Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jūs buvote vienas iš tų, kurie sakė, kad reikėtų imtis tyrimo, kodėl maistas Lietuvoje brango labiausiai Europoje. Tą tyrimą Lietuvos bankas atliko, tai ar jums užtenka tyrimo rezultatų, ar jie įtikina?
Jie įtikina. Aš tik sakyčiau, kad niekas pernelyg nepasipelnė, nes pelnas didėjo pas visus, bet nebuvo taip, kad pas kažkurį vieną grandinės veikėją pelnas būtų pernelyg stipriai augęs. Priminsiu, kad panašūs atsakymai buvo ir po tyrimo, atlikto Švedijoje, kad didžioji dalis kainų padidėjimo buvo nulemta kaštų padidėjimo.
Tai tą Lietuvos bankas pakankamai aiškiai pakartojo, kad pagrindinės priežastys, kodėl turėjome tokią didelę maisto kainų infliaciją, buvo žaliavų ir energetikos išlaidų kainų padidėjimas.
Išvados sako, kad būtent žemės ūkio bendrovės kainas pakėlė labiau nei jiems išaugo sąnaudos. Ar jūs taip pat matote tokią tendenciją?
Nesakyčiau, kad žemės ūkio bendrovės pakėlė, nes dažniausiai kokias kainas jos gauna, tokias ir gauna. Jei pasaulyje pabrango kviečiai, žaliavinis pienas, tai jų didesnis uždarbis – pasekmė.
Aš manau, kad jie neprieštaraus, bet praėjusių metų 1–3 ketvirčiai jiems buvo tikrai geri, bet žiūrint į praėjusių metų 4 ketvirtį ir šių metų pirmą – situacija vėl keičiasi. Aš manau, kad jiems tiesiog pasisekė dėl pasaulinių kainų tendencijų.
Kalbant apie prekybininkus – finansų ministrė pripažino, kad jų pelno maržos nemažėjo, nors kaip ir turėjo mažėti. Tai ar galime sakyti, kad prekybininkai neprisidėjo prie tų išaugusių kainų?
Pernelyg neprisidėjo, nes tyrimas rodo, kad didėjo sąnaudos, kurios buvo perkeltos į galutinę kainą. Tai taip, mažmenininkai savo elektros, šildymo sąnaudas perkėlė į galutinę savo paslaugos kainą. Dėl to įtaka buvo didelė, bet ir Lietuvos bankas stengėsi žiūrėti, ar padidėjo pelnas ir pelno dalis tenkanti kapitalo savininkams, tai nei mažmenininkų, nei perdirbėjų pelno dalis nepadidėjo.
Aišku, mes viską pamatysime, kai įmonės paskelbs savo finansinius praėjusių metų rezultatus. Tai jau prasideda ir kovą, balandį, gegužę didžioji dalis Lietuvos įmonių, kurios skelbė savo rezultatus, leis mums juos pamatyti.
Naujausiais duomenimis kainos paaugo dar 1 proc. ir infliacija tebesiekia 20 proc. Kodėl maisto kainos nekrenta, nors dujų ir elektros kainos krito?
Nes mes visko norime taip greitai. Metinė infliacija yra mažėjanti, kad sausį mėnesinė infliacija bus, taip pat kalbėjome, nes nuo sausio 1 d. įsigaliojo valstybės sprendimai dėl gamtinių dujų kainų, dėl elektros kainų, dėl tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams padidinamų akcizų, todėl viskas čia buvo aišku.
Atmetus tuos veiksnius, kurie iš dalies buvo nulemti valstybės, tame mėnesinė infliacija buvo apie 0,3 proc., o tai iš esmės nėra labai ir daug. Dėl to vasario mėnesį pamatysime, ar infliacijos silpnėjimas yra ar nėra, nes tada jau valstybės sprendimai nebeturės įtakos.
Maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, nors iki algų vidurkio dar toloka. Ką tai sako apie lietuvių pragyvenimo lygį?
Tai sako, kad jis yra suprastėjęs. Tai ta žinutė, kuri erzina žmones ir verčia ieškoti tam tikrų sprendimų, galvoti, ar tai trumpalaikės, ar ilgalaikės tendencijos. Nesinorėtų turėti 100 proc. Europos Sąjungos maisto kainų vidurkio, kai algos to nėra pasiekusios.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
