lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Prastos naujienos planuojantiems imti paskolas: prognozuoja, kad 2024 metais Euribor gali siekti apie 2 proc.
2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
„Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Lietuvos bankas siūlo dar labiau griežtinti kripto valiutų verslo reguliavimą
Vyriausybei pritarus griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti kai kuriuos pakeitimus ir juos dar sugriežtinti. LB teigimu, pakeitimų rengimo finišo tiesiojoje sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai.
Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anksčiau.
Lietuvos bankas: MMA kitąmet galėtų augti iki 868 eurų
Lietuvos bankas teigia, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų.
Visgi, Lietuvos bankas tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.
Lietuvos bankas: 2023 metais MMA didės
Lietuvos bankas siūlys nuo 2023 metų didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau kol kas atsisako įvardinti, kiek konkrečiai.
„Taip, jis (MMA – BNS) bus paskaičiuotas į didesnę pusę, nes darbo užmokestis augo sparčiau negu buvo prognozuota anksčiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.
Jis prognozuoja, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.
Sukčiavimo atvejų daugėja: su jais susidūrę teigia apie pusė Lietuvos gyventojų
Apie pusei Lietuvos gyventojų teigiant, kad susidūrė su sukčiais, institucijos pastebi šių nusikalstamų veikų augimą.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai nuo metų pradžios patikėję sukčiais jau neteko 84 tūkst. eurų.
Pernai gyventojai dėl sukčių prarado 559 tūkst. eurų, užpernai – 538 tūkst. eurų.
Šiaulių banko užsakytos „Open Agency“ ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, su sukčiais susidūrę nurodė pusė Lietuvos gyventojų.
Grybauskaitei įspėjus apie krizę, Lietuvos bankas bando raminti
Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc.
Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.
Lietuvos bankas įspėja: ruoškitės dar didesnėms maisto ir energijos kainoms
Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Pastaruoju metu sparčiai augusios kainos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, kils ir toliau, prognozuoja Lietuvos bankas.
Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai ir jų poveikis infliacijai.
Ekonomistė: iš to, kaip dosniai aukojame Ukrainai, matyti, jog situacija nėra tragiška, didinti pajamų nereikia
Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvos banko vadovas: palūkanų normų didinimas kiek apsunkins besiskolinančių galimybes
Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų.
„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas.
Štai ir viskas: Lietuva griežčiau kontroliuos kripto valiutų verslus
Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant vis didesnių rizikų, Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą.
REKLAMA
REKLAMA
Ekonominis šokas: ar Lietuva sugebėtų atlaikyti didelį nuosmukį?
Lietuvos bankai 2022–2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.
„Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc.
Lietuvos bankas įspėja apie 3 grėsmes šalies finansų sistemai
Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms. Vis dėlto susirūpinimą kelia kaistanti būsto rinka: nekilnojamojo turto kainoms ir toliau sparčiai kylant, daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.
SEB įspėja klientus apie suaktyvėjusius sukčius
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų pirmadienį savo klientams išsiuntė trumpąsias žinutes ir įspėjo apie sukčių keliamą pavojų.
„Gerb. Kliente, būkite budrūs, telefoniniai sukčiai šiuo metu yra itin suaktyvėję. Nespauskite gautų nuorodų ir neveskite savo duomenų“, – primena SEB bankas.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 kartus.
Šimkus: Baltijos šalys neišnaudoja stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti
Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Sutriko „Luminor“ veikla, bankas atsiprašo paslaugomis negalinčių pasinaudoti klientų
Penktadienį po pietų sutriko vieno didžiausių šalies komercinių bankų veikla. Gyventojai negali pasinaudoti dalimi banko paslaugų.
Vilnietė Laura portalui tv3.lt sakė esanti pasipiktinusi, kad panašus atvejis su banko paslaugomis nutinka jau ne pirmą kartą.
„Artėja penktadienio vakaras ir savaitgalis. Turėjau šiokių tokių planų dėl to, taigi nusprendžiau pasitikrinti, kiek dar sąskaitoje liko pinigų ir kiek galėsiu išleisti.
Lietuvos bankas valstybei pervedė 20 mln. eurų pelno
Lietuvos bankas (LB) iš praėjusių metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai didžiausia suma nuo 2012-ųjų, pranešė bankas.
