaime.

Aušrinė Šėmienė Praėjus ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės avarijos, vis dar jaučiami šios nelaimės padariniai. Radioaktyviųjų medžiagų randama aplinkoje, maiste, tačiau specialistai teigia, kad didesnį pavojų kelia ne Černobylis, o nesaikingas naudojimasis naujausiomis technologijomis. Nebūtų gyvybės Jonizuojančioji spinduliuotė žmones veikia nuolat. Ją skleidžia įvairūs šaltiniai – kosmosas, grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose esantys radionuklidai.

Gyvename tokiame amžiuje, kur net maži vaikai mokykloje, o gal net darželyje turi mobiliuosius telefonus. Bet ar tai nekenkia sveikatai?

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilui Andriukaičio paskelbta informacija apie grupelės gydytojų, dirbančių keliolikoje gydymo įstaigų, nusižengimus, sukėlė didelę gydytojų bendruomenės ir visuomenės reakciją. Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atkreipia visuomenės dėmesį, kad atgarsio sulaukę tyrimo rezultatai yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie daugiau nei 12 tūkstančių gydytojų problemas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Medikai yra priversti reaguoti į visus skambučius, nes jie nežino, ar žmogui sutriko sveikata, ar jis tiesiog prisigėręs nuvirto pamiegoti. Neretai medikai dirba išblaivintojais - pamatę girtuoklį gatvėje greitosios automobiliu kaip taksi veža į ligoninę ar į nakvynės namus. Blogiausia tai, kad asocialūs asmenys nepaiso jokių elgesio normų – įžeidinėja medikus, iš jų juokiasi, o kartais pasikėsina net į medikų gyvybę. Tokia medikų kasdienybė.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

Atvėrus duomenis visuomenei, galima ne tik sutaupyti, bet ir užkirsti kelią susirgimams, teigia medicinos epidemologas, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis Paulius Gradeckas. TILS ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ P. Gradeckas nurodė, kad viešojo sektoriaus institucijos duomenis vis dar neretai laiko savo, o ne visuomenės nuosavybe.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose pradedamas įgyvendinti projektas „Pažangios telemedicinos paslaugos“. Sukūrus ir įdiegus nuotolinės medicinos sistemą, visoje Lietuvoje esantys gydytojai, neišeidami iš savo kabineto, galės nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su Santariškių klinikų specialistais ir suteikti aukštesnio – antrinio ir tretinio lygio paslaugas pacientams.

Šalies Konstitucijoje yra numatyta garantija suteikti žmogaus gyvybės išsaugojimui reikalingą nemokamą medicinos pagalbą, tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Jei žmogui reikalinga pagalba negali būti sutekti valstybinėse gydymo įstaigose, teikiama kitus – ji taip pat turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Lietuva gali surasti išskirtinių produktų ir konkuruoti tarptautinėse rinkose. Taip mano lazerius klinikinei medicinai ir individualiam gydymui gaminančio Lazerinių technologijų centro vadovas, profesorius Rimantas Mykolas Kanapėnas. „Lietuvoje, kaip ir visur kitur, reikia rasti savo nišą. Sovietiniais laikais buvo lazerinės pramoninės technologijos. Šiandien tokių technologijų praktiškai nėra. Liko tik Lietuvos „manufaktūrinė“, kitaip sakant, smulki pramonė.

Penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) viešame posėdyje ėmėsi sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio prašymo papildomai išaiškinti valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, taip pat nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą.

Medicininiai „superklijai“ buvo sukurti kaip potencialus širdies defektų pleistras, naudojamas ant operacinio stalo ar kraujavimui sustabdyti mūšio lauke. Ši lipni medžiaga širdies, kraujagyslių ar žarnyno operacijų metu ilgainiui gali pakeisti medicininius siūlus bei kabes. Kaip ir šios priemonės, odos klijai sujungtų žaizdos kraštus, kol ji pradėtų gyti.

Oksana Laurutytė Gyventojai piktinasi ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus, tačiau iš dalies kalti būna patys pacientai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išanalizavo šalies gydymo įstaigų pateiktus duomenis. Paaiškėjo, kad nemažai pacientų, užsiregistravusių pas gydytojus, neatvyksta į konsultaciją ir nesivargina jos atšaukti. Ministras viešai pažadėjo ieškoti priemonių, drausminančių neatsakingus gyventojus.

Netradicinės medicinos verslo puoselėtojai palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą licencijuoti netradicine medicina užsiimančius asmenis. Kaip Žinių radijo laidoje „Verslo ritmu“ sakė Lietuvos hirudologų ( gydymui taikančių dėlės) draugijos pirmininkė Vanda Kramarauskienė, tai iš verslo esą išstums šarlatanus ir apsišaukėlius. „Mes, gydytojai praktikai, įstatymiškai gauname teisę gydyti, naudodami dėlės.