Anot Lietuvos banko, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
„Lietuvos banko atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad „Finolita Unio“ į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį žiūrėjo labai formaliai ir neatsakingai, nustatyta daug šiurkščių šios srities pažeidimų“, – pranešime teigė Lietuvos bankas.
Anot jo, bendrovė nevykdė pareigos vertinti klientų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, aplaidžiai elgėsi nustatydama ir tikrindama klientų bei naudos gavėjų tapatybes, nesiaiškindavo juridinių asmenų veiklos pobūdžio, netinkamai vykdė kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėseną bei reikalavimus, susijusius su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu
Panaikinta licencija reiškia, kad „Finolita Unio“ nebegalės teikti jokių finansinių paslaugų.
Skųs sprendimą teismui
„Tikėjomės griežto LB sprendimo, tačiau sprendimas atšaukti licenciją yra maksimaliai griežtas, nes jis reiškia, kad „Finolita Unio“ turės nutraukti veiklą.
Norime priminti, kad „Finolita Unio“ pirmoji, vos identifikavusi abejotinus mokėjimus, apie tai informavo LB ir teisėsaugos institucijas. Nuo to laiko jau net 11 mėnesių maksimaliai skaidriai bendradarbiavo su Lietuvos banku ir teikė visą reikiamą informaciją“, rašoma įmonės išplatintame pranešime.
Jame teigiama esą bendrovė aktyviai bendradarbiavo su LB, parengė veiklos tobulinimo planą ir jį įgyvendino, savo iniciatyva nušalino įtarimų sulaukusius akcininkus nuo įmonės valdymo, surado naują bendrovės pirkėją, kurį jau patikrino ir patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Po tokio LB sprendimo sandoris negalės būti užbaigtas ir įmonės valdymas nebus perduotas į patikimų ir patikrintų akcininkų rankas.
Tai nėra teisinga ─ esame įsitikinę, kad įmonių skaidrumas ir atvirumas turi būti skatinami
„LB sprendimą vertiname kaip blogą žinią kiekvienam finansų rinkos dalyviui – dabar siunčiamas signalas, kad bendradarbiavimas nėra tinkama strategija, kad klaidą labiau apsimoka slėpti nei bandyti ją atvirai išspręsti ir kad procesai, vykstantys užsienio žiniasklaidos bei politinio spaudimo kontekste, nebūtinai bus objektyvūs.
Tai nėra teisinga ─ esame įsitikinę, kad įmonių skaidrumas ir atvirumas turi būti skatinami, o reguliatorius turi būti nešališkas, todėl LB sprendimą tikrai ginčysime teisme“, – informuoja bendrovė.
Įtarimai dėl įspūdingų sumų
Portalas „Financial Times“ gegužę paskelbė, kad „Finolita Unio“ atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje.
FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio tuometinė „Finolito Unio“ akcininkė Singapūro bendrovė „Senjo“ iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų. Pati „Finolita Unio“ vėliau teigė atsiribojusi nuo akcininkės, jos neturtinės teisės perleistos buvusiai „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorei „Valnetas“.
Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Centrinis šalies bankas tyrimą „Finolita Unio“ atžvilgiu atlieka nuo pernai rugsėjo.
„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.
„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.
