lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Likimas ar noras pasipelnyti: draustą telefoną sudaužė paskutinę dieną – 1700 eurų negavo, bet tuščiomis neliko
Perkant geresnį ar brangesnį telefoną, neretai kyla dilema: rizikuoti netyčia jį sudaužyti ir patirti nemenkų nuostolių ar vis dėlto apdrausti ir nelaimės atveju tikėtis kompensacijos? Vis dėlto net ir sumokėjus draudimo įmokas gyventojai gali negauti to, ko tikisi.
Draudimo rinką prižiūrintis ir vartotojų ginčus su draudikais sprendžiantis Lietuvos bankas (LB) neseniai išnagrinėjo ir paskelbė sprendimą dėl vieno tokio ginčo.
Tadas Povilauskas įvertino Lietuvos banko tyrimą dėl padidėjusių maisto kainų: „Niekas pernelyg nepasipelnė“
Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado.
Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.
Gyventojai pyksta, kad bankai už indėlius nemoka, o palūkanos už paskolas – tik auga: „Mus išnaudoja“
Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai.
Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.
Siūlo keisti pensijos kaupimą: mažinti mokesčius, keisti išmokas ir prievartinį įtraukimą
Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius.
Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.
Lietuvos bankas: padirbtų eurų pernai sumažėjo beveik dešimtadaliu
Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1 073 vienetus padirbtų eurų – 822 banknotus ir 251 monetą – 9 proc. mažiau nei 2021 metais, kai rasta 1181 vienetas padirbtų eurų (1041 banknotas ir 140 monetų), pranešė LB.
Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė sako, kad nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos ir toliau stebima padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendencija.
Lietuvoje būsto nuperkama daug mažiau: ar paskui sandorius ir kainos kris į ankstesnį lygį?
Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.
LB: bankai nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.
„Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.
LB: nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje smuko ketvirtadaliu
Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.
„Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.
LB vadovas Šimkus pavasarį žada pataisas dėl fiksuotų paskolų palūkanų
Lietuvos banko (LB) vadovas žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.
„Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas duri būti prieinamas.
LBA vadovė: kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti
Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti. Vis dėlto, anot jos, dauguma naujų valdžios idėjų yra svarstytinos.
REKLAMA
REKLAMA
Bankai Lietuvoje uždirba per daug? Siūlo riboti jų apetitą
Lietuvos komercinių bankų pelnams pernai sparčiai išaugus, taip pat didėjant paskolų palūkanoms, bet bankams nedidinant indėlių kainos, Lietuvos bankas (LB) ragina bankus atsižvelgti į situaciją ir formuoti kainodarą atsakingai.
LB teigia peržiūrėsiantis reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį. Be to, jei bankų pelnas sparčiai augtų ir 2023 metais, reikėtų jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
Lietuvos bankas žada pasiūlyti priemonių dėl paskolų ir indėlių palūkanų
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį žada pateikti pasiūlymus, kaip spręsti problemą, kai šalies bankuose sparčiai auga paskolų palūkanos, tačiau indėlių palūkanos didinamos vangiai.
G. Šimkus praėjusį penktadienį teigė, jog Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, be to, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
Lietuvos bankas pritarė Sankpalo kandidatūrai į „Gjensidige“ vadovo postą
Lietuvos bankas (LB) pritarė Akshayaus Chandrakanto Sankpalo kandidatūrai į Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdomos Lietuvos draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus pareigas.
Tokį sprendimą LB Finansų rinkos priežiūros komitetas priėmė penktadienį išnagrinėjęs bendrovės „Gjensidige“ pateiktą informaciją, pranešė bankas.
Įvairias vadovaujančias pareigas Lietuvos draudimo bendrovėje „Gjensidige“ A. Sankpalas ėjo nuo 2016 metų.
Pas Eligijų Masiulį rastų pinigų kilmę STT aiškinosi per Lietuvos banką
2016 metais pas tuometinį parlamentarą ir Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį radus dideles grynųjų pinigų sumas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Lietuvos banką.
