„Ministerijos surinkti duomenys – senos ir žinomos problemos, o pagarsinti galimi pažeidimai liečia vos kelių procentų gydytojų veiklą. Iš 911 gydytojų 739 dirbo ne daugiau kaip 2 ar 3 darbovietėse, – pastebi Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, prof. Liutauras Labanauskas. – Tuo metu įvardijamų „pažeidėjų“, dirbančių 7 ar 8 darbovietėse, yra po du, 11 dirba šešiose, o 153 – keturiose-penkiose darbo vietose. Taip intensyviai dirbdami 114 jų sugebėjo per mėnesį užsidirbti kiek daugiau nei 10 tūkst. Lt „popieriuje“, o garsiausias, 11-oje darbo vietų rastas dirbantis gydytojas, uždirbo net... 8579 Lt „popieriuje“. Siekiant išsklaidyti įtarimus ir išvengti galimo piktnaudžiavimo LGS griežtai pasisako, kad šiuos atvejus kuo skubiau ištirtų Darbo inspekcija, kuri turi nustatyti, ar tikrai šioje veikloje yra pažeidimų.
Iniciatyva kontroliuoti viešuosius finansus ir šalinti iš sveikatos apsaugos sistemos piktnaudžiavimo atvejus pagirtina. Tačiau svarbesnė yra priežastis, paskatinusi jų atsiradimą – kelis dešimtmečius nekontroliuotas darbo santykių reguliavimas sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje. „Mūsų organizacija jau daugelį metų siekia, kad gydytojų darbo krūviai ir atlyginimai būtų reguliuojami visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose bendrais principais, – pabrėžia prof. L. Labanauskas. – Darbo užmokesčio bei darbo krūvio nustatymas atiduotas gydymo įstaigų vadovams ir iš čia kyla problemos: gretimuose kabinetuose dirbantys gydytojai gauna keliskart besiskiriančius atlyginimus, neatsižvelgiant nei į gydytojų kvalifikaciją, nei į darbo krūvį. Darbo krūvis taip pat nustatomas vadovo įsakymu, todėl gydytojams tenka dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis, tad sunku kalbėti apie paslaugų kokybę, kai gydytojas per dieną privalo aptarnauti po 40 pacientų, o paciento sveikatos problemai tenka vos 8 ar 10 minučių.“
Pasak LGS prezidento, ne iš gero gyvenimo gydytojai dirba keliose darbovietėse. „Todėl pirmiausia reikia spręsti daugumos Lietuvos gydytojų, kurių vidutinis atlyginimas „į rankas“ nesiekia nė 3000 Lt, problemas. Jie yra didžioji šalies medikų dauguma, savo pasiaukojančiu darbu kasdien gelbėjančių tūkstančius gyvybių, – sako LGS prezidentas. – Gydymo įstaigoms, dėl sumažintų įkainių, jau 5 metai stinga lėšų, skolos viršija 100 mln. litų, o gydytojai priversti „savo noru“ prašytis pusės mėnesio atostogų. Tad pristatyto tyrimo kontekste pravartu priminti visuomenei, kieno sąskaita jau penkti metai sprendžiamos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemos.“
Prof. L. Labanauskas pabrėžia, jog realių pokyčių sulauksime tik nustačius bendras taisykles, kaip visoje sistemoje turi būti skaičiuojami medikų atlyginimai: „Esame įsitikinę, jog nesąžiningų darbdavio ir darbuotojo „susitarimų“ galima išvengti įvykdžius profesinių sąjungų, darbdavių ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimą ir pasirašius Šakinę kolektyvinę sutartį sveikatos apsaugos sektoriuje. Profesinių sąjungų ir ministro inicijuojama Šakinė kolektyvinė sutartis reglamentuos minimalius medikų atlyginimus, nustatys bendras gaires darbo užmokesčio tvarkoms, nustatys darbo krūvius. Sutartyje nustatyti darbo krūviai, darbo užmokesčio principai ir kitos sąlygos taps privalomos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tada ir vietos piktnaudžiavimams neliks.“
Lietuvos gydytojų sąjunga ragina darbdavius ir Sveikatos apsaugos ministeriją dėti visas pastangas, kad tokia Trišalė sutartis būtų kuo greičiau pasirašyta ir taptų privaloma visoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tada gydytojai galės ir oriai dirbti, ir užsidirbti, minimas „šešėlis" natūraliai pasitrauks, o specialistai neišvyks su šeimomis dirbti bei gyventi į kitas šalis, išsiveždami ir Lietuvoje įgytas žinias bei patirtį.