LB valdyba patvirtino 2021 metų finansines ataskaitas – centrinio banko pelnas siekė beveik 38 mln. eurų.
Pasak pranešimo, LB daugiausia uždirba iš finansinio turto valdymo, klientų aptarnavimo, dalyvavimo Eurosistemoje ir pinigų politikos operacijų.
LB siūlo didinti paramą, NPD prilyginti MMA, kompensuoti už dujas, elektrą
Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.
Bankai Lietuvoje iš gyventojų ir verslo uždirbo 329 mln. eurų pelno
Nepaisant tebęsitęsiančios pandemijos ir įvairių ribojimų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai veikė gana sėkmingai ir uždirbo nemažai pelno. Palyginti su ankstesniais metais jis išaugo beveik penktadialiu – iki 329 mln. eurų.
Antradienį Lietuvos bankas pristatė naujausią apžvalgą apie bankų sektoriaus rezultatus praėjusiais metais.
Lietuvos bankas įspėja: šiemet kainos didės bent dešimtadaliu
Karo Ukrainoje pasekmes Lietuvos ekonomika patyrė iš karto: pakilo degalų kainos, gyventojai iš parduotuvių iššlavė maisto produktus, kai kurių net ir pritrūko. Prognozuojama, kad maisto produktų kainos irgi augs.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.
Mįslės dėl „Revolut“ ryšių: įkūrėjo tėvas vadovauja Kremliaus įmonei, investavo fondas, siejamas su Putino žmonėmis
Finansinių technologijų startuolis „Revolut“, Lietuvoje turintis keturias įmones, galimai gali būti siejamas su Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašuose atsidūrusiu uzbekų kilmės rusų verslininku, oligarchu Ališeriu Usmanovu, o „Revolut“ įkūrėjo tėvas yra „Gazprom“ dukterinės įmonės direktorius, rodo portalo tv3.lt turimi duomenys.
Simonas Krėpšta: grivinos kursą galėtų stabilizuoti ECB ir Ukrainos banko susitarimas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad Europoje daugėjant ukrainiečių karo pabėgėlių Europos centrinis bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas kalbasi dėl palankesnio grivinos kurso euro atžvilgiu.
„Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB, bet tai galėtų būti tik bendri euro sistemos sprendimai ir Lietuvos bankas vienašališkų sprendimų čia daryti negali“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.
Augant karo pabėgėliui srautui, grivina Lietuvos keityklose pinga
Į Lietuvą dėl karo atvykstant vis daugiau ukrainiečių pabėgėlių, ukrainietiška valiuta prekiaujančios keityklos teigia, jog dėl rizikos yra priverstos supirkti grivinas gerokai pigiau, nes norinčiųjų parduoti daugėja, o pirkėjų beveik neliko.
Šiuo metu keityklose už vieną eurą prašoma 85 grivinų, kai vasario 25 dieną nustatytas oficialus Lietuvos banko kursas – 33,7 grivinos už eurą.
Užkerta kelią galimybei mokėjimų infrastruktūrą naudoti su Rusija susijusiems mokėjimams
Lietuvos bankas inicijavo keturių, sąsajų su Rusija turinčių bendrovių atjungimą nuo savo mokėjimo sistemos Centrolink, o kitiems šios sistemos netiesioginiams dalyviams rekomenduoja nevykdyti klientų, susijusių su Rusija, mokėjimų eurais per Centrolink.
Apribotos „Payseros“ paslaugos naujiems didesnės rizikos klientams
Lietuvos bankas (LB) trečiadienį apribojo lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugas naujiems didesnės rizikos klientams. Tai centrinis bankas padarė įvertinęs, kad bendrovė galimai netinkamai įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.
Lietuvos banko vadovas: infliacijos tempai neramina, ji dar didės dėl karo
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad aukšti infliacijos tempai neramina centrinį banką, tačiau Gediminas Šimkus taip pat įspėja, kad infliacija dar didės dėl karo Ukrainoje.
„Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė centrinio banko vadovas.
G. Šimkaus teigimu, naftos, dujų ir kitų žaliavų kainų ateities sandoriai rodo, kad jų kainos išlieka aukštumose. Be to, jas augins ir tiekimo trikdžiai.