Šias aplinkybes per posėdį pirmadienį aiškinasi „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.
Didelės pinigų sumos buvo rastos per kratas kaltinimų korupcija sulaukusio buvusio politiko namuose ir automobilyje Vilniuje.
Žalos atlyginimas už avarijoje apgadintą automobilį: kaip išsireikalauti daugiau pinigų?
Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis.
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.
Lietuvos bankas įsteigė Klimato kaitos centrą
Lietuvos bankas (LB) įsteigė Klimato kaitos centrą, kurio tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas šalies finansų sektoriuje, antradienį pranešė bankas. Centrui vadovauja buvęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Centriniai bankai gali ir privalo prisidėti prie ekologiškesnės ekonomikos, kurios siekiame visi bendrai kaip žmonija tam, kad išliktume. Todėl žalumas – viena iš strateginių Lietuvos banko veiklos krypčių.
Gyventojai ir įmonės palūkanų augimo nebijo – toliau sparčiai skolinasi
Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.
LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą.
„Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.
Lietuvos bankas: daugėja požymių, kad pasiektos NT kainų augimo „lubos“
Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB).
„Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB.
Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais.
„Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.
Mokėjimai kortelėmis per Lietuvos bankus patinka ne visiems: ieškoma, kuo juos pakeisti
Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės.
Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.
LB apribojo „Transactive Systems“ veiklą
Lietuvos bankas (LB) apribojo elektroninių pinigų įstaigos „Transactive Systems“ veiklą, nustatęs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir sankcijų įgyvendinimo pažeidimų.
LB pranešė nustatęs Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų ir trūkumų, susijusių su kliento atstovo ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, rizikos valdymo priemonių taikymu didelės rizikos klientams, dalykinių santykių ir operacijų stebėsena bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimu.
Darbą pradeda Kapitalo rinkos taryba: plės galimybes verslui ir investuotojams
Šiandien oficialiai veiklą pradėjo Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva įsteigta, viešąjį ir privatų sektorius apjungianti, Kapitalo rinkos taryba. Ji užtikrins dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų, bus atsakinga už bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir vieningos pozicijos formavimą Europos Sąjungos lygiu, skelbia Finansų ministerija.
„CBI Money“ – 12 tūkst. eurų bauda už klaidingus duomenis ir nepateiktas ataskaitas
Lietuvos bankas (LB) skyrė 12 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „CBI Money“ bei nušalino jos vadovą už tai, kad įmonė skelbė klaidingą informaciją ir laiku nepateikė ataskaitų.
Kaip ketvirtadienį pranešė LB, priežiūrai skirtose ataskaitose įstaiga ne kartą teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų ir nuosavų lėšų likučius, laiku nepateikė paslaugų ataskaitos, be to, joje nurodė neteisingą informaciją.
LB: trys ketvirtadaliai gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais
Lietuvoje pernai reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.
Lietuvoje būsto paskolos brangiausios visoje euro zonoje – bankų paaiškinimas įtikina ne visus
Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje.
Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.
LB: nėra ženklų, kad namų ūkiams sunku grąžinti paskolas
Lietuvos bankas (LB) kol kas nepastebi, kad namų ūkiai turėtų rimtų problemų grąžinant paskolas, sako LB atstovas.
„Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis.
LB, Finansų ministerija: infliacija šiemet turėtų pasiekti vienaženklį skaičių
Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.
„Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.
Kreditorius ragina ruoštis klientų finansiniams sunkumams: prašo reaguoti lanksčiai
Lietuvos bankas (LB) ragina kredito davėjus lanksčiai reaguoti į galimas klientų problemas grąžinti kreditus, atsižvelgus į tai, kad, pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, didėjant „Euribor“, išaugus pragyvenimo išlaidoms, vis daugiau būsto paskolų turėtojų ir vartojimo kredito gavėjų ateityje gali susidurti su finansiniais sunkumais grąžinant paskolas.
