lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Be galimybių paso ar interneto banko palieka nepranešę: gyventojus įspėja būti atsargiais
Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko.
Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.
Oficialu: antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms reikės didesnio pradinio įnašo
Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai kiekvienos ankstesnės paskolos likutis bus mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės. Nauji Atsakingojo skolinimo nuostatų papildymai įsigalios 2022 m. vasario 1 d., rašoma Lietuvos banko pranešime.
LB Komunikacijos departamento direktorė Almanaitė palieka postą
Lietuvos banko (LB) Komunikacijos departamento direktorė Aistė Almanaitė palieka centrinį banką.
A. Almanaitė pranešė, kad penktadienis yra paskutinė jos darbo diena LB.
„Kol kas noriu padaryti pauzę ir pailsėti, bet, tikiu, kad ilgai netruks, kol vėl grįšiu prie darbų“, – laiške teigė ji.
Žurnalistės ir verslo administravimo (angl.
Šimkus dėl LB pertvarkos: darbai bus tęsiami
Pokyčiai Lietuvos banko struktūroje neturės neigiamos įtakos reguliuotojo strateginių darbų vykdymui, mano įstaigos vadovas. Gediminas Šimkus pažymi, kad kadrų kaita centriniame banke yra nuolatinė, o nuo konkrečių personalijų neturėtų priklausyti organizacijos veiklos sklandumas.
„Suprantu, kad mes, „lieknindami“ organizaciją, efektyvindami jos veiklą iš tikrųjų sumažiname vadovaujančių pozicijų skaičių.
Pertvarka Lietuvos banke: iš pareigų traukiasi Jekaterina Govina
Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina nuo spalio 28 dienos traukiasi iš pareigų. Tai BNS patvirtino pati J. Govina.
„Kaip ir daugelis Lietuvos banko darbuotojų, dėl vykstančios pertvarkos gavau atleidimo lapelį ir nusprendžiau kitų pareigų banke nesiekti. Tai numatantį prašymą pateikiau pirmadienį“, – BNS sakė J. Govina.
Imasi rekordinių būsto kainų ir pirkimo bumo: siūlo ne tik griežtesnį skolinimą, bet ir naują mokestį
Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų.
Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.
Aktyviausio investuotojo Lietuvoje portretas: 35–54 metų vyras
Lietuvos finansų įstaigose gyventojai turi daugiau kaip 233 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų, o aktyviai jomis naudojasi per 42 tūkst. gyventojų – 26 tūkst. vyrų ir 16 tūkst. moterų.
SEB bankas įspėja apie sukčius: būkite budrūs
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką.
„Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle.
Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.
LB atstovas: sugriežtinimai būsto rinkos esmingai nepaveiks
Lietuvos banko (LB) ketinimai nuo kitų metų didinti pradinį įnašą už antrą būsto paskolą bei nurodymas bankams padidinti rezervą šių paskolų portfeliui didelio poveikio nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepadarys, sako LB atstovas.
Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc.
Pradinio įnašo pokyčiai – didesnės rizikos klientams: matomi galimi NT rinkos perkaitimo ženklai
Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Kodėl to reikia? Mes matome tam tikrus galimo perkaitimo ženklus, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Plačiau apie tai žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos banko valdybos pirmininku G. Šimkumi.
REKLAMA
REKLAMA
NT vystytojai: LB sprendimai pavėluoti ir pertekliniai
Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos.
Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.
Daliai būsto pirkėjų reikės daugiau pinigų – ruošia naujoves dėl pradinio įnašo
Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
Kainos ar atlyginimai – kas Lietuvoje didės sparčiau?
Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.
Tomas Reichenbachas. ECB pinigų politikos strategijos peržiūra: kokių pokyčių galime tikėtis?
Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, rašoma komentare žiniasklaidai.
Pinigus išsigryninsime lengviau: bankomatų Lietuvoje padvigubės
Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje.
„Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.
Medicinos bankui skyrė didžiulę baudą dėl nustatytų pažeidimų
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį Medicinos banko veiklos inspektavimą. Jo metu buvo vertinama, kaip ši kredito įstaiga laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Nusprendė, kiek mokėsime bankams už pagrindines paslaugas nuo kitų metų
Komerciniams bankams šiemet skaičiuojant penktadalius didesnius pelnus nei pernai, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė maksimalų mokestį bankams, kurį šie galės imti iš klientų už pagrindinių paslaugų krepšelį.
