Santaros vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje besigydančiai Andželikai ergoterapeutas Justinas uždeda specialius akinius ir jau netrukus paauglė persikelia į virtualų pasaulį. Tuoj po Andželikos estafetę perima Austėja. Jai gana kelionių, mergina renkasi virtualią virtuvę. Ir štai savo ergoterapeutui ir idėjos štai taip kelti nuotaiką autoriui Austėja jau kepa kiaušinienę. O atsibodus medikas leidžia ir lėkštes daužyti.
Virtualią reabilitaciją abi merginos vadina gerų emocijų užtaisu. To čia gulint, kaip antrina viena kitai, reikia labiausiai.
„Na, tikrai įsijauti į tą žaidimą, ir gali ten ir pyktį išlieti, ir labai įdomiai žaidi. Susikaupia pykčio, nes užknisa čia būt“, – atvirauja Austėja.
Merginų mamos sako pastebėjusios, kad per mėnesį nuo šio kabineto atsiradimo jų atžalos su liga grumiasi šiek tiek lengviau.
„Visko būna. Būna ir ašarų, ir nekalbadienių, būna ir durų patrankymo, mums viską reikia sugerti. Labai džiaugiamės, kad yra toks dalykas, kad yra tokie žaidimai, kai gali atsijungti nuo tos realybės ir pabūti toje erdvėje“, – kalbėjo Daiva, vienos mergaičių mama.
Ergoterapeutas sako, kad ši žaidimu vadinama reabilitacija padeda lengviau sveikti, nes palengvina gydytojo ir paciento bendradarbiavimą. Be to, vaikai pakeičia aplinką, o tai reiškia, kad išvengia blogos nuotaikos ir lengvai čia prikimbančios depresijos. Įgyvendinti idėją pagelbėjo neabėjingi verslininkai, paaukoję įrangą sunkiai sergantiems, kaulų čiulpų transplantaciją ištvėrusiems, ir dabar sveikimo link keliaujantiems vaikams.
„Nieko nėra geriau už motyvuotą vaiką procedūrų metu. Nes motyvuotas vaikas su teigiamom emocijom padaro daugiau ir jo pasiekimai didesni. Atsistatymas yra greitesnis. Jo aplinka šviesesnė ir geresnė“, – sakė ergoterapeuras Justinas Blaževičius.
Pacienčių motinos svajoja apie įrangos patobulinimą, kai vaikai galės neišeidami iš ligoninės pasijusti it namie. Justinas, sumastęs ir kitų padedamas įgyvendinęs štai tokią reabilitacijos idėją, sako, kad tai visai įmanoma.
„Čia vienas iš mūsų planų įgyvendinimų, kad mes reabilitacijas vykdytume ne kažkur programoje, o vaikų aplinkoje, būtent vaikų namuose. Tam mes planuojame nuskanuoti vaikų gyvenamąsias patalpas, vaikų namą, butą, ir vaikui pasirinkus ten galėtume jį perkelti. Ir visus užsiėmimus, viską atlikti namie“, – kalbėjo J. Blaževičius.
Kita idėja visa tai atlikti realiu laiku. Tam reikėtų, kaip sako medikas, įrengti specialią kamerą pageidaujamoje erdvėje. Ieškoma lėšų ir dar vienai naujovei. O kur dar idėja čia įkurdinti virtualų dviratį, ant kurio sėdėdamas pacientas jaustųsi it keliautų po parką, kvepiantį vasaros žiedais. Justino sugalvota reabilitacija virtualioje realybėje sudomino net ir skandinavus –jie paprašė lietuvių pasidalyti patirtimi.