Svajonė įsigyti būstą kai kam liks tik svajone? Pasiimti paskolą gali tapti sudėtinga
Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.
Didžiausią rinkos dalį užima „Swedbank“, SEB, „Revolut“
Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.
„Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.
Bankų pelnas per 9 mėnesius augo iki 343 mln. eurų
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau.
Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Pelningai šiemet dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys rinkos dalyviai.
Kroatija įsiveda eurą: štai ką turi žinoti Lietuvos gyventojai
2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsiveda eurą ir tampa 20-ąja euro zonos nare. Sveikiname Kroatiją prisijungus prie euro zonos šeimos, bendra valiuta naudojasi jau daugiau nei 340 milijonų europiečių, rašoma pranešime spaudai.
Keliauti į euro zonos šalis, jose studijuoti arba dirbti tampa patogiau ir paprasčiau. Įvedus eurą, galima lengviau palyginti kainas skirtingose šalyse ir atlikti tarptautinius mokėjimus.
„Revolut Bank“ pripažintas sisteminės svarbos banku
Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.
Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.
Krėpšta: kriptovaliutų keityklų Lietuvoje turėtų sumažėti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.
„Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.
Palankiai eurą Lietuvoje vertina dar daugiau žmonių – 68 proc.
Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa.
Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.
Lietuvos banko kirtis įstaigai „Lock Trust“: skyrė beveik 12 tūkst. eurų baudą, apribojo veiklą
Lietuvos bankas (LB) skyrė 11,5 tūkst. eurų baudą mokėjimo įstaigai „Lock Trust“ ir laikinai apribojo veiklą už tai, kad ji laiku nepatvirtino metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nepaskirstė veiklos rezultato ir nepateikė kapitalo skaičiavimo bei kitų ataskaitų.
Be to, „Lock Trust“ nesilaikė Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimo nuolat užtikrinti nustatytą nuosavo kapitalo dydį – kai kuriais laikotarpiai nuosavas kapitalas buvo mažesnis už reikalaujamą (125 tūkst. eurų), pranešė LB.
Primena gyventojams: tarpbankiniai pavedimai per šventes nevyks
Gruodžio 24–26 dienomis nebus atliekami įprastiniai tarpbankiniai pavedimai, tačiau be apribojimų vyks momentiniai pavedimai, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Tuo metu pavedimai tarp sąskaitų banko ar elektroninių pinigų įstaigos viduje, atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose ir internetu, mokėjimai už elektroninės prekybos sandorius, pinigų išsigryninimas bankomatuose, internetinės bankininkystės ir kitos paslaugos per šventes vyks įprastai.
Padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas
Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai.
Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.
Gyventojai bankams moka vis daugiau pinigų: pataria mažiau išleisti pragyvenimui
Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) po daugiau nei 10 m. pertraukos ėmė kelti palūkanų normas.
Kodėl ECB keičia palūkanų normas ir ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui, turinčiam kreditą – apie tai glaustai primena Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras.
„Visiems turintiems ir planuojantiems imti paskolas, svarbu žinoti, kad euribor (tarpbankinės palūkanų normos) didėjimas paveikia gyventojų turimų paskolų mėnesio įmokas“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.
Gyventojai pasakoja, kaip taupo parduotuvėse: „Renkamės žiūrėdami, kad akcija būtų ir galiojantis“
Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.
Lietuvos bankas: kitais metais prekės ir paslaugos brangs greičiau nei didės algos
Lietuvos ekonomika kitais metais toliau augs. Tačiau infliacija, arba prekių ir paslaugų brangimas bus bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jis prognozavo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,3 proc., o šiemetinis augimas sudarys 2,5 proc.
