lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Šiaulių bankas skundžia sumažintą baudą, sieks visiško jos panaikinimo
Šiaulių bankas pranešė apskundęs teismo sprendimą dukart – iki 440 tūkst. eurų sumažinti jam Lietuvos banko (LB) skirtą baudą, ir sieks visiško jos panaikinimo. LB anksčiau buvo pranešęs, jog taip pat skųs tokį pirmos instancijos teismo sprendimą.
„Šiandien bankas pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui dėl srendimo, kuriuo banko skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. bankui skirta bauda sumažinta iki 440 tūkst. eurų.
Skaistė: subsidijos tik mažiau elektros vartojantiems galėtų būti mokamos ateityje
Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.
LB: energijos kainų kompensacijoms valstybė kitąmet gali išleisti 550 mln. eurų mažiau
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.
Gediminas Šimkus: ECB griežtina reakciją į per didelę infliaciją
Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.
„Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas.
„Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.
LB ragina bankus tinkamai pasirengti: nuo lapkričio 1 dienos įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais
Lietuvos bankas (LB) paragino šalyje veikiančius komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams, kai nuo lapkričio 1 dienos įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais nuo 5 tūkst. eurų sumos.
„Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant visų pirma į vartotojų poreikius“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos bankas: pinigų šiemet išgryninama 15 proc. daugiau nei pernai
Bankomatuose, kortelių skaitytuvuose ir kitais būdais išgrynintų pinigų kiekis pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 15 proc. iki 5,1 mlrd. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Mokėjimo kortelėmis sausį-birželį tam pasinaudota apie 31 mln. kartų, arba 7 proc. daugiau nei pernai (apie 25 mln. kartų), pranešė Lietuvos bankas (LB).
Pasak jo, šiemet daugiau pinigų paimta dėl atlaisvintų pandemijos ribojimų, įtakos tam darė ir karas Ukrainoje.
Gyventojams – kompensacijos už sukčių vagystes: kodėl jų neduoda Lietuvos bankai?
Lietuvoje fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, kai žmonių pinigai išviliojami, sąskaitos ištuštinamos telefonu ar kompiuteriu. Kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, jau planuoja įvesti kompensacijas nukentėjusiems gyventojams. Tačiau kodėl to nedaroma Lietuvoje?
Pastaruoju metu ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų išviliojami pinigai, padaugėjo beveik 40 proc., o nuostolių suma skaičiuojama šimtais milijonų svarų sterlingų.
Panevėžio „Linui“ – 20 tūkst. eurų bauda už manipuliavimą rinka
Panevėžio tekstilės bendrovei „Linas“ Lietuvos bankas skyrė 20 tūkst. eurų baudą už manipuliavimą rinka.
Banko teigimu, atlikus tyrimą nustatyta kad „Linas“, parduodama savo akcijas per „Nasdaq' Vilniaus vertybinių popierių biržą nuo 2021 metų sausio 20 iki kovo 9 dienos pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Dėl jos veiksmų krito „Lino“ akcijų kaina, kilo grėsmė investuotojų interesams.
„Lino“ akcijomis jos akcininkų sprendimu „Nasdaq“ Vilniaus biržoje jau nebeprekiaujama.
Lietuvos banko pastatų Žirmūnuose rekonstrukcija kainuos iki 50 mln. eurų
Lietuvos bankas (LB) netrukus ketina skelbti maždaug 40–50 mln. eurų banko pastatų sostinės Žirmūnų mikrorajone rekonstrukcijos rangovo konkursą. Atnaujinus pastatus čia įsikurs centrinio banko pagrindinė būstinė.
LB valdyba pritarė centrinio banko pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimui, penktadienį pranešė bankas.
Pasak jo, 40 proc.
Prokuratūra teismui skundžia Lietuvos banką: siekia įpareigoti atlikti neplaninį SEB banko patikrinimą
Generalinė prokuratūra teismui apskundė Lietuvos banko (LB) sprendimą atsisakyti atlikti vieno didžiausių Lietuvoje SEB banko patikrinimą įtariant jį pažeidus įmonės „Bona Diagnosis“ – vienos iš greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių – lėšų areštą.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo panaikinti LB atsisakymą atlikti banko neplaninį patikrinimą ir įpareigoti jį atlikti, trečiadienį pranešė prokuratūra.
REKLAMA
REKLAMA
Buvęs LB valdybos narys Marius Jurgilas dirbs inovacijų laboratorijoje
Buvęs Lietuvos banko valdybos (LB) narys Marius Jurgilas dirbs inovacijų laboratorijoje „Super How?“, kur vadovaus ekonominių inovacijų tyrimui grupei, dirbančiai su proveržio technologijų projektais.
