Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas. Jo atstovai sako, kad net ir 8 kartus nesuteikęs paslaugos pinigus rezervuoja siekdamas įsitikinti, ar žmogus turi pakankamai pinigų.
Paslaugos negavo, bankas apribojo kortelę
Pirmą rugsėjo savaitgalį į gana keblią situaciją pateko vilnietė Roberta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
„Istorija tokia. Šeštadienio naktį po vidurnakčio bandžiau išsikviesti „Boltą“, aišku, nesėkmingai, nes miestas buvo pilnas žmonių. Bet „Boltas“ veikia tokiu principu, kad vos tik bandai kviesti, jie nuskaičiuoja tau pinigus už kelionę (kurios nei gavai, nei jie patvirtino) ir tik tada ieško vairuotojų.
Jie man nuskaičiuoja 11,40 euro už kelionę, ieško vairuotojo, ieško, ieško ir pyst, nieko neradom, bandykite dar kartą. Bet pinigai nuskaičiuoti. Ok, bandau dar kartą – istorija kartojasi: nuskaičiuoja 11,40 euro, ieško vairuotojo, nieko neranda, pinigai nuskaičiuoti. Ir taip aštuonis kartus. Vieną kartą pavyko gauti taksistą, tačiau jis pats man atšaukė kelionę, pinigai nuskaičiuoti“, – pasakojo moteris.
Skaitytojos teigimu, „Bolt“ iš jos sąskaitos iš viso nuskaičiavo arba, tiksliau, rezervavo, 91,2 euro. Nepaisant to bendrovė nesuteikė absoliučiai jokių paslaugų.
Po savaitgalio patikrinusi sąskaitą ji pastebėjo, kad iš 8 neįvykusių kelionių pinigai buvo grąžinti tik už 3. Bet nuo šeštadienio jos sąskaitoje tebėra įšaldyti 57 eurai „Boltui“ už keliones, kurių nė negavo.
„Maža to, kadangi „Boltas“ 8 kartus nuo manęs nuskaičiavo vienodą sumą per kelias minutes, mano bankas – SEB – apribojo mano kortelę... Jo darbuotojai paskambino pirmadienį pasiteirauti, kas nutiko, ar žinau apie nuskaičiuotus pinigus.
Paaiškinau jiems situaciją. Jie pasiūlė du kelius: arba blokuoti mano kortelę ir gaminti naują, arba atblokuoti ją ir tikėtis, kad „Boltas“ man pats perves pinigus. Tiesa, jie kelis kartus pakartojo, kad negali užtikrinti, kad „Boltas“ pinigus man grąžins“, – prisiminė Roberta.
Ji teigia „Boltui“ rašiusi du kartus, siuntė ekrano nuotraukas, rodančias, kad negavo kelionių ir neteko pinigų.
„Galiausiai kitą dieną „Bolto“ botas man atsakė, kad laukčiau 10 dienų. Kur problema? Kodėl iš manęs „Boltas“ nuskaičiuoja pinigus net nežinodamas, ar išvis galės įgyvendinti mano užsakymą?“ – piktinosi skaitytoja.
Nežino, ar klientai turi pakankamai pinigų
„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius apgailestavo, kad jo atstovaujama bendrovė nuvylė klientę.
„Apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų. Savaitgalio naktimis iš tiesų pasitaiko pikų, kai išsikviesti vairuotoją yra problematiška, o kelionės kainuoja brangiau dėl didelės paklausos.
Stengiamės, kad šie nepatogumai klientų būtų jaučiami kuo rečiau – nuolat investuojame į naujų vairuotojų pritraukimą ir motyvuojame juos jungtis prie platformos pikų metu“, – komentavo vadovas.
Jo teigimu, pinigai kiekvienu nauju užsakymu rezervuojami siekiant patikrinti, ar mokėjimo kortelė yra galiojanti ir ar joje yra pakankamai lėšų kelionės kainos apmokėjimui.
„Ši praktika yra plačiai taikoma įvairiose šalyse ir skirtingoms paslaugoms. Neįvykus kelionei, „Bolt“ pinigus grąžina iškart, tačiau terminas, per kurį jie pasiekia vartotojo sąskaitą priklauso nuo banko – grąžinimas gali užtrukti ir iki 10 darbo dienų.
Vienintelė galimybė norint išvengti tokių nuskaitymų yra rinktis atsiskaitymą grynaisiais pinigais“, – aiškino A. Pacevičius.
Kada bankas imasi veiksmų
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė informavo, kad atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, mokėtina pinigų suma pirmiausia yra rezervuojama, o iš kliento sąskaitos nurašoma prekybininkui atsiuntus atsiskaitymo patvirtinimą.
Esą jeigu prekybininkas per 15 dienų bankui nepateikia atsiskaitymo patvirtinimo, tuomet rezervacija anuliuojama automatiškai.
„Tokiu atveju, jei SEB banko prevencinė mokėjimo kortelių sistema pastebi klientui nebūdingas operacijas, mokėjimo kortelė yra nedelsiant blokuojama, priklausomai nuo situacijos – valandai, ilgesniam laiko tarpui ar tol, kol susisieksime su klientu.
Konkrečių situacijų atskleisti negalime, nes tai padėtų finansiniams sukčiams“, – nurodė banko atstovė.
Pasak jos, su klientu tokiu atveju, jei jis pats nepaskambina bankui, gavęs SMS žinutę apie kortelės apribojimą, susisiekiama kitą dieną.
„Šiuo atveju klientė dar vieną SMS žinutę apie kortelės blokavimą gavo, nes bankui iš karto nepavyko su ja susisiekti – tokiu atveju dėl saugumo kortelė, jei pradžioje buvo apribota tik laikinai, blokuojama tol, kol pavyks susisiekti su klientu ir išsiaiškinti, ar jis pats atliko įtartinomis pasirodžiusias operacijas“, – aiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Imasi priemonių prieš sukčius
Bent iš dalies bankų atsargumą panašiais atvejais, matyt, būtų galima pateisinti.
Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).
Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.
Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.
Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.
Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.