Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Stokholme prasideda Nobelių premijų skelbimo savaitė. Pirmadienį paaiškės, kam šių metų Nobelio premija atiteks už pasiekimus medicinoje. Apžvalgininkai sako, jei Nobelio komitetas ir toliau vėluos skirdamas premijas už pasiekimus moksle, daugeliui tyrėjų ilgai lauktas įvertinimas bus jau nereikalingas.
Kai 2011 m. Nobelio komitetas dalį premijos už medicinos pasiekimus skyrė biologui Ralfui Steinmanui, netruko paaiškėti – jis mirė prieš tris dienas. Teko padaryti išimtį, skirti premiją po mirties, nors nuostatai tai draudžia.
Mokslininkai sako, kad tokių atvejų bus daugiau, jei tyrėjams ir išradėjams teks taip ilgai laukti apdovanojimo, kurio jie nusipelnė.
Fizikas iš Suomijos universiteto Santas Fortunato ir jo kolegos suskaičiavo, kad iki Antrojo pasaulinio karo tik vidutiniškai penktadaliui laureatų Nobelio premija buvo skiriama praėjus maždaug 20 metų nuo išradimo. Dabar laukimo laikas išaugo vidutiniškai 50 proc., ir, jei tendencija išliks, laukimas truks ilgiau negu gyvenimas...
Kritika stiprėja laukiant žinios, kam atiteks šių metų Nobelio premijos. Dabartinės jų skyrimo tvarkos šalininkai sako, kad laikas ir ilgi bandymai turi patvirtinti išradimą. Be to, komitetas nori įsitikinti, kad apdovanojami tikrai pirmieji atvėrę duris.
Kai kurie tyrėjai siūlo, kad būtų keičiamos taisyklės, pavyzdžiui, Nobelio premija skiriama ir po mirties, juk svarbu, kad darbas būtų pripažintas. Nors yra ir kita medalio pusė. Gali susidaryti įspūdis, kad mokslas – vakarykštė diena, o ne tai, kas vyksta šiandien.