Grupė vysto blokų grandinės technologijos sprendimus ir paslaugas ar produktus, skirtus žaliųjų inovacijų, poveikio ir socialiai atsakingo investavimo modelių tyrimams ir vystymui.
Raimondas Kuodis: „PVM sumažinus iki 17 proc. jokių lengvatų nereikėtų“
Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
„Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis.
Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.
Lietuvos bankas: bankai turės sukaupti papildomą kapitalo atsargą
Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės stiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą – anticiklinio kapitalo rezervą (AKR).
Tokį sprendimą priėmė Lietuvos bankas (LB), nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą ir grąžindamas ją į prieš pandemiją buvusį lygį, trečiadienį pranešė LB.
Bankams lietuviai mokės mažiau: sutaupys po 0,96 euro per metus
Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro.
Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.
Gediminas Šimkus: infliacija jau gali būti pasiekusi piką, bet išliks aukšta
Infliacija Lietuvoje jau gali būti pasiekusi piką ir turėtų pradėti mažėti, bet gali išlikti aukšta iki kitų metų pradžios, sako šalies centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus.
Verslo nuomonės lyderis – Lietuvos Banko vadovas Gediminas Šimkus
Pirmąjį šių metų pusmetį verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje buvo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas.
Į aktyviausiųjų verslo nuomonės lyderių penketuką taip pat pateko „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, teigiama bendrovės pranešime.
Lietuvos Bankas: gyventojai vartojimui šiemet skolinosi gerokai daugiau
Lietuvos gyventojai vartojimui šiemet skolinosi dažniau nei pernai ir didesnes sumas – pirmąjį pusmetį pasiskolinta 715 mln. eurų – 52 proc. daugiau, pasirašyta apie 250 tūkst. sutarčių – 32 proc. daugiau, pranešė Lietuvos bankas (LB)
„Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Į Lietuvą atvyksta pasaulio centrinių bankų lyderiai
Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai, praneša Lietuvos Bankas. Jau ketvirtadienį, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl.
Miestelių parduotuvėms išsilaikyti darosi sunku, o savininkai skundžiasi: „Darbuotojams lieka, bet man – nebe“
Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių.
Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.
Naujausios apniukę prognozės: kainos Lietuvoje ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai
Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia. Dėl rekordinės infliacijos, suprastėjusių gyventojų ir verslo lūkesčių šalies ekonominis aktyvumas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų ūgtelėti 2,1 proc., o kitais metais – vos 0,9 proc. Kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, tad gyventojų padėtis prastės.
Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pirmadienį pristatęs naujausias ekonomikos prognozes.
Lietuvos banko vadovas: šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsimena, kad naujausios centrinio banko skelbiamos šalies ekonomikos prognozės bus prastesnės nei banko analitikų skaičiuotos birželį.
„Kaip visada, formuojasi tam tikras konsensusas, – galima pasižiūrėti ir į tarptautinę aplinką, ką mes aiškiai matome, kad praėję metai buvo pakankamai stiprūs augime – ir Lietuvai, ir pasaulio ekonomikai, šie metai silpnesni, kiti metai dar silpnesni.
Lietuvos bankas skelbs atnaujintas ekonomikos prognozes
Lietuvos bankas pirmadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes.
Šiemet birželį bankas prognozavo, jog 2022 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc., o kitais metais turėtų paspartėti iki 3,4 procento.
LB tuomet teigė, kad šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausios įtakos darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.
Kaip bankai pelnosi iš gyventojų: už paskolas palūkanas didina, bet už indėlius daugiau nemoka
Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba.
Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.
E. pinigų ir mokėjimo įstaigos populiarėja: jų pajamos šiemet išaugo iki 375 mln. eurų
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.
Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.
Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.
„Revolut“ bankas pagal turtą tapo trečiu rinkoje
Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų.
Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.
Lietuvos bankų pelnas šiemet augo iki 184 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų).
Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys, pirmadienį panešė Lietuvos bankas (LB)
Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.
Lietuvos banko 100 metų sukakčiai bus išleista moneta
Lietuvos banko 100 metų sukakčiai rugsėjo pabaigoje bus išleista moneta.
Išleidžiamos trijų nominalų monetos – 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Aukso moneta bus išleista 3 tūkst., sidabro – 2,75 tūkst., vario ir nikelio lydinio – 30 tūkst. vnt. tiražu, pranešė Lietuvos bankas.
Naujųjų kolekcinių monetų dailininkas – Giedrius Paulauskis. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.
Lietuvos bankas: bankai apribojo skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui
Lietuvos bankams sugriežtinus reikalavimus skolintis norinčiam smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), pagal atmetamų paraiškų skaičių Lietuva yra absoliuti rekordininkė Europos Sąjungoje, teigia Seimui ataskaitą pristatęs Lietuvos bankas.
Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas.
Marius Jurgilas atsistatydina iš Lietuvos banko valdybos
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas atsistatydina iš pareigų valdyboje ir centriniame banke.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teikia prezidentui Gitanui Nausėdai priimti jo atsistatydinimą, panešė LB.
M. Jurgilas šioje LB valdyboje dirba nuo 2019 metų gegužės 16 dienos, jis buvo paskirtas šešeriems metams. Iki tol jis jau buvo valdybos nariu vieną kadenciją.
Šimkus: kompensacijos turi būti tikslingos, reikia kalbėti apie naujus mokesčius
Vyriausybei ketinant kitąmet toliau mokėti kompensacijas už energijos išteklius, Lietuvos banko vadovas sako, kad jos turėtų būti tikslingos – skiriamos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei neskatinančios daugiau vartoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro. Gediminas Šimkus taip pat užsimena, kad reikia diskutuoti ir apie nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius.
Lietuvos bankas: mokėjimai su Rusija ir Baltarusija – bankų atsakomybė
Leisti ar neleisti atlikti mokėjimus su Rusija ir Baltarusija, yra pačių Lietuvos bankų atsakomybė ir apsisprendimas, sako Lietuvos bankas. LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, jog bankai turi teisę riboti ar atsisakyti vykdyti tokius mokėjimus.
„Padėties išskirtinumas – vykstantis karas ir sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas.
Lietuvos banko vadovas: terminuotų indėlių palūkanos didės
Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.
„Anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Lietuvos bankai uždirbo apie 180 mln. eurų pelno: įspėja, kad situacija gali pasikeisti
Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines.
„Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.
LB: mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per penkerius metus kilo 3 centais
Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,5 euro per mėnesį, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Kredito įstaigos privalo pasiūlyti jų paslaugomis besinaudojantiems šalies gyventojams pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – krepšelį už fiksuotą kainą. Šiuo metu tai yra 1,45 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,72 euro per mėnesį.
Socialdemokratai su LB vadovu aptars bankų pažadus didinti įkainius
Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai pirmadienį su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptars situaciją bankų sektoriuje, aiškinsis, kodėl bankai didina privatiems klientams skirtų paslaugų įkainius.
Parlamentarai su G. Šimkumi aptars galimybes peržiūrėti ir iš esmės keisti Mokėjimų įstatymą – jame gali būti įtvirtinti papildomi saugikliai, apsaugantys vartotojus nuo nepagrįsto tarifų kėlimo.
Pasipylė klientų skundai dėl bankų aptarnavimo: Lietuvos bankas aiškinasi situaciją
Lietuvos bankas (LB) aiškinasi, ar šalyje veikiantys komerciniai bankai tinkamai aptarnauja klientus nustatydami, kokiais atvejais juos galima aptarnauti telefonu, kada būtina atvykti į banko padalinį, ar tam reikia iš anksto registruotis, kaip greitai klientui paskiriamas laikas.
Klausimai bankams pateikiami reaguojant į klientų skundus, atsakymai turės būti pateikti per savaitę, teigiama penktadienį paskelbtame LB pranešime.
Gediminas Šimkus: LB rudenį gali peržiūrėti bankų paslaugų krepšelį
Lietuvos bankas (LB) rudenį svarstys, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius.
Apie tai trečiadienį pranešė centinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Jis nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas krepšelio paslaugų skaičius ir jų įkainiai.
„Žiūrint į komercinių bankų krepšelius greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiojoje daugumoje jų yra panašūs krepšeliai ar net turi ir geresnių“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė G. Šimkus.
Dainius Kreivys: į elektros rinkos priežiūrą ketinama įtraukti ir centrinį banką
Lietuvos bankas (LB) galėtų vertinti nepriklausomų elektros tiekėjų finansinius draudimo instrumentus, sako energetikos ministras.
„Tai finansinės inžinerijos išvestiniai instrumentai, tai manome į šį procesą pajungti Lietuvos banką, kuris galėtų vertinti šių instrumentų rizikingumą ir jų galias“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje, kuriame svarstoma situacija elektros rinkoje, kai nepriklausoma tiekėja „Perl...
Lietuvos bankas: didesnį sąskaitos deficitą lėmė 1,6 mlrd. eurų dividendai užsienio investuotojams
Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir išaugęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas padidėjo, o tai daugiausia tai lėmė Lietuvos įmonių užsienio investuotojams išmokėti dividendai, siekę 1,6 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB).
LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis sako, kad didžiausias deficitas fiksuotas būtent pirminių pajamų balanse, kurį labiausiai padidino dividendai.
