Ketvirtadienį sostinėje surengtos NT profesionalų konferencijos „Core“ metu LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius įvertino dabartines tendencija būsto rinkoje.
LB duomenimis, tarpbankinei palūkanų normai euribor išaugus iki 3 proc., didžioji dalis būsto paskolų turėtojų jaučia iki 100 eurų mėnesinės įmokos padidėjimą.
Vis dėlto palūkanų didėjimas, mažinantis būsto paskolų paklausą euro zonoje ir Lietuvoje, turi ir teigiamą poveikį – Lietuvoje NT rinka pradeda vėsti.
Gyventojų planai pasikeitė, statybų kaštai nedidėja
J. Markevičius įvertino, kad šiandien gyventojų planai pirkti būstą yra atslūgę, palyginti su 2021 m. buvusiais aukštais rodikliais, kai didžioji dalis asmenų tiesiog šlavė NT rinką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. pradžioje 9 proc. gyventojų teigė svarstantys įsigyti būstą, o 2023 m. sausį į NT rinką dairėsi 6 proc. gyventojų.
Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad statybų medžiagų kaštai nustojo didėti. Prognozuojama, kad tokia tendencija gali išlikti ir ateityje, mat žaliavų kainos rinkoje yra nukritusios.
Tai, pasak J. Markevičiaus, reiškia, kad būsto kainų augimas gali prislopti.
„Būsto kaštų augimas [buvo] labai staigus, tačiau dabar situacija pasikeitė – metalo, medienos, betono ir kitų žaliavų kainos yra grįžę prieš pandeminį lygį.
Tam tikra tendencija, kad kaštai linkę nebrangti, ypač akivaizdi kalbant apie metalus. Tiek dėl slūgstančios paklausos, statybų kaštų, mes matome, kad metinis būsto kainų augimas slopsta“, – teigė LB jis.
LB atstovas taip pat teigė, kad būsto kainos išlieka ribotai pervertintos. Esą situacija nebeaštrėja taip, kaip anksčiau.
Pavyzdžiui, nuo spalio mėnesio būsto kainos nebekito, nors iki tol jos smarkiai didėdavo, taigi dabar egzistuoja tam tikra stagnacija. Tačiau pastebima, kad gyventojų gaunamas atlyginimas ir toliau daugelyje sričių nuosekliai didėja.
„Turbūt, akivaizdu, kad NT rinkoje bumas baigėsi. Tas bumas buvo sąlygotas labai didelės paklausos. [Dabar] matome stabtelėjimą, po to stabtelėjimo rinka turėtų grįžti į sveiką kelią, jeigu neįvyks iššūkių“, – kalbėjo LB atstovas.
Jeigu anksčiau gyventojai manė, kad kainos už būstą toliau sparčiai didės, tai dabar, pasak J. Markevičiaus, taip manančių yra mažuma.
Konferencijos metu „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad šie metai NT vystytojams, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nebus patys pelningiausi.
Tačiau LB vadovas Gediminas Šimkus, reaguodamas į šį pasakymą, užsiminė, kad 2023 m. rinka gali būti palanki pirkėjams.
Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje smuko
Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako LB atstovas.
„Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc. Dabar jis arčiau 2016-2017 metų lygio“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius J. Markevičius.
Pasak jo, nuo 2022-ųjų vasaros pardavimai ėmė lėtėti greičiau ir dabar ši tendencija yra „ganėtinai išryškėjusi“.
Tuo metu pirminėje būsto rinkoje, anot J. Markevičiaus, „situacija dar labiau atvėsusi“. Rezervacijų ypač sumenko prasidėjus karui Ukrainoje: „Labai reikšmingai nukrito ir neatsistatė“.
Pasak LB atstovo, 2017–2018 metais būdavo rezervuojama 300–350 naujų butų per mėnesį, dabar – apie 100: „Ir visus pastaruosius metus (2022 metais ir šių metų pradžioje – BNS) tokie maži skaičiai“.
J. Markevičiaus teigimu, neparduotų būstų portfelis Vilniuje pildosi: „Pasirinkimas vis dar yra mažas, toks, koks buvo 2014 metais, bet ne toks, koks buvo pastaruosius penkerius metus.“
Pasak jo, virš 90 proc. paskolų būstui suteiktos su kintamomis palūkanomis, tuo metu vartojimo paskolos – su fiksuotomis.
J. Markevičiaus teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pagal paskolų su kintamomis palūkanomis dalį išsiskiria iš kitų euro zonos valstybių, kur jos sudaro apie 25 proc., o daugiau jų suteikiama Kipre, Portugalijoje.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad Lietuvos bankai neteikia būsto paskolų su 20-30 metų fiksuotomis palūkanomis.
„Mažai tikėtina, kad toks ilgas produktas pas mus yra. (...) Fiksuotos palūkanos didesnės, į jas įtrauktas neapibrėžtumas dėl ateitis“, – komitete sakė LBA prezidentė.
Biudžeto ir finansų komiteto narys darbietis Vytautas Gapšys klausė, ar bankuose yra paskolų su ilgiau negu 10 metų fiksuotomis palūkanomis.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus antradienį sakė, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą.
Pirmadienį jis pareiškė, kad kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių. G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.
E. Čipkutėįs teigimu, pastaruoju metu jau mažėja būsto, perkamo investicijai, o tai mažina spaudimą rinkai.
„Mažėja būstų, perkamų investiciniais tikslais. Kylant palūkanų normoms, rečiau apsimoka nuomoti būstą. (...) Tai nueina tas spaudimas su investiciniais būstų pirkimais“, – komitete sakė LBA vadovė.
LB duomenimis, „Euribor“ padidėjus 3 procentiniais punktais, 75,1 proc. (165,6 tūkst.) namų ūkių įmokos už būsto paskolas padidėjo iki 100 eurų, 20 proc. (44,1 tūkst.) – iki 200 eurų, o 5 proc. – viršijo 200 eurų.
Būsto paskolas turi apie 220 tūkst. namų ūkių.