Nuspręsta, kad maksimalus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą dydį 2022 metais bus 1,45 euro per mėnesį. Toks pats mokesčio dydis galioja ir šiemet.
Bankų pelnas išaugo iki 153,1 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį pusmetį kartu uždirbo 153,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 19,8 proc. (25,3 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jis buvo 127,8 mln. eurų.
Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – šeši rinkos dalyviai, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
„Bankų sektorius toliau stiprėja, paskolų portfelis toliau auga ir jo kokybė gerėja.
LB vadovas Šimkus apie siekius pertvarkyti struktūrą: „Griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“
Lietuvos banko vadovas patvirtino iki lapkričio ketinantis pertvarkyti centrinio banko struktūrą, visų pirma atsisakant keturių didžiausių padalinių, vadinamų tarnybomis. Gedimino Šimkaus teigimu, taip siekiama atsisakyti perteklinės hierarchijos ir atsakomybę už sprendimus perduoti žmonėms, kurie juos priima.
„Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.
LB apie verslo kreditavimą: turime progą pajudėti iš vietos
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių.
„Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar.
Lietuvos bankas: prekybos su Baltarusija ar Kinija nutraukimas nebūtų skausmingas
Nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo specialistų skaičiavimais ir Statistikos departamento duomenimis.
„Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama.
Lietuvoje kainos auga greičiausiai per kelerius metus: įspėja, kad gali būti dar blogiau
Tikrą patirtį apie kainas, matomas parduotuvėje, turguje, grožio salone, autoservise ar kitose vietose, oficiali statistika atspindi ne visada. Tačiau net ir ji rodo, kad dabar prekės ir paslaugos Lietuvoje brangsta sparčiausiai nuo pat 2017 m. Specialistai įspėja, kad kainų augimas gali būti dar didesnis, ir pataria, ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų.
Vasaros pradžioje Lietuvos bankas (LB) prognozavo, kad infliacija arba kainų augimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,2 proc.
Uždirbantiems virš 810 eurų – didesni mokesčiai: nelygybės mažinimas ar vidutiniokų smaugimas?
Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį.
Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.
Perspėja gyventojus – pamatę šiuos banknotus, neapsigaukite
Per 2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 459 vienetai padirbtų eurų (428 vnt. banknotų ir 31 vnt. monetų). Tai 28 proc. mažiau nei per 2020 m. antrąjį pusmetį, kai buvo rasta 638 vnt. padirbtų eurų, ir 34 proc. mažiau, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, rašoma pranešime spaudai.
„Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.
Lietuvos bankas: birželį butų kainos labiausiai augo Vilniuje
Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc.
LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas: NT rinka aktyvi, bet kainų burbulo nėra
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.
Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.
Lietuvos bankas: draudikai atsižvelgė į rekomendacijas dėl pakaitinio automobilio
Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės atsižvelgė į daugumą Lietuvos banko (LB) rekomendacijų dėl pakaitinio automobilio suteikimo, todėl vartotojams bus žymiai aiškesnės pakaitinio automobilio suteikimo sąlygos ir pats automobilio suteikimo procesas, rodo LB atlikta analizė.
„Skirtingi rinkos dalyviai buvo pasirinkę skirtingus sprendimus, o jų vidaus procedūrose buvo nemažai neapibrėžtumo.
Lietuvos bankas savo valdybos nariu Prezidentui siūlo skirti jo patarėją Krėpštą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai šalies centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas trisdešimt septynerių metų ekonomistas Simonas Krėpšta.
Pastaruosius dvejus metus jis dirba Prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke.
Ekonomistai įspėja, kad būsto rinką būtina vėsinti: kada ims didėti palūkanos?
Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia.
Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.
Neapsigaukite dėl draudimo: kai kurios bendrovės slepia taikomus mokesčius
Gyventojai vis dažniau draudžia savo atsakomybę, turtą, sveikatą ar gyvybę. Tačiau kai kurios bendrovės tyčia ar per neapsižiūrėjimą nuo klientų slepia tikrąją paslaugos kainą.
