„Bus taip, kad medinėj urnoj, mediniam karste laidotis bus prabanga.“
Deja, tokia realybė. Pinigų stingantys tautiečiai artimuosius laidoja ir išsimokėtinai, ir imdami vekselius. Mediena per metus pabrango penktadaliu, tad net ir pigiausių karstų kainos kilo bent 60 eurų:
„Iki pernai metų kaina buvo 270. Dabar 332.“
O kai kurie kainuoja ir per tūkstantį. Pasak Panevėžyje įsikūrusių laidojimo namų vadovės, brango ir gėlės, ir kitos atsisveikinimui su mirusiaisiais būtinos prekės.
„Prekės brango iki 20 proc“, – teigia „Ramybės tako“ direktorė Silvija Talačkienė.
Ir tai ne pabaiga.
„Teks kelti kainas, nes reikia kelti atlyginimus“, – sako S. Talačkienė.
Tad nekeista, kad klientai vis dažniau ieško būdų sutaupyti.
„Jeigu urną laidoja, atsisako katafalko. Laidotuvės mažesnės, nes kai kas neatvažiuoja iš kitų miestų“, – kalba S. Talačkienė.
Penktadaliu brangusios šios prekės – tarsi veidrodžio atspindys visoje Lietuvos infliacijos kreivėje. Per mėnesį kainos šalyje paaugo dar dviem procentais ir, palyginti su praėjusių metų birželiu, metinė infliacija pasiekė 20,5 procento. Dar daugiau, nei prognozavo bankai. Labiausiai kainas pučia Rusijos karas Ukrainoje ir dėl to išbrangę energetikos ištekliai. Visa, ką įmanoma, išbrangino ir degalai. O kai kurie verslai jau bando nuo nuostolių apsidrausti produkcijos kainas keldami iš anksto.
„Yra jau ekonomikos dalyvių, kurie baiminasi tolesnio brangimo ir bando įskaičiuoti sąnaudų kilimus į kainas. Prie viso to tokiomis kainomis mokame ir karo kainą“, – komentuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Šuoliuoja ir maisto kainos. Duona, kava, daržovės dabar kainuoja trečdaliu brangiau nei prieš metus. Aliejus ar pienas – per 40 procentų:
„Jaučiasi, net kalbos nėra. Ne jaučiasi, bet ir matosi, nereikia ir jausti.“
„Toliau, man atrodo, dar blogės. Sako, rudenį gali stipriai pablogėti. Trąšos pabrango, javai pabrango, kuras pabrango. Pensijas pakėlė 5 proc. – juokas.“
„Aš užsiimu santechnika ir kainos labai stipriai pakilusios. Ten žmonės ne visur ir įkanda. O maistas visą laiką brangus.“
Kaip ir nedidelėje Marijampolės parduotuvėje, taip ir kitur prekybininkai pastebi, kad žmonės jau veržiasi diržus.
„Šiek tiek mažiau perka, bet pinigų išleidžia tą patį kiekį“, – sako parduotuvės vadovas Virginijus Navikas.
Tiesa, dėl pieno kainų kaltas ne tik karas.
„Visur pieno produktų kainos labai smarkiai auga į viršų. Priežastis vis dar ta pati, kuri tęsiasi metus – pieno gamyba Europoje mažėja. Visi klausiam, kur sustosim, nes ir dabartinis lygis yra labai labai didelis“, – aiškina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tačiau lubų kainos dar nepasiekė. Tuo įsitikinę ekonomistai, nes liepos pirmąją Lietuvoje dar 40 procentų augs perskaičiuotos elektros ir gamtinių dujų kainos.
„Tikėtina, kad liepą bus arti 23 proc., rugpjūtį labai panašiai, o nuo rugsėjo pradės mažėti. Bet vis tiek tie skaičiai, aišku, liks dviženkliai, aukščiau 15 proc. likusiais šių metų mėnesiais“, – sako T. Povilauskas.
Vyriausybė ir toliau neseka kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir neketina mažinti akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio. Viskas esą spręsis rudenį, kai bus aišku, ar infliacija tikrai jau pasiekė piką.
„Jeigu matysime, kad situacija rudenį atrodo blogiau nei šiandien leidžia dabartinės ekonomikos prielaidos, neatmetu, kad rudenį galėtų būti pasiūlytas kitas papildomas biudžeto pakeitimas. Tačiau tas biudžeto pakeitimas, kuris jau yra priimtas, jo priemonės dar tik pasiekia ekonomiką“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O rudenį, pasak ekonomistų, dar labiau brangti gali paslaugos.
„Techninė recesija pradžioje, tai reiškia, kad ekonomika nebeaugs porą ketvirčių iš eilės. Tai nėra ta baisioji situacija, kurią stebėjome 2009 m., kai Lietuva labai reikšmingai krito kaip ekonomika“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
O tai, kad žmonės mažiau išlaidauja ir labiau apsvarsto, ką pirkti, rodo ir mažėjanti maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta. Jau gegužę ji smuko beveik 5 procentais.
