Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.), įvykus eismo nelaimei ir apgadinus transporto priemonę, draudimo bendrovės BTA atstovai nustatė padarytos žalos sumą, tačiau ji transporto priemonės savininko netenkino.
Tomui nesutikus su draudimo bendrovės pateiktu pasiūlymu, jis nutarė kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą, kuris, įvertinęs transporto priemonės būklę, nusprendė, kad automobilio remontas kainuos brangiau, nei nurodė draudikai.
Kaip rašo socialinio tinklo vartotojas Tomas, pateikus nepriklausomo vertintojo išvadą draudimo bendrovės atstovams, šie pareiškė, kad neatsižvelgs į ekspertizę, o asmeniui išmokės tokią pinigų sumą, kurią nustatė draudimo bendrovės atstovai.
Paaiškino, kada atsižvelgia į vertintojo išvadas
BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad draudimo įmonės atstovai, nustatydami transporto priemonės žalą, kreipiasi į keletą skirtingų remonto įmonių, o kai yra pasakoma, kiek gali kainuoti remontas, pagal pateikiamą vidurkį yra suskaičiuojamas ir išmokos dydis.
A. Gasparavičius atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais draudimo bendrovė pati samdo atskirus vertintojus tam, kad būtų nustatomas žalos dydis.
Tiesa, kaip teigia pašnekovas, išmokos suma gali skirtis dėl to, kad nepriklausomi vertintojai skirtingai nustato įkainius.
„Dažnu atveju nepriklausomas vertintojas apskaičiuoja žalą taikydamas didesnius serviso darbų įkainius ir naujų originalių dalių kainas, nors automobilis jau ne pirmos ir net ne antros jaunystės.
Į nepriklausomo vertintojo išvadas atsižvelgiame tais atvejais, kai jos atitinka realią remonto kainą. Patys esame atlikę ne vieną analizę, kuriomis remiantis, galime labai greitai patikrinti, kiek nepriklausomo vertintojo išvadose pateikta kaina yra reali ir atspindi situaciją rinkoje“, – tikino A. Gasparavičius.
Ką turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas?
Draudimo bendrovių veiklą mūsų šalyje prižiūri Lietuvos bankas (LB), o kai kuriais atvejais jame yra sprendžiami ir kilę ginčai.
Šios įstaigos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys, paaiškina, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas automobilio vairuotojas, jeigu nėra sutinkama dėl draudikų siūlomo išmokos dydžio.
„Jei žmogus nesutinka su draudimo bendrovės nustatyta išmoka ir turi nepriklausomo žalų eksperto ar turto vertintojo skaičiavimus, pirmiausiai, jis turėtų raštu kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti minėtus skaičiavimus.
Jeigu per 15 darbo dienų draudimo bendrovė neatsakys arba atsakymas žmogaus netenkins, jis gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą“, – kalbėjo LB atstovas.
L. Žižys pastebi, kad nepriklausomo žalų eksperto nuomonė, kuomet yra vertinamas žalos dydis, yra svarbi, tačiau tai – ne vienintelis ir nenuginčijamas žalos dydžio įrodymas.
„Draudikai gali atsižvelgti į nepriklausomo turto vertintojo nuomonę, tačiau vadovautis vien ja neprivalo, ypač jeigu turi surinkę pakankami duomenų apie tai, kad vertintojų apskaičiuota remonto kaina yra didesnė nei būtinosios ir pagal vidutinius įkainius apskaičiuotos remonto išlaidos“, – kalbėjo teisininkas.
LB atstovas, remdamasis teismų praktika, sako, kad turto vertinimo ataskaitos neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti įrodymai, pavyzdžiui, remonto paslaugas teikiančių įmonių parengtos sąmatos.
„Svarbiausia, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims ir jų turtui padaryta žala būtų atlyginta teisingai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus būtinųjų remonto išlaidų ir vidutinės rinkos kainos, kitus svarbius kriterijus.
Jeigu draudikas vertintų, kad žalų eksperto skaičiavimai atspindi būtinųjų išlaidų ir vidutinės rinkos kainos kriterijus, jis gali visiškai ar iš dalies sutikti su vertintojo nuomone. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko ir LB paprastai nepasiekia, nes draudikai ir klientai nesutarimus išsprendžia patys“, – paaiškino L. Žižys.
Ragina susitarti su draudikais
Pašnekovas L. Žižys užsimena, kad praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai nustatomi įkainiai yra didesni už originalių detalių kainas.
„Yra atvejų, kai paaiškėja, kad vertinimo ataskaitoje remonto kaina apskaičiuota ne tik pagal didesnius automobilio dalių ar remonto darbų įkainius, nei taiko įprastos automobilių dalių prekyba ar remontu užsiimančios įmonės, bet net ir didesnius įkainius, nei Lietuvos rinkoje realiai taiko atitinkamų automobilių originalių dalių gamintojų importuotojai ar gamintojų autorizuoti servisai“, – teigė jis.
Tiek vairuotojams, kurie pateko į avarijas, tiek draudikams, siūlantiems savo išmoką, Lietuvos bankas ragina rinktis teisingąją praktiką ir prieš automobilio remontą susitarti, kokiame servise ir kokiomis sąlygomis bus tvarkomas automobilis.
Be to, raginama apsitarti ir nuspręsti, ar automobilis bus tvarkomas nukentėjusio asmens pasiūlytame servise, ar draudikų.
„Tokiu atveju automobilis atstatomas į iki eismo įvykio buvusią būklę, o draudikas draudimo išmoką paprastai moka tiesiai remonto bendrovei, atsižvelgęs į prieš remonto darbus suderintą remonto darbų sąmatą“, – teigė L. Žižys.
Ar gyventojai gali išsireikalauti didesnės išmokos?
Žalų administravimo centro „Celerauto“ vadovas Kęstutis Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad jegiu transporto priemonė buvo draudžiama „Kasko“ draudimu, tuomet nepriklausomo eksperto vertinimas visiškai nepadės, mat tokiam draudimo tipui yra nustatytos atskiros taisyklės, pagal kurias skaičiuojama išmoka.
„Jeigu asmuo yra nukentėjęs, draudimo bendrovė atsižvelgia į visą visumą aspektų: koks automobilis, kokia rida, kokia būklė ir vėliau nustato serviso įkainius. Faktas, kad [klientui] sumokama suma yra gerokai mažesnė, nei kainuotų remontas, jeigu klientas remontuotų servise.
Ar klientas gali išsireikalauti daugiau pinigų? Žinoma, kad gali. Bet reikės padirbėti, nes turės būti rašoma pretenzija draudimo bendrovei, gavus atsakymą, kreiptis ir LB, prireikus – į teismą. Ir tai yra kiek sudėtingi keliai paprastam žmogui. O draudimo bendrovės tuo ir naudojasi“, – teigė pašnekovas.
LB surinkti duomenys rodo, kad nesutarimų, susijusių su transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pastaruoju metu mažėja.
Per visus 2022 metus į LB su prašymais nagrinėti ginčus arba paklausimais kreipėsi 79 žmonės, išnagrinėta 20 su privalomuoju draudimo susijusių ginčų. Dar 22 atvejais nesutarimus ginčo šalys išsprendė taikiai.
Teigiama, kad šie rodikliai apima ne tik ginčus dėl draudimo išmokos dydžio, bet ir kitus su minėtomis sutartimis susijusius aspektus, pavyzdžiui, kai yra nesutariama, ar įvykis yra draudžiamasis. Taigi nesutarimų būtent dėl žalos ir draudimo išmokos dydžių buvo dar mažiau, o praėjusių metų rodikliai yra mažiausi nuo 2016 metų.
