Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.
„Nedrįsčiau pasakyti, kad dabar turime burbulą (...) Burbulas būtų tada, kai kainų kilimą sąlygoja būtent lūkesčio turėjimas, kad kainos kils. Aš galiu dabar kaip ekonomistas paaiškinti kainų kilimą fundamentaliais veiksniais (...) Mes matome ir vertiname, kad šita rinka yra įkaitusi, galvojame ir diskutuojame apie priemones, kurių reikia imtis“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Šimkus.
LB vadovas teigė, kad dabartinį NT rinkos suaktyvėjimą galimas paaiškinti tuo, jog ji dėl pandemijos buvo pristabdyta. Kainas taip pat lemia ir statybos kaštų, žaliavų kainų augimas bei kiti veiksniai.
„Visa tai pasakius, akivaizdu taip pat ir tai, kad aktyvumas yra labai smarkiai išaugęs, nors dabar tokios jau paskutinės žinios, ypač iš naujos būsto rinkos, kad tas aktyvumas birželio mėnesį jau rodė tam tikrus sulėtėjimo požymius“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jis sakė, jog reguliuotojas turi priemonių situacijai kontroliuoti, tačiau jos nėra „visagalės“.
„Mes turime atsakingo skolinimo nuostatus (...) ir aš manau, kad mes ir turėsime diskusiją valdyboje, net neabejoju, ir svarstysime, kaip veikti per šiuos dokumentus. Kita alternatyva, per ką mes galime veikti, tai yra per, pavadinkime, kapitalo kaštų didinimą, kai bankai skolina tam tikroms reikmėms – tai yra, per anticiklinio kapitalo rezervą arba sisteminės rizikos rezervą“, – vardijo centrinio banko vadovas.
Pasak jo, bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis, kreiptasi į Teisingumo ministeriją siūlant Civilinio kodekso pataisas, kad būtų pradėtos registruoti preliminarios būsto pirkimo sutartys.
„Žinau, kad yra įvairių nuomonių apie tai, nekilnojamojo turto vystytojai yra nepatenkinti, bet viešumas, žinojimas, informacijos turėjimas ir to veiksmo darymas iš principo ir užkardo tokius spekuliacinius veiksmus neretai su nepastatytu būstu, kuris buvo viena iš burbulo kūrimo, vadinkime, „degalų“ formų“, – sakė G. Šimkus.
„Iš kitos pusės, leidžia geriau įvertinti, kas vyksta, nes dabar šitą rinką mes galime vertinti tik ta informacija, kurią pateikia patys vystytojai (...) Yra visos sąlygos kelti ažiotažą apie rezervacijas, kai tiesiog niekas negali patikrinti“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko manymu, svarbu turėti ir efektyvų nekilnojamojo turto mokestį.
„Mes esame pristatę savo poziciją 2019 metais ir mes ją dar kartą pristatėme Finansų ministerijai ir tikimės, kad bus išgirsta. Mes jau turime mechanizmą, bet turi būti išplėsta ta (mokesčio – BNS) bazė. Aš suprantu žmogaus norą turėti būstą ir tai yra šventa, bet žmonės, kurie investuoja į būstą, mes atitinkamai galime veikti (...) veikti per kreditą antrajam būstui, nustatyti jiems griežtesnius reikalavimus“, – teigė G. Šimkus.
Paklaustas, ar paskolų griežtinimo priemonių galima tikėtis jau šiemet, jis atsakė teigiamai: „tikėtis galima“.
Komentuodamas NT rinkos ypatumus pirmininkas užsiminė, kad didelė dalis būsto pirkėjų vis dėlto nesiskolina iš kredito įstaigų.
„Net ir patys būsto pardavėjai sako: nesuprantu, iš kur žmonės atneša tuos pinigus, nes jie ateina be banko paskolų. Banko paskolų, taip, miestuose, jų yra daugiau, bet daugiau negu 50 proc. sandorių yra be bankų paskolų“, – komentavo G. Šimkus.
Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė naujausią finansų įstaigų apklausą, rodančią, kad NT rinkos perkaitimas yra vertinamas kaip viena iš didžiausių rizikų šalies finansų sistemai.
