„Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pirmoje vietoje tarp visų lėtinių ligų. Jos taip pat nusineša ir daugiausiai priešlaikinių mirčių. Viena dažniausių ligų – arterinė hipertenzija. Ji klastinga tuo, kad pasižymi nebylia eiga. Žmogus simptomų gali nejusti labai ilgai ir jaustis visiškai sveikas, nebent užeina galvos svaigimas ar kaklo skausmai. Bet dažniausiai į tai nekreipiama dėmesio. Bet jei yra hipertenzija, toks „sveikas“ žmogus gali sulaukti itin liūdnų pasekmių. Tačiau išvengti jų – gan paprasta, tereikia reguliariai pasimatuoti kraujospūdį“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Editos Gruodienės, dažnai arterinės hipertenzijos priežastis yra sunku nustatyti. „Pirminė hipertenzija daugeliu atveju nustatoma, kai priežastis neaiški, bet vis dėlto jas galima įvardinti: nuolatinis stresas, padidėjęs jautrumas, netaisyklingas darbo–poilsio režimas, rūkymas, nesveika mityba, taip pat paveldimumas. Ligos žmogus nejaučia, tačiau ji daro savo juodą darbą: nukenčia širdis, inkstai, pažeidžiamos visų organų kraujagyslės, o tai vėliau sąlygoja šių organų ligas. Nesinori gąsdinti, bet dažniausiai negydyta hipertenzija pasireiškia miokardo infarktu arba insultu“, – sakė ji.
Gydytojos pastebėjimu, nors hipertenzija laikoma 40-mečių ir vyresnių žmonių liga, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau 18-25 metų jaunimo, turinčio kraujospūdžio problemų. „Ši liga amžiaus nesirenka, tad, visų pirma, reikia pašalinti ją galinčias lemti priežastis. Genetikos, gretutinių ligų, žinoma, nepašalinsime, tačiau nutukimo, rūkymo, nejudrumo problemas įmanoma gan lengvai išspręsti. Svarbiausia, kad liga būtų diagnozuota kuo ankstyvesnėje stadijoje, o tam reikėtų matuotis kraujospūdį, adekvačiai vertinti jo parodymus ir prireikus, nevengti kreiptis į specialistus“, – teigė E. Gruodienė.
Anot vaistininkės J. Švarcaitės, išgirdus arterinės hipertenzijos diagnozę, svarbiausia atsiminti, jog tai yra lėtinė liga. „Su ja reikia susigyventi ir teks gyventi visą likusį gyvenimą. Labai svarbu suprasti, kad tik paskirti gydytojo vaistai, vartojami nuolatos, užtikrins tinkamą arterinio kraujospūdžio kontrolę ir užkirs kelią komplikacijoms. Tačiau net ir sergantieji daro nemažai klaidų. Pavyzdžiui, nereguliariai matuoja kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti du kartus per dieną, ryte ir vakare, dar neišlipus iš lovos, taip pat vesti žurnalą, kuriame fiksuojami kraujospūdžio parametrai. Visi norintys gal ateiti į vaistines „Camelia“ ir nemokamai pasitikrinti kraujospūdį, vaistininkai suteiks profesionalias konsultacijas, esant rimtesniems simptomams, pasiūlys pasitikrinti pas gydytojus“, – sakė vaistininkė.
Šeimos gydytoja E. Gruodienė atkreipė dėmesį, jog sergantieji, gydytojui paskyrus gydymą ir pasiekus tikslinį gerą kraujospūdį, gydymą dažnai nutraukia, manydami, jog jau pasveiko. „Taip galima sulaukti tik kraujospūdžio kilimo ir visų rimtų pasekmių nevartojant vaistų. Taip pat gyventojai linkę vartoti ne tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, o tokius, kuriuos rekomendavo draugas ar kaimynas. Reikėtų pabrėžti, kad kiekvienas asmuo yra individualus ir gydymas, vaistų dozės yra skirtingos ir tinkančios tik jam. Vienam žmogui gali užtekti vienos tabletės, o kitam gali būti skiriamas kelių vaistų derinys“, – aiškino klinikos specialistė.
J. Švarcaitė bet kurio amžiaus ir sveikatos būklės žmonėms patarė imtis prevencijos ir pasitikrinti kraujospūdį bent porą kartų per metus. „Kraujo spaudimo aparatu galima naudotis ir vaistinėje, jeigu jo nėra namuose. Džiugu, jog tokia galimybę atranda vis daugiau žmonių. Norintiems apsaugoti savo širdies ir kraujagyslių sistemą patarčiau sveikai maitintis, reguliariai sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių. Mitybos racioną galima papildyti maisto papildais, kuriuose gausu antioksidantų, žuvų taukais, kuriuose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių. Visa tai labai į naudą širdies ir kraujagyslių sistemai“, – sakė ji.