Finansinių technologijų mokėjimo įstaigų pajamos Lietuvoje augo beveik dukart
Licencijuotų finansinių technologijų įmonių daugumą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 289,3 mln. eurų, iš jų beveik du trečdaliai priklauso dešimčiai sektoriaus įstaigų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Atmetus „Revolut Payments“ perėjimo į bankų sektoriaus įtaką, likusių mokėjimo įstaigų pajamos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,8 karto.
Bankuose – griežtesni reikalavimai paskoloms gauti: tikisi mažesnės jų paklausos – apklausa
Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.
„Secure Nordic Payments“ – 28 tūkst. eurų bauda: tai jau ne pirmas pažeidimas šiemet
Elektroninių pinigų įstaigai „Secure Nordic Payments“ už pažeidimus skirta 28 tūkst. eurų bauda, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Įstaiga laiku nepateikė audituotų 2021 metų finansinių ataskaitų, be to, rugsėjo 30 dieną jos nuosavas kapitalas buvo mažesnis už reikalaujamą (350 tūkst. eurų), nors pagaL įstatymą ji privalo nuolat užtikrinti nustatytą kapitalo dydį.
Pažeidimus įstaiga pripažino ir jau juos pašalino.
Šiemet liepą „Secure Nordic Payments“ jau buvo skirta 10 tūkst.
Lietuvos bankas „Tele2“ skyrė 20 tūkst. eurų baudą
Antradienį Telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 20 tūkst. eurų baudą, pranešime žiniasklaidai informavo pats bankas.
Įmonė, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, pavėluotai pateikė Lietuvos bankui audituotas 2021 metų finansines ataskaitas, audito ataskaitą ir audito išvadą bei sprendimą dėl finansinio metinės veiklos rezultato paskirstymo, antradienį pranešė LB.
LB vadovas ir finansų ministrė: infliacija išsikvepia, bet dar išliks aukšta
Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės, Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji turėtų gerokai sumažėti.
„Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Revolut“ bankui skirta 70 tūkst. eurų bauda
Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados.
LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.
LB: atsiskaitymų negrynaisiais vertė pernai augo 10 proc. iki 311 mlrd. eurų
Pernai Lietuvoje atlikta 311,2 mlrd. eurų vertės vietinių mokėjimo operacijų – 10 proc. daugiau nei 2020 metais (282,9 mlrd. eurų). Toks augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Šalies mokėjimo paslaugų teikėjai per metus atliko 738 mln. tokių operacijų, arba 16 proc. daugiau nei 2020 metais.
Vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 263 mokėjimų negrynaisiais operacijų – 15 proc. daugiau.
Labiausiai – 19 proc.
Lietuvoje darbą padeda Tarptautinio valiutos fondo misija
Antradienį darbą Lietuvoje pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, kuriai vadovauja Borja Gracia.
Lapkričio 15–21 dienomis TVF ekspertai susipažins su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, domėsis fiskaline politika, energetikos sektoriumi, valdžios prioritetais ekonomikos ir reformų srityse, padėtimi finansų sektoriuje, įskaitant fintech ir bankų sektoriaus tendencijas bei pagrindines rizikas.
Lietuvos Bankas penkioms įmonėms neleido įsigyti „Phoenix Payments“
Lietuvos bankas (LB) neleido penkioms įmonėms įsigyti Islandijos kapitalo elektroninių pinigų įstaigos „Phoenix Payments“ .
Kaip pranešė LB, prašymus buvo pateikusios „Emerchantpay Limited“, „Emerchantpay Group Limited“, „Presidio Limited“, „Emerchantpay Group Limited Employee Benefit Trust“ „Glacier Trust“ ir šių įmonių galutiniai naudos gavėjai – fiziniai asmenys.
Vyriausybė: žlungant kredito įstaigai, jos turtas galėtų būti perleistas kitai įstaigai
Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad žlungant bankui ar kitai kredito įstaigai, jos turtą ir įsipareigojimus Lietuvos bankas galėtų perleisti kitai įstaigai. Teigiama, jog taip būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistema.
Tai numatantiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