Lietuvos bankas ramina: grynųjų pinigų paklausa sparčiai slūgsta, lieka vis mažiau neužpildytų bankomatų
Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai. Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio, praneša Lietuvos bankas.
Sekmadienį, palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja. Šiandien (14 val. duomenimis) pinigų buvo išsigryninta apie 60 proc.
Ramina gyventojus: pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos
Lietuvos bankas (LB) teigia, jog visos bankų sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos.
Anot LB pranešimo, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu, pastarosios ir centrinis bankas dirbs ir savaitgalį, kad užtikrintų sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus.
„Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – teigiama pranešime.
Sukčiai nesnaudžia: Lietuvos gyventojai prarado per 0,5 mln. eurų
Finansinio sukčiavimo atvejų Lietuvoje pernai padaugėjo daugiau nei tris kartus, gyventojai prarado daugiau nei pusę milijono eurų, penktadienį skelbia Lietuvos bankas (LB).
LB pranešė, kad didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo pernai buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, šiek tiek mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu.
Bankomatuose pinigų užteks, jie nuolat pildomi, ramina Lietuvos bankas
Kai kuriose vietovėse gerokai išaugus grynųjų pinigų paklausai ir siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą, aprūpinimas grynaisiais nuolat palaikomas, reaguodamas į žiniasklaidos ir visuomenės užklausas, informuoja Lietuvos bankas.
Kaip jau pranešta, ketvirtadienį po pietų prie kai kurių bankomatų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose vietose nutįso klientų eilės.
Kai kuriuose bankomatuose grynieji pinigai buvo pasibaigę.
Perspėjimų dėl Rusijos išpuolių daugėja ir Lietuvoje – agresija peraugs į naują lygį
Lietuvos bankas perspėjo šalies bankus pasiruošti galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ar kibernetiniams išpuoliams Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, skelbė „Reuters“. Ekspertai perspėja, kad tokios atsargumo priemonės yra „tikrai ne veltui“, ypač žinant Rusijos programišių ankstesnių metų veiklą prieš JAV valdžios institucijas ir bendroves. Kiek anksčiau dėl galimų kibernetinių atakų įspėti ir kiti sektoriai.
Masiulis sureagavo į Lietuvos banko perspėjimus dėl elektros: tiekimas nenutrūks, sistema veikia stabiliai
Lietuvos bankui nurodžius šalies finansų įstaigoms pasiruošti galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas sako, kad elektros tiekimas Lietuvoje nenutrūks – šalies sistema pasiruošusi dirbti stabiliai, be to, ji turi jungtis su Vakarais.
Estijos bankui skyrė 200 tūkst. eurų baudą: piktnaudžiavo parduodant „Novaturo“ akcijas
Lietuvos bankas (LB) skyrė 200 tūkst. eurų baudą Estijos bankui LHV, o 100 tūkst. eurų baudą – fiziniam asmeniui, pardavusiems vieno didžiausių kelionių organizatorių „Novaturas“ akcijas biržoje pasinaudojus slapta informacija bei taip pažeidus piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Estijos bankas su sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti.
Pažeidimas padarytas 2019-ųjų lapkričio 19-22 dienomis, Vilniaus biržoje pardavus daugiau kaip 900 tūkst. vienetų akcijų, pranešė LB.
Lietuvos bankas siūlo ruoštis: galimi elektros sutrikimai, Rusijos kibernetinės atakos
Rusijos priešpriešai su Ukraina galint peraugti į karinį konfliktą, Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Lietuvos banko laiške finansų bendrovėms, kurį matė „Reuters“, teigiama, kad elektros ir interneto prieigos netekimas yra vienas iš „ekstremalių, bet galimų“ scenarijų, todėl tam turi būti pasiruošta.
Lietuvos bankas: pensijų fondai pasiekė rekordinių rezultatų
Pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius 5 metus augo, praneša Lietuvos bankas (LB).
„Nepaisant vis dar tebesitęsiančios pandemijos, 2021 m. išsivysčiusioms rinkoms buvo sėkmingi – uždirbta didžiausia vidutinė metinė grąža per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.
Infliacija valgo pinigus: įvardijo, ką tokiu atveju dažniausiai daro lietuviai
Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai.
