„Statistika labai iškalbinga. Jei gydome pirmos stadijos krūties vėžį, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc. išgyvenimo tikimybė, o sergant ketvirta stadija, pavyksta išgydyti tik 1 iš penkių pacienčių“, – sakė gydytoja mamologė, akušerė-ginekologė Julija Vitko.
Reguliari profilaktinė diagnostika gali išsaugoti daugybės moterų gyvybę. Deja, toli gražu ne kiekviena moteris kasmet atlieka medicininę krūtų patikrą. „Krūties vėžys – tyli liga, dažniausiai ilgai nejuntama jokio skausmo ar nemalonių pojūčių.
Fiziškai apčiuopti pakitimus krūtyse galima, kai jie išauga iki 1,5–2 cm, priklausomai nuo krūties dydžio ir audinio. Tai reiškia, kad vėžys jau juda link antros stadijos. Jeigu moteris dar delsia kreiptis į gydytoją, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai ir gydymas tampa sudėtingesnis“, – sakė gydytoja mamologė Julija Vitko.
Nuo dvidešimties metų kiekviena moteris turėtų kasmet mediciniškai pasitikrinti krūtis. Ypač svarbu tai atlikti planuojant nėštumą, pradedant ar ilgą laiką vartojant kontraceptikus, pakaitinę hormonų terapiją, taip pat jei diagnozuota gerybinių krūtų pakitimų, pavyzdžiui, cistų. Medicininė krūtų patikra būtina prieš plastinę krūtų didinimo arba mažinimo operaciją. Kasmetės krūtų patikros metu kartu įvertinama ir implantų būklė. Echoskopija ar mamografija?
Kokį krūtų patikros tyrimą paskirti, sprendžia gydytojas. Echoskopija arba tyrimas ultragarsu yra moters organizmą tausojantis tyrimas, o mamografija – radiologinis krūtų ištyrimas rentgeno spinduliais. „Abu šie tyrimai labai reikalingi diagnostikai. Jaunoms moterims, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys, informatyvesnis yra tyrimas ultragarsu. Turime naujos kartos ultragarso įrangą, kuri padeda nustatyti nuo 4–6 mm pakitimus, kuriuos realiai būtų galima užčiuopti tik po poros metų. Nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims galima atlikti tik echoskopinį tyrimą“, – sakė gydytoja mamologė, akušerė-ginekologė J. Vitko.
Pirmąją mamografiją moterims rekomenduojama atlikti 40 metų, kad vėliau tikrinantis pagal profilaktinę krūties vėžio prevencijos programą, kuri skirta visoms 50–70 metų moterims, būtų galima matyti pokyčių krūtyje dinamiką.
„Prasidėjus menopauzei, moters organizme pakinta hormonų balansas, liaukinį audinį krūtyse keičia riebalinis audinys, kuris geriau praleidžia rentgeno spindulius, todėl vyresniame amžiuje tikslinga daryti mamografiją. Šis tyrimas leidžia aptikti nuo 2 mm dydžio pakitimus krūtyse.
Atliekant echoskopiją, nustatoma apie 87 proc. pakitimų, o suderinus mamografiją ir echoskopiją, faktiškai galima pamatyti iki 100 proc. pakitimų krūtyse“, – sakė mamologė J. Vitko.
Rizikos veiksniai
Krūties vėžys gali užklupti bet kurią moterį, todėl kiekvienai būtina reguliariai profilaktiškai pasitikrinti. Krūties vėžio rizika siejama su daug veiksnių – nuo genetinių iki gyvenimo būdo, kuris priklauso nuo mūsų sąmoningumo.
5–10 proc. krūties vėžio atvejų kyla dėl genų mutacijų, kurios yra paveldimos. Jeigu daugiau nei viena dvi artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus dėl BRCA1 ir BRCA2. Jeigu tyrimas patvirtina šių genų mutacijas, patikimiausia krūties vėžio rizikos mažinimo priemonė yra abipusė mastektomija – abiejų krūtų pašalinimas.
Rizika susirgti krūties vėžiu didesnė negimdžiusioms ar vėlai gimdžiusioms moterims, taip pat ilgiau nei 5 metus naudojančioms pakaitinę hormonų terapiją, ilgiau nei 10 metų vartojančioms kontraceptikus. Didesnė rizika siejama ir su ankstyva menstruacijų ciklo pradžia bei vėlyva menopauze.
Maitinant krūtimi ilgiau nei 3 mėnesius, gerokai sumažėja krūties vėžio riziką net ir toms moterims, kurios turi BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų.
Ar galime padėti sau sumažinti krūties vėžio riziką?
„Kaip jau minėjau, labiausiai sau padėsime, jei kasmet tikrinsimės krūtis ir aptiksime darinius dar pačioje jų užuomazgoje, kai liga lengvai pasiduoda gydymui. Tai tikrai labai svarbu“, – pabrėžė gydytoja mamologė, akušerė-ginekologė J. Vitko. Antsvoris ir nutukimas, ypač jei jis atsiranda pomenopauziniu laikotarpiu, tiesiogiai siejamas su didesne krūties vėžio rizika, todėl moterys turėtų pasirūpinti fiziniu aktyvumu ir svorio reguliavimu. Per savaitę rekomenduojama 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, aerobikos, treniruočių ir dvi jėgos treniruotės. Krūties vėžio rizikos prevencijai ne mažiau svarbi visavertė, įvairi mityba, racione turėtų būti antioksidantų, mikroelementų, organizmo senėjimą stabdančių vitaminų A, E, D, beta karotenų.
Daug mokslinių tyrimų patvirtina krūties vėžio ir žalingų įpročių, ypač rūkymo, sąsajas. Pasaulinio vėžio tyrimų fondo duomenimis, moterims, kurios sveikai maitinasi, reguliariai mankštinasi, neturi žalingų įpročių, o kūno masės indeksas nesiekia 30, krūties vėžio rizika yra trigubai mažesnė nei toms, kurios propaguoja priešingą gyvenseną, t. y. rūkančioms, vartojančioms alkoholį, mažai judančioms, kamuojamoms antsvorio.
Krūties vėžio prevencija yra kiekvienos moters rankose, pradedant nuo to, kaip gyvename, ką valgome, ir baigiant reguliariomis medicininėmis patikromis.
