„Buvo paaiškinta, kad šie duomenys reikalingi prieš išsinuomojant įrangą, kuri yra labai brangi, tad taip siekiama apsisaugoti nuo vagystės ar sugadinimo. Turėjau pasirašyti ir sutartį“, – pasakoja moteris.
Grąžinus įrangą, sutartis jai grąžinta nebuvo.
„Įdomu, ar galima ši tvarka, nes juk pagal įstatymą, asmens duomenis rinkti – draudžiama“, – svarstė ji.
Nuotykių parko „Kar kar“ vadovas Mindaugas Žilys, portalui tv3.lt teigė, kad asmens duomenys nėra renkami, o tik trumpam fiksuojami. Tai reikalinga dėl brangios įrangos vagystės ar sugadinimo. Neva grąžinus įrangą – asmens duomenys, išskyrus telefono numerį, užtušuojami.
Nerenka, o tik užfiksuoja
„Pagal duomenų apsaugos įstatymą, kuris veikia nuo liepos vidurio, mes duomenis tvarkome būtent pagal tą įstatymą ir išvestinį dokumentą, kuris mums nurodo nuorodą į Europos sąjungos reglamentą 2016 metų.
Yra ir patvirtintos įmonės taisyklės, rėmelyje pakabintos, kodėl mes renkame šią informaciją. Kitaip tariant, mes jos nerenkame, o momentiškai fiksuojame. Ir kaip mes su ja tvarkomės, kad būtų žmogui maksimaliai užtikrinta, kad jis būtų saugus dėl savo duomenų“, – aiškina M. Žilys ir netrukus išsamiai nupasakoja, kodėl paimamas dokumentas ir kaip, grąžinus įrangą, naikinami duomenys.
„Kodėl paimamas dokumentas? Mes negalime sulaikyti dokumento, o kai išduodame įrangą žmogui už 300 Eur, tai jis tame 2,5 ha galėjo pasiklysti, tyčia ar netyčia išeiti namo, ar greitąją kažkas jam iškvietė išvažiuoti. Parnešė, neparnešė įrangą... Tai tam yra reikalingi tikri duomenys.
Viskas taisyklėse yra aprašyta. Kada grąžina įrangą, žmogui matant yra užtušuojami visi duomenys jo duoti, išskyrus telefoną. Jis paliekamas, jeigu kažkas nutiktų ir reikėtų susiskambinti artimiausią savaitę.
Po šito, sutartys perduodamos atsakingam asmeniui į buhalteriją, bet kaip ir sakiau, saugomos savaitę, po to jos mechanizuotu būdu sunaikinamos.
Tad štai ir visa chronologija, kaip tie duomenys niekur nepatenka“, – tikina M. Žilys.
Dokumentų kitiems nereikia
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia tvarka yra kituose, panašiuose Lietuvoje veikiančiuose, nuotykių parkuose.
Dzūkijoje, netoli Alytaus veikiančiame nuotykių parke „Tarzanija“ asmens dokumento perkant bilietą ir gaunant specialią įrangą, nereikia.
„Ne mes niekada neprašome ir neprašėme asmens dokumento. Nebent studento ar moksleivio pažymėjimo, kuriuos pateikus taikoma nuolaida.
Kiekvienas norintis čia pramogauti, laipioti medžiais, pasirašo sutartį, kad yra atsakingi už savo elgesį, o mes – už įrangą. Sutartyje reikia įrašyti vardą, pavardę ir telefono numerį“, – portalui tv3.lt teigė UAB „Tarzanijos“ atstovė Giedrė.
Ar suteikiama pasirinkimo laisvė?
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti, ar norint pasinaudoti parko teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis duodami laisva valia. Kitaip tariant, ar asmuo turi pasirinkimo laisvę. Jeigu ne – abejotinas sutikimo galiojimas.
„Šiuo atveju nėra konkrečiai aišku, kokiu teisiniu pagrindu rėmėsi Jūsų minimas nuotykių parkas rinkdamas klaipėdietės asmens kodą – sutikimu ar sutarties sudarymu ir vykdymu.
Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu asmens duomenų rinkimas grindžiamas sutikimu, jis privalo atitikti esminę sutikimo galiojimą sąlygą – būti laisva valia duotas.
Taigi, jeigu asmuo realiai neturi pasirinkimo laisvės duoti sutikimą ar ne, abejotinas būtų tokio sutikimo galiojimas.
Dėl asmens kodo rinkimo remiantis sutarties sudarymo ir vykdymo pagrindu, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A8221173/2013, konstatavo, kad asmens kodas, esant kitiems sutartyje nurodytiems duomenims, tokiems kaip – vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, bendrosios atsiskaitymo knygelės numeris, kurie vertintini kaip pakankami asmeniui vienareikšmiškai identifikuoti, yra perteklinis duomuo.
Dar kartą norėtume atkreipti dėmesį visų subjektų, kurie tvarko asmens duomenis, į tai, kad duomenų kiekio mažinimo principas, kuris įtvirtinamas nuo 2018-05-25 taikomame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (ES) 2016/679 yra vienas iš pagrindinių, kuris reikalauja užtikrinti, kad asmens duomenų būtų tvarkoma tik tiek ir tik tada, kai tai būtina tikslams pasiekti.
Iškilus ginčui, pagal duomenų valdytojo atskaitomybės principą subjektui renkančiam duomenis tektų pareiga įrodyti, kad jis įgyvendina šį principą, ir pagrįsti tvarkomų asmens duomenų teisėtumą“, – portalui tv3.lt situaciją komentavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.
