Visame pasaulyje centriniai valstybių bankai, įskaitant ir Europos Centrinį Banką (ECB), reaguodami į staigų infliacijos šuolį, smarkiai didina palūkanų normas.
Pagrindinis tokios strategijos siekis – pažaboti besaikį gyventojų norą pirkti nekilnojamąjį turtą (NT) ir taip atvėsinti būsto rinką, kuri neabejotinai yra susijusi su smarkiai išaugusios infliacijos rodikliais.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc.
Būsto įperkamumas – istorinėse žemumose
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad „Euribor“ palūkanų normos piko galima sulaukti kitąmet.
„ECB nustebino rinką ryžtu sparčiau negu tikėtasi kelti palūkanų normas kitąmet, todėl atitinkamai sureagavo ir finansų rinkos dalyviai. Dabar ateities sandorių rinkos rodo, kad tikimasi 3 mėn. „Euribor“ palūkanų piko kitąmet ties 3,4 proc.“, – teigė banko atstovė.
E. Dovbyšienės teigimu, nors euro zonoje viliamasi, kad infliacija mažės tokiu tempu, kokį prognozuoja ECB, tačiau, jai užsitęsus, tikėtina, kad tai taip pat atsispindės ir palūkanų normose – jos galėtų būti didinamos.
„Dėl šios priežasties nereiktų nurašyti ir scenarijaus, kad „Euribor“ palūkanų norma ūgtelėtų labiau, negu tikimės mes ar kiti rinkos dalyviai. Todėl, imant paskolą, tampa itin svarbu įsivertinti ir nepalankesnius palūkanų normų scenarijus“, – įvertino esamą situaciją SEB banko atstovė.
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė antrina, kad palūkanų mažėjimo tendencijos tikėtis per daug neverta.
„Mažai tikėtina, kad per ateinančius kelerius metus pajusime palūkanų mažėjimo tendenciją. ECB ir toliau eina palūkanų didinimo keliu, tiesa, pats augimo tempas gali mažėti“, – naujienų portalui tv3.lt teigė pašnekovė.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kiek anksčiau teigė, kad, nepaisant ECB veiksmų, palūkanų normų kėlimas baigsis, o pikas turėtų būti pasiektas kitų metų pavasarį, mat tam yra priežasčių, kurios leis sušvelninti NT rinkoje tvyrančią nerimo bangą.
„Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje vidutinis būstas pabrango daugiau nei 40 procentų – tai nebuvo tvari tendencija, todėl tikėtina, kad išvysime sveiką kainų korekciją. Vis tik dabartinė situacija nėra panaši į 2008-ųjų krizę. Lietuvos banko vertinimu, būstas yra galimai pervertintas tik dešimtadaliu, todėl prielaidų daug didesniam kainų kritimui kol kas nematyti“, − kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis taip pat mano, kad gyventojai toliau matys vėstančią būsto rinką, o sumažėjusios kainos ir augantys atlyginimai padidins įperkamumą.
Kreipiasi dėl įmokų mokėjimo atidėjimo
Pašnekovė E. Dovbyšienė patvirtina, kad pastaruoju metu gyventojų, susirūpinusių esama padėtimi, daugėja, o tai rodo paskolų paraiškų skaičiaus mažėjimas.
„Be visoje rinkoje vykstančių „Euribor“ pokyčių, pats bankas keisti būsto paskolų sąlygų šiuo metu neplanuoja, jos išlieka tokios, kaip ir įprastai.
Tiesa, pastaruoju metu pastebime, kad nerimo iš klientų pusės dėl kylančių būsto, energetinių išteklių kainų, didėjančio „Euribor“ yra daugiau, taip pat kiek sumenkęs būsto paskolų paraiškų skaičius, tačiau tam įtakos gali turėti tai, kad sumažėjo tų, kurie domisi galimybėmis pasiskolinti ateityje“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.
Kiekvienas bankas, prieš suteikdamas paskolą gyventojams, remiasi Atsakingo skolinimo nuostatais, todėl asmenų, įsigyjančių NT objektą su būsto paskola, turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. nuolatinių tvarių pajamų, kurias įprastai kiekvienas gyventojas kaupia gaudamas atlyginimą.
Be to, reikia prisiminti, kad, prieš perkant būstą ir gaunant paskolą, taip pat reikia sukaupti pradinį įnašą, kuris siekia ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri yra mažesnė).
Visgi SEB atstovė teigia, kad jau dabar gyventojai, įvertinę esamą situaciją, kreipiasi į banką su prašymais atidėti įmokas.
