Būtent į dispečerinę užsukusi tv3.lt žurnalistė stebėjo prie pultelio dirbančių dispečerių darbą ir pati savo akimis įsitikino, kaip atrodo čia dirbančių žmonių kasdienybė.
Beveik 30 metų greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbanti Audronė Drabavičienė prisimena, kad dar jaunystėje, besimokydama šios profesijos, manė, jog dispečerio darbas, kada akis į akį nesusiduri su nukentėjusiuoju, nė iš tolo nepanašus į mediko darbą. Vis dėlto, šiandien moteris pripažįsta, kad šias klaidingas mintis lėmė nežinojimas ir atskleidžia, kokie iššūkiai kasdien laukia dispečerių.
Mėnulio fazių įtaka darbui
Pasak Audronės, darbe neretai tenka susidurti su kurioziškomis situacijomis ir net po 30 metų darbo patirties, skambinantys į dispečerinę geba nustebinti.
„Tiesa tokia, kad didelė dalis žmonių yra labai drovūs ir apsilankę pas gydytojus ar išsikvietę greitąją pagalbą, ne visuomet išdrįsta visko paklausti bendraujant tiesiogiai. Tokiais atvejais jie skambina mums į dispečerinę ir telefonu užduoda tokių klausimų, kad neretai lieki šokiruotas“, – šypsosi dispečerė.
Pasirodo, kad į greitosios medicinos pagalbos stotį skambinantys žmonės neretai domisi intymiomis problemomis, visiškai nesusijusiomis su medicina arba teiraujasi apie savo augintinių sveikatą.
„Galbūt kitiems pasirodys keista, tačiau mėnulio fazė mūsų darbui taip pat turi reikšmės. Per pilnatį ypač padaugėja iškvietimų pas ligonius, turinčius psichikos sutrikimų. Taip pat kartais būna dienų, kada gausu epilepsijos priepuolių ar širdies sutrikimų, tačiau to priežastis paaiškinti sunku“, – kalba Audronė.
Adrenalinas darbe
Nepaisant to, kad darbas dispečerinėje kelia nemažai iššūkių, pašnekovė jame įžvelgia beveik vien pliusus. Anot jos, darbe išsivysto greito mąstymo reakcija, kuri praverčia ir kasdieniame gyvenime.
„Čia privalai reaguoti greitai, o kai paskambinęs žmogus prašo patarimų, visada įsijungia smalsumas, kokio patarimo reikia šį kartą. Be abejo, tokiais momentais lydi ir maža dozė adrenalino, tačiau juk sakoma, kad tai padeda išlikti jaunai“, – juokiasi moteris.
Ji neslepia, kad greitą jos reakciją bet kokiose situacijos pastebi net draugai bei giminaičiai. Pastarieji neretai juokauja, kad jei gyvenime ištinka kokia nors problema, reikia skambinti Audronei ir ji nedelsiant sugalvos išeitį, kaip viską išspręsti.
Moteris neslepia, kad dirbant šioje profesijoje būtina turėti storą odą, išmokti neperimti neigiamų emocijų ir sunkiomis akimirkomis save nuraminti. Kitu atveju, žiūrėk, jau po darbo dienos pačiam teks gultis į ligoninę, nes būsi praradęs adekvatumą, sveikatą ir šio darbo nepakelsi emociškai.
Skambučiai be priežasties
Kalbantis apie dispečerės darbą neaplenkiama ir valstybėje viena opiausių problemų – alkoholizmas. Pasirodo, girtaujantys žmonės beveik kasdien trukdo darbą, nepaliaujamai skambina į dispečerinę ir kviečiasi greitąją pagalbą.
„Daugelį tokių net atpažįstame iš balso. Vienas benamis per mėnesį greitąją pagalbą išsikviečia mažiausiai 20 kartų. Pagal valstybės nuostatas, jei jis reikalauja, nevažiuoti negalime, tačiau valdžia šios problemos nesprendžia, taip eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai. Nebūčiau gyvas žmogus, jei tokie atvejai manęs neerzintų“, – sako dispečerė.
Taip pat neretai sklandžiam dispečerinės darbui trukdo ir psichiškai neadekvatūs žmonės, kurie, pašnekovės teigimu, dažnai dieną vieni palikti namuose ištisai skambina į greitosios pagalbos stotį be jokios priežasties.
„Kalbant apie kitus nesklandumus, jei žmogus mums skambindamas yra didelėje streso būsenoje, būna atvejų, kad nurodo neteisingą savo adresą.
Taip pat pasitaiko situacijų vasarą, kada žmonėms išvažiavus poilsiauti į sodybas, miškus, prie ežero, jie nežino tikslaus savo adreso. Ne paslaptis, kad taip poilsiaujant vartojamas alkoholis ir atsitikus nelaimei negana to, kad nenurodomas tikslus adresas, nėra kam net su automobiliu pasitikti greitosios pagalbos“, – apie iššūkius darbe kalba Audronė.
Darbo grafikas dirbant dispečerinėje taip pat neįprastas. Audronė pasakoja, kad čia tenka dirbti pamainomis po 24 valandas, kurių metu turi tik vieną trumpą pertraukėlę poilsiui. Vis dėlto, ji tikina, kad taip dirbti yra jau seniai įpratusi ir išbūti budriai visą parą – jokio vargo.
Paklausus, kokiais patarimais pasidalintų su skaitytojais, dispečerė nedvejodama atsako, kad visuomet svarbu žinoti savo tikslią buvimo vietą ir taip nelaimės atveju bus išvengta dar didesnių nemalonumų. Kitas svarbus akcentas – ištikus nelaimei stengtis nepanikuoti ir įdėmiai klausytis dispečerių nurodymų, kaip padėti nukentėjusiam iki kol atvažiuos greitoji medicininė pagalba.