LB: su sankcijomis susijusius mokėjimus bankai turi tikrinti iki trijų savaičių
Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne ilgiau nei per tris savaites – Lietuvos bankas (LB) pranešė dėl to susitaręs su Lietuvos bankų asociacija.
Anot pranešimo, jei dėl objektyvių priežasčių patikrinimas užtruktų, būtina tinkamai informuoti klientą apie mokėjimo sulaikymo eigą ir terminus.
Lietuvoje daugėja padirbtų eurų: parodė, kaip atskirti klastotę
Pastarąjį pusmetį augant ekonomikai, žmonėms keliaujant ir išlaidaujant, apyvartoje padaugėjo ir padirbtų euro kupiūrų bei monetų. Padirbtų pinigų vertė siekia 35 tūkstančių eurų. Tai – 5 procentais daugiau nei pernai tuo pat metu.
Policija sako, kad ir toliau dažniausiai žmonės padirbtais banknotais atsiskaito turgavietėse bei regionų parduotuvėlėse, kur cirkuliuoja daug grynųjų ir nėra kupiūrų patikrinimo aparatų.
Lietuvos bankas kitąmet išleis naują monetą, skirtą Ukrainai
Lietuvos bankas kitąmet išleis naują proginę monetą, skirtą Ukrainai. Reaguojant į geopolitinę situaciją, į monetų išleidimo planą įtraukta nauja 2 eurų proginė moneta „Kartu su Ukraina“. Ją planuojama išleisti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, trečiadienį pranešė Lietuvos bankas.
Keturioms e. pinigų įstaigoms – iki 30 tūkst. eurų baudos už nepateiktas ataskaitas
Lietuvos bankas keturioms elektroninių pinigų įstaigoms skyrė iki 30 tūkst. eurų baudas už laiku nepateiktas finansines ataskaitas.
Bendrovei „Zen.com“ už metinės ataskaitos nepateikimą skirta 20 tūkst. eurų, „Via Payments“ – 20 tūkst. eurų, „Secure Nordic Payments“ – 10 tūkst. eurų, o „Lux International Payment System“ – 4 tūkst. eurų bauda, trečiadienį pranešė Lietuvos bankas.
Be to, „Zen.com“ skirta 10 tūkst.
Lietuvos banko vadovas nepritaria siūlymui pratęsti PVM lengvatą viešbučiams
Lietuvos banko vadovas sako nepritariantis Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų siūlymui neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.
„PVM lengvatos, jų mažinimas nėra tinkama priemonė, nes ji yra labai plati“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas ragina Vyriausybę taikyti tikslias antiinfliacines priemones
Lietuvos centrinio banko (LB) vadovo nuomone, atsižvelgiant į infliacijos mastą Vyriausybė rudenį turėtų pateikti naują antiifliacinių priemonių paketą, tačiau tik įvertinusi pavasarį priimtų priemonių efektyvumą. Gediminas Šimkus taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis fiskalinės drausmės, dar labiau neskatinti infliacijos, o naujos priemonės turi būti nukreiptos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.
Grėsmės Lietuvos ekonomikai: įmonės neslepia – karo poveikis jaučiasi
Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
„Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.
Liepą prognozuoja infliaciją net iki 23 proc., o gyventojai pyksta: „Mediniam karste laidotis bus prabanga“
Infliacija Lietuvoje jau tokia, kokią prieš metus net įsivaizduoti buvo sunku. Birželį metinė infliacija perkopė 20 procentų. Tai – ir Rusijos karo Ukrainoje, ir trūkstamų žaliavų pasekmė. Didžiulis kainų šuolis jau daro įtaką ir prekių krepšeliui – žmonės perka mažiau produktų. Ir finansų ministrė, ir ekonomistai neabejoja, kad kitą mėnesį infliacija bus dar didesnė, nes vėl brangs dujos ir elektra.
Išleidžiama proginė 2 eurų moneta: pasakė, kam ji bus skirta
Liepos 1 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Erasmus programos 35-mečiui paminėti. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos devyniolika eurą įsivedusių valstybių. Iki šiol bendrai buvo išleistos keturios proginės monetos, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.
„Per visą euro gyvavimo dvidešimtmetį – tai tik penktoji proginė moneta, kurią bendrai išleidžia visos euro zonos šalys.
Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 9,4 proc.
Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje kovo pabaigoje siekė 27 mlrd. eurų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 9651 euras TUI (2021-ųjų kovo pabaigoje – 8791 euras), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.
Didžiausių investuotojų penkete buvo Vokietija (5,6 mlrd. eurų), Švedija (2,9 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.
Bankų paslaugos brangs: daugiau mokėsite už kokybę ar dėl to, kad Lietuvoje yra pigiau nei svetur?
Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių.
„Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.
