„Jeigu mes nesiimsime kokių nors skubių veiksmų ir nemėginsime atkurti sistemos, mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Reikia atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą. Atstatyti centralizuotą olimpinio sporto centro rengimą. Nes federacijos ne todėl, kad jos negali. Čia jokiu būdu nėra kaltinimas. Jos tiesiog neturi resursų padaryti tai, ką iki šiol darė olimpinis sporto centras“, – griežta buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Praėjusiais metais reorganizavus Lietuvos olimpinį sporto centrą ir panaikinus sporto medicinos centrą, buvo atleisti masažuotojai. Federacijos dabar turi daugiau laisvės pačios spręsti, ką samdyti, tačiau ir daugiau atsakomybių.
Jos iš esmės privalo rengti sportininkus nuo A iki Ž. Atleisti kineziterapeutai, dirbę kone už minimalią algą, labiau susidomėjo komerciniais pasiūlymais privačiame sektoriuje, tad federacijos praktiškai liko be jų. Tad sporto institucijų užkulisiuose kalbama, kad patys sportininkai liko reformos įkaitais.
„Buvo nesutarimų tarp dviejų sporto institucijų, po jų įvyko reformos. Apie būsimą reformą buvo išankstinė nuomonė, kad bus nesėkmė. Tai ir įvyko. Sugriautas olimpinis sporto centras. Dabar sportininkai likę be namų“, – sako penkiakovininkas Justinas Kinderis.
Beje, pats šią sporto reformą inicijavęs Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) nuo spalio bus likviduojamas. Formuoti valstybės sporto politiką bus pavesta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Šiuo metu sporto sritį kuruojanti švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė tikina, kad reforma įvedė daugiau skaidrumo dėl aiškių finansavimo kriterijų. Tačiau ji pripažįsta, kad Europos žaidynių rezultatai atskleidė spragas sistemoje ir tai, kas prarasta, teks grąžinti.
„Indikavo tam tikras problemines sritis. Va, būtent aptarnavimo poreikį, centralizacijos reikiamybę. Reikėtų tą paslaugų bazę vėl sutelkti. Ir bandyti ją koncentruoti. Ar Lietuvos olimpiniame sporto centre, dar yra toks Lietuvos sporto medicinos centras. Kur visos tokios gydytojų paslaugos gali būti teikiamos“, - teigia švietimo ministrė K.Tiesnesytė.
Pavyzdžiui lengvosios atletikos federacija pati pasisamdžiusi du kineziterapeutus. Olimpietė Diana Lobačevskė po sunkios Achilo sausgyslės traumos sėkmingai grįžta į treniruočių ritmą, bet retai kada gali pasinaudoti jų paslaugomis. Sugriuvus centralizuotai medicinos priežiūrai, informacijos kaip geriau gydytis, teko ieškotis kone pačiai, o dauguma specialistų ją buvo jau nurašę.
„Aš ypatingai po sunkios traumos grįžtu – turiu prižiūrėti save. Tai yra mano darbo dalis. Aš, aišku, susiduriu su tuo, bet, aišku, nėra padėties be išeities. Tu kažkaip vartaisi, daraisi, prašaisi žmonių. Bet, sakyčiau, kad turėtų būti viskas vienoje vietoje, kad sportininkui būtų patogu. Ir jis galvotų apie treniruotes, o ne kitus dalykus“, – teigia D.Lobačevskė.
Jei valdžia iš tiesų sporto medicinai planuoja naują reformą, ji turi būti greita, mat Tokijo olimpinės žaidynės vyks kitų metų liepą.
