Socialdemokratų tokie atsakymai netenkina ir jie toliau Vyriausybės reikalauja aiškių įrodymų, kodėl lietuviai už maistą verčiami mokėti vis brangiau ir kodėl maisto kainos kyla labiau nei kitiems europiečiams. O štai žmonės toliau ieško akcijų ir guodžiasi, kad jau šį savaitgalį Kalėdas teks švęsti kukliau nei pernai.
Tytuvėniškė Liucija jau ruošiasi Kalėdoms ir miestelio parduotuvėje mėgina išsirinkti, kuo pavaišins artimuosius. Moteris pripažįsta, kad tenka medžioti akcijas ir nuolaidas, mat šiemet pabrangus maistui išliko pavojus, kad šventinis stalas bus gerokai kuklesnis.
„Labai stipriai išbrango, tiesiog renkamės žiūrėdami, kad akcija būtų ir galiojantis laikas. Kitaip sunku išgyventi“, – sako Liucija.
Ir kiti miestelio gyventojai piktinasi, kad šių metų šventėms maisto produktus turi pirkti kone dvigubai brangiau nei prieš metus:
„Žmonėms sunku, tokias kainas užkelti, neturėtų taip būti.“
„Viskas pabrango, kaskart vis brangiau. Praėjo laiko, jau brangesnės prekės.“
„Kandžiojasi kainos, ką padarysi, toks gyvenimas.“
Nors Kalėdos jau savaitgalį, pardavėja sako dar nejaučianti šventinio šurmulio – pirkėjų mažai, o atėjusieji vis ieško pigesnių, su nuolaidomis produktų.
„Žmonės dabar daugiausia žiūri kainą, neišskiria grupių prekių, bet žiūri, kur pigesnė prekė, akcijos žmones gundo“, – tvirtina pardavėja Rima.
O Lietuvos bankas skelbia nustatęs, kad maistą Lietuvoje gamintojai ir prekybininkai pabrangino pagrįstai, nors kainų šuolis lenkia kone visas ES šalis. Ir maisto brangimas esą toliau tęsis dar ir kitais metais. Maisto kainas gamintojai ir prekybininkai, pasak Lietuvos banko, esą didino net mažesniu tempu nei jiems augo sąnaudos.
„Mūsų skaičiavimu, vidutiniškai maisto produktų gamintojai dėl išaugusių žaliavų, darbo užmokesčio, paslaugų, gali didinti iki 40 procentų. Faktiškai didino mažiau, bet artimai 40 procentų, o galutinės produktų kainos augo dar mažesniu tempu. Sakyti, kad prekybininkai pritaikė didesnes maržas yra sudėtinga“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
O ekonomistui Tadui Povilauskui susidarė įspūdis, kad Lietuvos verslininkai – tiek maisto gamintojai, tiek pardavėjai savęs nenuskriaudė: iš karto visas padidėjusias sąnaudas perkėlė pirkėjams.
„Visos sąnaudos buvo pakankamai greitai ir gražiai perkeltos vartotojui, vartotojas už jas sumokėjo. Norisi apčiuopiamos analizės, kuria galima būtų remtis. Norisi iš valdžios konkretaus dokumento, analizės“, – sako T. Povilauskas.
Valdantieji mėgina raminti, esą susimokėti už maistą kitąmet turi būti lengviau – nuo Naujųjų metų didės pensijos, minimali alga, vaiko pinigai, tęsis elektros, dujų ir šildymo kompensacijos.
„Tikiuosi, kad 2023 metais infliacija bus vienženklė, tą matome iš Lietuvos banko prognozių, pajamų didinimas padės laiką tinkamai amortizuoti“, – kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Lietuvos bankas nemato neaiškios zonos, kas neleistų atsakyti, kodėl tokios kainos. Dedamosios aiškios, įtikinančios, žaliavų kaina, energetikos, paslaugų, darbo sąnaudos, turime atsakymus, kodėl yra tokia situacija“, – tikina Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Tačiau tokie valdančiųjų pasiaiškinimai netenkina socialdemokratų, šie ir toliau reikalauja vyriausybę atlikti tyrimą, kodėl Lietuvoje maisto kainos pabrango kone labiausiai visoje ES ir kas iš tokio brangimo labiausiai pelnosi.
„Atsakymo šiandien nėra. Man nesuprantamas vyriausybės nenoras žinoti priežastis, nes reikia kažką daryti“, – teigia Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Politikams tebesiginčijant dėl maisto kainų tyrimo, Lietuvos banko vadovas tvirtina savo iniciatyva ketinantis dar giliau panagrinėti didžiulio maisto brangimo Lietuvoje priežastis ir šio tyrimo išvadas paskelbti po poros mėnesių. Na, o kitąmet bendrą infliacijos lygį šalyje Lietuvos bankas prognozuoja dvigubai mažesnį nei šiemet – apie 10 procentų. Algos esą turėtų didėti irgi dešimtadaliu.
