Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.
Patys bankai šykščiai komentuoja, kodėl nieko nemoka klientams už sąskaitose jų laikomus pinigus. Esą viena iš priežasčių, kodėl palūkanos žmonėms nemokamos – tai, kad bankai turi per daug pinigų. Tačiau galbūt didžiąją rinkos dalį užimantys keli rinkos žaidėjai, tiesiog nekonkuruoja tarpusavyje ir nebyliai susitaria klientams nieko nemokėti?
Už paskolą – daugiau, už indėlį – nieko
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Kęstutis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Kaip pats pasakojo, prieš daugiau kaip 10 metų, viename iš didžiųjų komercinių jis paėmė daugiau kaip 50 tūkst. eurų dydžio paskolą butui. Tame pačiame banke laiko ir kelis tūkstančius eurų santaupų.
Tačiau jeigu už paskolą bankui įmokos dabar išaugo keliolika eurų, tai už indėlius jis ir toliau negauna jokių palūkanų iš banko.
„Kaip ir daugelis kitų paskolas paėmusių žmonių, moku kintamas palūkanas, kurias sudaro „Euribor“ ir banko marža. Iki birželio jos buvo mažesnės nei marža, nes iš jos buvo atimama neigiama „Euribor“ palūkanų norma.
Tačiau vėliau šios palūkanos ėmė staigiai kilti ir dabar, kaip suprantu, yra tokios, kokios buvo prieš dešimt metų. Aišku, bankai gyvena iš palūkanų, neuždirbtų, bankrutuotų. Bet jeigu aš jiems moku už tai, kad gavau jų pinigų, kodėl man nemoka, kai aš pas juos laikau? Kodėl taip vienašališkai jie pelnosi iš mūsų visų?“ – stebėjosi pašnekovas.
Iš tikrųjų šiuo metu, pvz., 6 mėn. trukmės tarpbankinės rinkos palūkanų norma „Euribor“ (ji parodo, už kiek bankai skolintų pinigus vieni kitiems), šiuo metu yra 1,74 proc.
Tokio dydžio jos buvo tik 2011 m. pabaigoje, kai Lietuva dar gyveno su litais, o bankai už gyventojų indėlius mokėjo palūkanas.
Neatvirauja, kodėl nemoka už indėlius
Lietuvos banko (LB) duomenimis, visuose bankuose ir kitose kredito įstaigose lietuvių laikomų indėlių suma viršija 25 mlrd. eurų.
Daugiau kaip du trečdalius mūsų šalies rinkos užima skandinavų bankai „Swedbank“, SEB, taip pat amerikiečių investicijų kompanijos „Blackstone“ kartu su Norvegijos vyriausybe netiesiogiai valdomas „Luminor“.
Portalas tv3.lt jų atstovų paklausė: kodėl gyventojams už indėlius jie nemoka palūkanų ir ką reikėtų daryti, kad palūkanos būtų mokamos.
Šiuo metu „Swedbank“ nemoka palūkanų už gyventojų terminuotus indėlius. Aktyviai stebime rinkų raidą ir diskutuojame galimus sprendimus šioje srityje, apie kuriuos praneštume po jų priėmimo.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius į klausimus atsakė taip:
„Bankas nemoka palūkanų už gyventojų terminuotus indėlius. Aktyviai stebime rinkų raidą ir diskutuojame galimus sprendimus šioje srityje, apie kuriuos praneštume po jų priėmimo.“
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė persiuntė tokį atsakymą:
„Palūkanų normų dydžius rinkoje lemia daugelis veiksnių, įskaitant likvidumo situaciją ir investuotojų lūkesčius pinigų ar kapitalo rinkose. Bankas nuolatos stebi situaciją rinkose ir svarsto galimus palūkanų normų už indėlius pokyčius.“
Tuo metu „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius situaciją pakomentavo taip:
„Palūkanos už indėlius eurais šiuo metu yra nulinės. Indėlių palūkanų normas bankas paprastai nustato atsižvelgdamas į indėlių poreikį, o ne į centrinio banko nustatomas bazines palūkanų normas, kurios turi įtakos pinigų kainai tarpbankinėje rinkoje. Bankinėje sistemoje vis dar yra perteklinis likvidumas – indėlių suma viršija paskolų sumą. Esant indėlių paklausos pasikeitimams, kinta ir mokamų palūkanų dydis.“
Didieji turi per daug pinigų?
