O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus. Ekonomistai perspėja, kad infliacija kartu su augančiomis palūkanomis jau smogia ir viduriniąjai klasei ir pasigenda valdžios įsikišimo, kad ir pavėluoto.
Vasario pradžia, o lentynose jau žaliuoja pirmieji lietuviški agurkėliai. Tik nuo kainos pirkėjams žaliuoja jau akyse. Šeši agurkai – puspenkto euro. Arba devyni eurai už kilogramą: „Iš kur ištraukė tokius brangius? – Gal auksiniai? – Gal. Nesąmonė.“
Kol kas pirmasis derlius tik sostinės prekybos centre, bet pirkti skuba ne visi:
„Tikrai ne, brangu.“
„Neadekvati. Tikrai brangu.“
„Valgysim ridikėlius vietoj agurkų.“
„Viskas turi savo pirkėją, kas nenori, tas neperka. Tikrai yra pigesnių variantų.“
„Aš džiaugiuosi, kad yra. Nes, kai ateis Putinas, nebus nieko.“
„Trenkia per galvą. Kainos kyla, kyla, o pensija – nė krust.“
Kitiems – išvis ne šviežios daržovės galvose:
„Žuvį taip mėgstu, bet tenka atsisakyti. Jei geresnė žuvis, brangu.“
„Tris pyragaičius, meduolių, silkės. Ir viskas – 10 eurų.“
Netoli Panevėžio esančios Naujamiesčio parduotuvės vedėją pačią stebina prekių kainos.
„Kur matyta, kad du eurus duona kainuotų, nėra buvę šitaip. Labai žmonės taupo, nes neišgyvena“, – sako parduotuvės vedėja Ingrida Palionienė.
„Yra, kas prieš akcijas papinga, bet šiaip laikosi vienodai – ir brangsta, ir pinga. Visaip, priklauso nuo tiekėjo“, – tvirtina I. Palionienė.
Ir, nors ekonomistai seniai žada, kad maistas ims pigti, nes jau kurį laiką pinga žaliavos, Lietuvos lentynoms tokia logika negalioja. Kainas stebinčio portalo „Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto produktų krepšelis per mėnesį pabrango beveik procentu, o populiarių prekių – net šešiais procentais.
„Vis dar visi galvoja, kad vartotojai toliau gali pirkti ir kelia. Kas vyksta dabar – žemų kainų prekių reklamavimas, tai nėra kainų mažinimas“, – aiškina Petras Čepkauskas.
„Jeigu žmonės perka tokiomis kainomis, tai nieko negali kaltinti“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kainų nepaveikė ir beveik dešimtadaliu smukusi maisto prekių apyvarta.
„Mažesnės maisto infliacijos skaičius pamatysim ne anksčiau kovo–balandžio mėnesiais, kai praėjusiais metais ir įvyko šuolis. Nuo aukštesnės bazės matysim ne 30 proc., matysim 10 proc.“, – kalba P. Čepkauskas.
Ekonomistai kartoja – kaip ir kitose šalyse, kainos turi pradėti leistis žemyn.
„Ta bangelė turėtų atsiristi ir į Lietuvą ir bent jau kainų kilimo nematau didelio potencialo, labiau tikėtina, kad kainos gali ir pamažėti“, – tvirtina Ž. Mauricas.
O Lietuvos banko vadovas prabilo apie maisto kainų tyrimo rezultatus. Tyrimą bankas pradėjo kilus viešam pasipiktinimui, kad verslas galimai kainas didina ne iš reikalo, o norėdamas pasipelnyti. Visgi Gediminas Šimkus leidžia suprasti, kad tokia išvada nesitvirtina.
„Ypatingo kriminalo mes tikrai nematome“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
O kita išvada jau tampa tarsi mantra – pirkėjai tiesiog vis dar viskam turi pinigų.
„Vartotojai, bent kiek apima mūsų tyrimas, atrodo, sugerdavo visą tą kainų padidėjimą. Ir tas padidėjimas vyko visose grandyse“, – teigia G. Šimkus.
Išsamesnius rezultatus Lietuvos bankas žada vėliau šį mėnesį. Valdantieji viso infliacijos piko metu laikėsi atokiai – esą negali kištis į laisvą rinką ir reguliuoti kainų. Socialinių tyrimų centro direktorius tvirtina, kad tai klaida. Viską išleisdami būtiniausioms prekėms ir paslaugoms žmonės nebeturi pinigų kitoms reikmėms.
„Kai sistema nekontroliuojama, vieni verslininkai žlugdo kitus ir blogiausia, kad tai vyksta vidinių išteklių sąskaita. O paskui ieškoma mechanizmų, kaip padėti silpnesniems. Kaip jiems padėti, jei sumažinome jų paslaugų vartojimą?“, – kalba socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Ties skurdo riba gyvena kas penktas lietuvis. Labdaros valgyklose maisto prašo triskart daugiau žmonių nei prieš metus. Skurdo mažinimo organizacijos vadovė neabejoja, kad naujausi skaičiai atskleis dar liūdnesnę realybę.
„Apie 9 proc. teigia, kad negali sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar vegetariško produkto. Ir Lietuvoje gan didelis energetinis skurdas“, – sako skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė.
Pasak Gruževskio, kenčia jau ne tik silpniausieji. Prisidėjus paskolų palūkanoms, finansinė našta užgula ir viduriniąją klasę.
„Čia yra blogis, kuris turi labai ilgalaikes tendencijas. Būtinai reikia saugoti savo vartotoją. Aišku, mes jau vėluojame 10 mėnesių“, – teigia B. Gruževskis.
Per metus iš maisto produktų labiausiai brango juoda duona, aliejus, cukrus, kiaušiniai.
