Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Galutinis sprendimas dėl įstatymo bus priimamas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Praradusios viltį pakloja šimtus eurų
Vaisingų moterų draugija palaiko įstatymo projektą, vildamasi, kad jis padės žmonėms gydytis pas tikrus alternatyviosios medicinos specialistus, o ne apsišaukėlius. Tokias gydymo paslaugas išbandė ir pati draugijos prezidentė Beata Antužė, nes moterį kankinęs policistinių kiaušidžių sindromas trukdė pastoti.
Pirmiausiai moteris kreipėsi į vaisingumo kliniką, tačiau po nemalonaus pirmojo vizito ir sužinojusi, kad privalomi atlikti tyrimai yra labai brangūs, B. Antužė nusprendė ieškoti alternatyvaus kelio.
„Kadangi mano šeimoje praktika su homeopatija buvo labai teigiama, aš iškart pradėjau ieškoti informacijos. Radau Vilniuje specialistą, kurio trijų mėnesių gydymas davė mano šeimai rezultatų – aš pastojau po trijų mėnesių gydymo, prieš tai dvejus metus neturėdama jokio rezultato, nesigydydama“, – tv3.lt kalbėjo B. Antužė.
Vis dėlto moteris akcentavo, kad ją gydęs specialistas – licencijuotas ir aukštąjį išsilavinimą įgijęs gydytojas. O štai dalis moterų Vaisingų moterų draugijoje išbandė nekvalifikuotus specialistus ir jautėsi apgautos.
„Man moterys skundėsi tuo, kad tokie „specialistai“, pasiimdami didžiulius pinigus, pakonsultuoja taip, kaip galėtų draugės susėdusios prie kavos pakalbėti, ir viskas. Porai vizitas vienkartinis – 200 eurų, o vieno vizito neužtenka, individualiai nuo organizmo priklauso. Kalbu apie moteris, kurioms yra pudrinamos smegenys, tai neįsivaizduoju, ką joms ten sakydavo ir kiek tų vizitų reikia. Taip, žinoma, kad daugiau nei vieno, nes po pirmojo kviečiasi ir antram vizitui, yra vyniojama į vatą kažkokia neaiški informacija“, – pasakojimais dalinosi pašnekovė.
Anot B. Antužės, tokie nekvalifikuoti „specialistai“ nevaisingų moterų netirdavo, neiškodavo medicininės jų nevaisingumo priežasties, o paprasčiausiai siūlydavo gerai išsimiegoti, valdyti stresą ir sveikai maitintis. Vaisingų moterų draugijos direktorė piktinasi, kad nekvalifikuoti specialistais apsimetantys šarlatanai išnaudoja neviltyje atsidūrusias šeimas.
„Kai šeima nori susilaukti vaikų, tai yra labai skaudi tema. Kai negali, tu esi linkęs išbandyti viską. Iš moterų, kurios rašė laiškus, su kuriomis teko bendrauti, visos pasakė tą patį – kai nori susilaukti vaikelio, griebiesi bet ko. Ir tokie šarlatanai, dirbdami be licencijuoto, kvalifikuoto išsilavinimo, eina tau per skaudžiausią vietą – dideli pinigai, sukuriamas vaizdas pasitikėjimo, gražūs kabinetai. O rezultato nėra. Bet moterys ir vyrai linkę išbandyti viską, nes jie praradę visas viltis“, – sakė B. Antužė.
Gydyti – tik su aukštuoju išsilavinimu
Įstatymu ketinama reglamentuoti, kad alternatyviąja medicina užsiimtų tik licencijuoti specialistai, siūloma aiškiai apibrėžti praktikas, nustatant joms kokybės ir saugumo kriterijus.
Be to, priėmus įstatymą, papildomosios ir alternatyviosios priežiūros specialistais galėtų dirbti tik aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys.
Taip pat šios srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų, leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.
Siekiant užtikrinti teikiamų papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų saugą, priėmus įstatymo projektą numatoma paskirti atsakingą instituciją šios veiklos priežiūrai vykdyti.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys.
Siūlo įstatymą keisti
Netradicinės medicinos specialistai neprieštarauja, kad jų darbas būtų reglamentuojamas ir patys Seimui teikia lankstesnius pasiūlymus, nes mano, kad dabartinis įstatymo projektas yra pernelyg kategoriškas ir apsunkins specialistų darbą.
Reiki asociacijos vadovė Jolanta Šindeikienė portalui tv3.lt sakė, kad alternatyviosios medicinos specialistai nori, jog jų darbas būtų pripažįstamas normalia veikla ir jie nebūtų apšaukiami šarlatanais, nes tokie žodžiai žeidžia ir skatina emigruoti. Ji stebisi, kaip net aukšto rango politikai gali alternatyviosios medicinos specialistus žeminti vien dėl to, kad šie užsiima tuo, ko kažkas nesupranta.
„Pasidomėkite, ponai, Seimo nariai ir visi kiti, ką jie (alternatyviosios medicinos specialistai – aut. past.) daro. Tai nebūtinai yra šarlatanizmas“, – sakė J. Šindeikienė.
Ji pripažįsta, kad šarlatanų tarp siūlančių gydymo paslaugas pasitaiko, tačiau nuo tokių atvejų gali apsaugoti savireguliacija, kuomet netradicinės medicinos specialistai laikosi savo srityse nustatytų standartų, mokymo programų, etikos kodeksų, kuriuos įdiegia juos vienijančios asociacijos. Tokiu atveju, jos teigimu, niekas nebesilankytų pas šarlatanus.
Šių metų spalio pabaigoje Papildomos ir alternatyviosios medicinos iniciatyvinė grupė, kuriai ir priklauso J. Šindeikienė, kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Astą Kubilienę, prašydami stabdyti Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą įstatymo projektą.
Grupės teigimu, griežtas reglamentavimas neigiamai paveiks alternatyviosios ir papildomos medicinos paslaugų prieinamumą gyventojams ir šių paslaugų plėtrą. Todėl grupė siūlo Lietuvoje taikyti Vokietijos pavyzdį, pagal kurį šalyje alternatyviąją medicina gali užsiimti ir gydytojai, ir specialistai, tačiau pastarieji ir homeopatinę mediciną praktikuojantys asmenys turi būti išlaikę egzaminus, kurių metu yra patikrinamos medicinos žinios ir žinios apie sveikatos sistemos teisės aktus.
Kritiškai Papildomos ir alternatyviosios medicinos iniciatyvinė grupė vertina ir ministerijos siūlymą, kad netradicinės medicinos specialistai turėtų būti baigę aukštąjį mokslą, ir akcentuoja, kad „papildomos ir alternatyviosios medicinos specialistai Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra rengiami ir tokio pobūdžio kvalifikacija paprastai įgyjama ne Europos Sąjungoje, o trečiojoje valstybėje, pavyzdžiui, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje ir panašiai“.