Kaip pranešė rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB), bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ netinkamai informavo klientus apie jiems pagal draudimo sutartį taikomus mokesčius.
Pasislėpti nepavyks: prireikus atseks, iš kur gavote įtartinus pinigus ar kam juos perdavėte
Lietuvos vardas ir lietuviška įmonė neseniai buvo paminėti užsienio žurnalistų paviešinto galimo pinigų plovimo tyrime. Tąkart Lietuvos bankas (LB) viešojoje erdvėje sulaukė kritikos ir klausimų, ar įmonių priežiūra šalyje atliekama išties efektyviai.
Žinia gyventojams: Lietuvoje pinigų išsigryninimo vietovių padvigubės
Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.
Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.
Neapsigaukite: lengvai užsidirbti pinigų siūlo netikras Guoga
Pinigus norintys išvilioti sukčiai tampa vis išradingesni. Savaitgalį socialinių tinklų vartotojus neva „pelningu pasiūlymu“ mėgino apgauti buvusiu politiku ir pokerio žaidėju Antanu Guoga apsimetę sukčiai.
Tokioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (redakcijai tikras vardas ir pavardė yra žinoma).
Savaitgalį asmenine „Messenger“ žinute į skaitytoją angliškai kreipėsi asmuo, pasivadinęs Antanu Guoga.
LB atstovė: brangsianti elektra ir dujos infliaciją augins apie 0,2 punkto
Formuodamas infliacijos prognozes Lietuvos bankas (LB) dar nėra įvertinęs nuo liepos brangsiančios elektros ir dujų, sako LB atstovė Kotryna Tamoševičienė.
„Nėra į šią (infliacijos – BNS) prognozę dar įtraukta elektros ir dujų kainų peržiūra, ją įtraukus, prognozės padidėtų apie 0,2 procentinio punkto“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė.
„Kitoje peržiūroje infliacijos norma bus didinama“, – pridūrė ji.
Bankų pelnas pirmąjį ketvirtį išaugo 15 proc. iki 75 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 74,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15,3 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 65 mln. eurų.
Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
Lietuvos banko prognozė: šiemet ekonomika išaugs 5,1 proc.
Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos.
Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius.
Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.
Šimkus: reikia ne tik bankomatų, bet ir kitų pinigų išsigryninimo vietų plėtros
Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.
Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.
Lietuvos bankas panaikino „Finolita Unio“ licenciją
Lietuvos bankas panaikino elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvos fintech bendrovei „Finolita Unio“, įtariamai dalyvavus Vokietijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale.
Anot Lietuvos banko, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
„Luminor“ bankui už gyventojų pinigų laikiną nusavinimą skirta didžiulė bauda
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“, kuris veikia kaip Estijoje registruoto to paties pavadinimo banko skyrius, nubaustas bendra 350 tūkst. eurų piniginę bauda už Mokėjimų įstatymo pažeidimus, praneša Lietuvos bankas.
Jie buvo nustatyti atlikus tyrimą, kurio metu išnagrinėti mokėjimo paslaugų incidentai, įvykę 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. Nubaustas bankas pripažįsta savo kaltę ir tikina, kad nustatytus trūkumus jau pašalino.
LB kritikuojant poprastovines subsidijas, Seime – ginčai dėl jų likimo
Lietuvos bankui (LB) kritikuojant Seimo sprendimą labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms mokėti poprastovines subsidijas, kai kurie parlamentarai, siūlydami taupyti valstybės lėšas, užsimena apie tokių išmokų apkarpymą.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas įspėjo, kad dabar dosniai dalijant subsidijas, vėliau suvaldant viešuosius finansus gali tekti kelti mokesčius.
Neapsigaukite ir jūs: banko gudrybė, dėl kurios klientai permoka
Kasmet šalyje veikiantys komerciniai bankai iš gyventojų ir įmonių uždirba šimtamilijoninius pelnus. Net jei klientai yra atseikėję tūkstančius eurų palūkanų, bankininkai gali ginčytis ir dėl keliolikos eurų, kurių nenori grąžinti. Gyventojams tenka gerokai pavargti, kad mokėtų mažiau.