„Šiuo metu sulaukiame pavienių klientų prašymų atidėti kredito įmokų mokėjimą dėl pasikeitusių jų šeimos finansinių aplinkybių ir nepastebime, kad tokių paraiškų srautas būtų išaugęs.
Nepaisant to, kad realių prašymų atidėti mokėjimus didėjimo dar nematome, klientai dabar dažniau paskambina ar užsiregistruoja į konsultacijas, norėdami pasitarti“, – teigė E. Dovbyšienė.
Ž. Rakauskaitė užsimena, kad nors šiuo metu yra vadovaujamasi Atsakingo skolinimo nuostatais, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl palūkanų normos didinimo, į paskolų išdavimą žiūrima įdėmiau.
„Kiekvieną situaciją vertiname individualiai, tačiau pastaruoju metu skaičiuojame, kaip šis santykis atrodytų ir kaip klientui sektųsi mokėti paskolos mėnesio įmokas, jeigu nuo „Euribor“ dydžio priklausančių palūkanų norma padidėtų iki 8 proc.“, – teigė „Luminor“ banko atstovė.
Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai neužsiminė, ar ateityje bus keičiamos būsto paskolų sąlygos ir kaip klientų finansinės galimybės vertinamos šiuo metu.
Nors dabar 6 mėnesių trukmės „Euribor“ siekia 2,7 proc., Marius Dubnikovas TV3 žinioms yra sakęs, kad kintanti palūkanų norma kitąmet gali ir toliau didėti bei pasiekti 5 proc. Tad jeigu pridėsime ir bankų maržą, kuri yra apie 2 proc., iš viso palūkanų norma gali pasiekti ir 7 proc.
Ekonomisto pastebėjimu, vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekia apie 100 tūkst. eurų, taigi ją turintiems teks ieškoti, kaip susimokėti papildomus 400 eurų kas mėnesį.
„Paskola 100 tūkst. kainuotų apie 4 tūkst. eurų per metus papildomai, per mėnesį – apie 360 eurų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
LB anksčiau pranešė, kad bankai Lietuvoje atsargiau vertino daugumos sektorių finansinės būklės perspektyvas, griežtino skolinimo standartus ir pakeitė požiūrį į nekilnojamojo turto kainas, todėl dauguma bankų tikisi, kad jos nesikeis arba mažės.
„Daugėja bankų, kurie kelia reikalavimų paskolai gauti kartelę ar ketina tą daryti ateityje. Atsargiausiai kredito įstaigos vertina viešbučių ir restoranų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių finansinę būklę, o daugumos sektorių finansinės būklės raidos perspektyvas vertina prasčiau“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Po infliacijos šuolio sugrįžti atgal – sudėtinga
Jeigu šešių mėnesių trukmės „Euribor“ palūkanų norma sausio 1 diena buvo -0,55 proc., gruodžio 27 d. duomenimis, ji siekia 2,7 proc., todėl namų ūkiams tenka išleisti vis daugiau pinigų.
„Jau galima gan drąsiai teigti, kad būsto kainos Lietuvoje metų pabaigoje pradėjo mažėti. Tačiau žinokime, kad per dvejus metus jos padidėjo 40 proc., todėl nereikėtų sureikšminti bent jau kelių procentų kainų korekcijos. Taip pat nereikėtų ir apsimesti, kad, jeigu komercinio nekilnojamojo turto rinkoje nebėra sudaroma sandorių, tai šio turto kainos yra stabilios
Istorija rodo, kad po infliacijos šuolio grįžti atgal prie ankstesnio lygio užtrunka ne metus ir ne dvejus. Todėl reikia būti pasiruošusiems, kad infliacija, nors ir ne tiek daug kaip šiemet, gali viršyti dabartines prognozes“, – kalbėjo ekonomistas.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra teigęs, kad kitąmet palūkanų normų kilimas nebus paskutinis.
„Neabejoju, kad kitų metų vasarį palūkanos toliau bus padidintos 0,5 proc. ir tai nebus paskutinis kilimas <...>, nes mūsų pagrindinis priešas yra infliacija“, – pirmadienį sakė G.Šimkus.
„<...> Visi šitie sprendimai yra tam, kad metinė infliacija vidutiniu laikotarpiu euro zonoje grįžtų į tikslinį 2 proc. lygį“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Pagal dabartinius gruodžio 27 d. nurodomus duomenis, 3 mėn. „Euribor“ siekė 2,1 proc., 6 mėnesių – 2,7 proc., o 12 mėn. – 3,2 proc.
Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto kainos buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus.
LB primena, kad su sunkumais susidūrę gyventojai gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta kredito atostogų galimybe – kredito įmokų atidėjimu 3 mėnesiams.