Komercinius bankus prižiūrinčio LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pastebėjo, kad nuo 2022 m. pradžios matomas ilgesnės, virš 1 metų trukmės, naujų terminuotų gyventojų indėlių susitarimų palūkanų augimas. Esą jos didėja įkandin augančių „Euribor“ palūkanų.
Liepos duomenimis, naujų terminuotų indėlių susitarimų, kurių trukmė nuo 1 iki 2 metų, palūkanos sudarė 1,22 proc. ir buvo lygiai 1 proc. punkto didesnės nei vidutiniškai 2021 metais.
Virš 2 m. trukmės naujų terminuotų indėlių palūkanos buvo dar didesnės ir sudarė 1,82 proc. ir buvo 1,22 proc. punkto didesnės nei vidutiniškai 2021 m.
„Tiesa, žymesnį palūkanų padidėjimą matome naujuose indėlių susitarimuose su mažesniais ar naujais rinkos dalyviais, nes didieji bankai tebeturi nemažai perteklinių lėšų ir toliau taiko artimas nuliui palūkanas.
Iš kitos pusės, įmonių indėlių palūkanos tebėra artimos nuliui. Taip yra todėl, kad įmonės yra labiau linkusios turėti trumpos trukmės indėlius, skirtus daugiausia apyvartinėms lėšoms laikyti“, – pripažino V. Šumskis.
Anot jo, vertinant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos tai yra gana reikšmingas augimas – nors indėlių palūkanų normų svyravimų pasitaiko nuolat, tokio dydžio pokytį per palyginti trumpą laiką matėme jau seniai.
„Taip pat tai yra signalas, kad ilgesnio termino indėlių palūkanos atsispyrė nuo savotiško dugno, kurį buvo pasiekusios praėjusiais metais. Tai rodo, kad ECB priimami sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai veikia pinigų kainą euro zonos šalyse: didėja ne vien paskolų, bet ir indėlių palūkanos“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, žvelgiant į ateitį, ligšiolinis indėlių palūkanų augimo tvarumas daugiausia priklauso nuo ECB palūkanų normų pokyčių, kurios, tikėtina, bent kurį laiką toliau didės, taip pat nuo bankų ar kredito unijų finansavimosi poreikių.
„Šiuo metu matome, kad didieji bankai turi daugiau likvidaus turto nei pakankamai, kad galėtų vykdyti savo kasdienius įsipareigojimus – dėl to jie, tikėtina, bus mažiau linkę didinti palūkanas įkandin ECB bazinių palūkanų normų pokyčių“, – aiškino ekonomistas.
Mažesnės kredito įstaigos gali pamažu didinti ilgesnės trukmės indėlių palūkanas. Taip jos siekia užsitikrinti stabilų finansavimosi šaltinį šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje dėl spartaus infliacijos augimo ir karo Ukrainoje yra padidėjęs.
„Tai, kad stabilaus finansavimo šaltinio, kokiu yra terminuotieji indėliai, poreikis yra išaugęs, gali patvirtinti tai, kad terminuotų indėlių dalis nuo visų bankuose laikomų gyventojų indėlių šiuo metu yra istoriškai viena mažiausių ir sudaro 18 proc., nors prieš penketą metų terminuotieji indėliai sudarė trečdalį visų gyventojų laikomų indėlių“, – apibendrino LB atstovas.
Bankų pelnas išaugo
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pasiekė neblogų rezultatų.
LB skaičiuoja, kad bankų pelnas sudarė 183,9 mln. eurų – tai 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu, daugiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Grynųjų palūkanų pajamos per metus padidėjo 61,4 mln. eurų, arba 24,3 proc., o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų, arba 10,6 proc.
Bendras paskolų portfelis per ketvirtį išaugo 854 mln. eurų (3,7 proc.) – iki 24,2 mlrd. eurų. Per metus suteiktos paskolos padidėjo 3,7 mlrd. eurų, arba 18,3 proc.
Paskolos gyventojams per ketvirtį išaugo 469 mln. eurų (3,8 proc.) – iki 12,9 mlrd. eurų (per metus – beveik 1,5 mlrd. eurų, arba 12,7 proc.). Būsto paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 307 mln. eurų (3,0 proc.) – iki 10,4 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų portfelis – 116 mln. eurų (10,2 proc.) – iki 1,2 mlrd. eurų.
Gyventojų indėlių bankuose per ketvirtį padidėjo 356 mln. eurų (1,8 proc.). O įmonių indėlių dėl lėšų poreikio apyvartinėms reikmėms (tam įtakos turėjo infliacijos poveikis) ir investicijoms per ketvirtį sumažėjo 227 mln. eurų (2,4 proc.).