Tuo galėjo įsitikinti „Swedbank“ klientas, kuriam teko ilgai įrodinėti, kad banko veiksmai neatitinka būsto paskolos sutartyje numatytų sąlygų.
Lietuvos banko įspėjimas: pigiai skolinantis kyla grėsmė dėl skolų ateityje
Valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.
„2023–2024 m. labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia.
Jurgilas: LB neturi žinių apie kitas Lietuvos įmones, dalyvaujančias pinigų plovime
Lietuvos bankas neturi duomenų apie kitose šalyse pradėtus naujus tyrimus dėl didelių pinigų plovimo ar kitų įtartinų sandorių finansų technologijų (fintech) sektoriuje, kur būtų minimos lietuviškos įmonės.
Po pinigų plovimo skandalo – kritika Lietuvos bankui: „tai yra kardinalus brokas“
Kai pastarosiomis dienomis buvo paskelbta apie Vokietijos pareigūnų įtarimus, kad per vieną iš Lietuvos fintech įmonių buvo išplauti 100 mln. eurų, kilo klausimų, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūri sektorių, kuriame naudojamasi elektroniniais pinigais.
Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.
„Wirecard“ pinigų plovimo skandalas: Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos
Dėl Lietuvos įmonės „Finolita Unio“, kuri įtariama „Wirecard“ pinigų plovimo skandale, Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos.
Vokietijos Žaliųjų partijos europarlamentaras Svenas Giegoldas leidiniui „Financial Times“, kuris pirmasis pranešė apie per „Finolitą“ atliktus įtartinus pinigų pervedimus, kritikavo Lietuvos banką, kad šis nepanaikino įmonės licencijos, vos sužinojęs apie šiuos sandorius.
Seime – idėja griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus
Lietuvos banką (LB) norima įpareigoti griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus – taip siekiama, kad didėtų ne bankų koncentracija, o konkurencija.
Seime skinasi kelią tai numatančios Bankų įstatymo pataisos – parlamentarai antradienį po svarstymo joms pritarė: už balsavo 119, o vienas susilaikė.
Pataisos leistų LB tikrinti planuojamus bankų įsigijimo sandorius ir įvertinti rizikas, pritarti arba nepritarti jiems.
Lietuvos bankas perspėja – pastebėtos sugadintos monetos, būkite atidūs
Lietuvos bankas perspėja, kad Lietuvos rinkoje pastebėtos sugadintos eurų monetos, kurios buvo išimtos iš apyvartos dėl susidėvėjimo, tačiau užfiksuoti atvejai, kai buvo bandoma iškeisti didelius tokių monetų kiekius.
Gyventojai raginami būti atidūs ir neatlikti jokių pinigų keitimo operacijų dideliais kiekiais gatvėje ar namuose, o prekybininkai – atidžiai tikrinti visas gaunamas monetas, pranešė Lietuvos bankas.
Bankai per griežtai tikrina klientus ir jų sąskaitas? Tirs, ar galiojantys reikalavimai tinkami
Lietuvos bankas (LB) pradeda tyrimą, kurio metu vertins, ar finansų įstaigų sugriežtintos pinigų plovimo prevencijos priemonės ir rizikos vengimo politika nemažina finansinių paslaugų prieinamumo tam tikroms vartotojų grupėms.
Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, numatoma siūlyti galimas pinigų plovimo prevencijos rizikos valdymo praktikos gerinimo priemones, kurios mažintų finansinės atskirties riziką, teigiama LB pranešime.
Naujasis Lietuvos banko vadvoas Šimkus: turime stiprinti alternatyvius finansų rinkos dalyvius
Finansinių paslaugų prieinamumo ir jų kainų problemos Lietuvoje išlieka aktualios, o jų priežastis yra ir didelė koncentracija šalies bankų rinkoje, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Praėjusią savaitę centriniam bankui pradėjęs vadovauti Gediminas Šimkus teigia, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti kredito unijų sektoriuje, kapitalo rinkoje bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.
Šimkus ruošia pokyčius: modernizuos centrinį banką
Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per savo penkerių metų kadenciją, be kitų prioritetų, ketina modernizuoti centrinį banką.
Susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį G. Šimkus pabrėžė, kad viena modernizavimo krypčių – modernūs technologiniai sprendimai LB veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas.