„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.
Martynas Trimonis. NT sektorius 2022 m. – kokių perspektyvų tikėtis?
Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?
Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.
Lietuvos banko vadovas Šimkus: parama turėtų būti skirta socialiai pažeidžiamiems žmonėms
Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.
Lietuvos banko valdybos narys Jurgilas: bankai gali branginti paslaugas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako nematantis prielaidų bankams mažinti paslaugų įkainius. Marius Jurgilas įspėja, kad nepaisant konkurencijos ateityje bankai gali branginti paslaugas.
„Stebint tai, kas vyksta apskritai su paslaugų kainodara, infliacija, tai lūkesčiai, kad mokėjimo paslaugos mažės, tikrai būtų neadekvatūs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant bankų paslaugų įkainius sakė jis.
Lietuvos banko atstovas: PVM šildymui mažinimas – netaikli priemonė
Lietuvos banko atstovas sako, jog Vyriausybei svarstant galimybę dar labiau mažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir taip sumažinti rekordiškai išaugusias šilumos sąskaitas, tokia priemonė neduos laukiamo rezultato.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis.
393 eurai kiekvienam: „Sodra“ nedidina pensijų ir išmokų, o milijonus mūsų eurų moka bankui
Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.
Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.
Aiškinsis situaciją dėl bankomatų skaičiaus didinimo: klausimą vadina „opiu“
Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.
„Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Lietuvos bankas šiemet išleis aštuonias progines monetas
Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.
Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.
Galutinis teismo sprendimas: LB turi sumokėti Ramonui 35 tūkst. eurų kompensaciją
Lietuvos bankas (LB) turi sumokėti 34,9 tūkst. eurų kompensaciją 2011-aisiais atleistam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui, galutinai nusprendė teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 8 dieną atmetė LB skundą ir paliko galioti K. Ramonui palankią Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį – tuomet teismas panaikino LB valdybos sprendimą neišmokėti jam kompensacijos.
Elektroninių pinigų įstaigai „Wallter“ – 280 tūkst. eurų bauda
Elektroninių pinigų įstaigos „Wallter“ už netinkamą klientų rizikos vertinimą skirta 280 tūkst. eurų bauda bei įpareigojimas pašalinti veiklos trūkumus, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Wallter“ biuro Lietuvoje ir atitikties vadovė Justina Milašauskienė teigia, kad įmonė jau nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo įgyvendinti priemones pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai stiprinti.
Lietuvos bankas įspėja, kad kainos kitąmet augs sparčiau nei šiemet
Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc.
Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.
Šimkus: infliacijos tempo kritimas turėtų įvykti metų sandūroje
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas kartoja, kad infliacijos augimo tempo sulėtėjimas turėtų būti metų sandūroje arba kitų metų pradžioje. Gedimino Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka.
„Mes galime pasiekti dviženklį (infliacijos – BNS) skaičių, bet ne skaičius yra esmė.
Perspėja Lietuvos bankų klientus dėl galimų trikdžių: ateinančią naktį kai kurios paslaugos neveiks
Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Lietuvos banko (LB) mokėjimo sistemoje CENTROlink, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų.
Diegiant pakeitimus ir LB atnaujinant sistemas, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.
Kritika Lietuvos banko prognozėms: dar kovo mėnesį sakė rizikos nematantys
Kai kurie parlamentarai kaltina Lietuvos banką prasilenkiančiomis su realiu mastu infliacijos prognozėmis, mat prognozės nuo realybės skiriasi kartais. Savo ruožtu Lietuvos bankas atšauna, kad politikai, veikiausiai, klaidingai lygina mėnesinės infliacijos rodiklius su vidutinės metinės infliacijos prognozėmis.
Butai per metus pabrango penktadaliu
Vilniuje parduodamų butų kainos per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, išaugo 19 proc. (rugsėjį – 16,4 proc.), visoje Lietuvoje – 19,6 proc., o be Vilniaus – 19,8 proc. (17,4 proc.).
Kaune metinis kainų augimas siekė 19,2 proc. (17,8 proc.), Klaipėdoje – 13,1 proc. (9,8 proc.).
Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) spalio reikšmė augo 1,05 proc.
Lietuvos bankas: NT mokestį turėtų mokėti visi jo savininkai
Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.
