LB teigia peržiūrėsiantis reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį. Be to, jei bankų pelnas sparčiai augtų ir 2023 metais, reikėtų jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
Centrinis bankas ketina imtis peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų būtų fiksuojama ilgiau nei vieneriems metams patrauklesnėmis sąlygomis.
„Neįprastai spartų šalies bankų pelno augimą lėmė ne tik verslo sprendimai, bet ir susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės. Todėl raginame bankus atsižvelgti į šio laikotarpio ypatumus ir formuoti finansinių paslaugų kainodarą socialiai atsakingai.
Jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi ir šiemet, tikslinga jį perskirstyti fiskalinėmis priemonėmis“, – sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, paskolų palūkanų normos Lietuvoje didėja dėl to, kad Europos Centrinis Bankas griežtina pinigų politiką, siekdamas grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį.
Dėl pandemijos ir rusijos pradėto karo prieš Ukrainą padarinių susiformavo neįprasta situacija, lėmusi perteklinį likvidumą bankuose, didelę infliaciją ir poreikį griežtinti pinigų politiką.
Šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų, o šį perteklių laiko daugiausia centriniame banke.
Neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias neplanuotą grąžą kai kuriems bankams.
Jei aplinkybės nesikeis, bankų pelnas šiemet, palyginti su 2022 m., gali augti iki dviejų kartų.
Susidariusi situacija išryškina ir vietos finansų rinkos ypatumus, tokius kaip didelė koncentracija rinkoje, menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas, dėl kurių padidėjęs atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų yra ryškesnis ir gali užsitęsti ilgiau nei kitose šalyse.
Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno.
Skatindamas konkurenciją ir didindamas vartotojų pasirinkimą, Lietuvos bankas imsis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.
LB svetainėje bus skelbiamos bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normos, kad vartotojai galėtų patogiau lyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas. LB vertinimu, tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei.
Tai galėtų prisidėti prie bankų sektoriaus perteklinio likvidumo mažinimo bei skatintų bankus didinti indėlių palūkanas.
LB atkreipia vartotojų dėmesį, kad jau dabar galima pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis.
Taupyti galima ne tik laikant indėlius, bet ir pasirenkant kitas žemos rizikos taupymo priemones, pavyzdžiui, perkant Lietuvos Vyriausybės obligacijas, kurios yra saugi ir pakankamai didelį, apie 4 proc., metinį pajamingumą suteikianti finansinė priemonė.
Turintiems paskolas ir planuojantiems skolintis verta žinoti, kad Lietuvoje būsto paskolas teikia ne tik keli didžiausi bankai, bet iš viso septyni bankai, taip pat kredito unijos.
Jau turintiems būsto paskolą verta pasidomėti refinansavimo galimybėmis ar persitarti su esamu banku dėl palankesnės maržos.
Dėl bankų nelaukto pelno LB:
1) siūlo svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondą normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8 proc.) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2 proc.) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais;
2) ragina bankus atsižvelgti į išskirtinio laikotarpio ypatumus ir formuoti kainodarą dėl paskolų maržų ir komisinių įkainių socialiai atsakingai;
3) peržiūrės reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą. LB pateiks siūlymą, atsižvelgdamas į socialinį aspektą;
4) jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
