Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija. Verslininkai skundžasi, kad bankų konkurencijos nejaučia, o bankų mokesčius tiesiog perkelia vartotojams, kas dar labiau padidina prekių kainas.
Panevėžyje įsikūrusių raštinės reikmenų parduotuvių vadovas skaičiuoja, kiek bankui sumoka vien už mokėjimo kortelių skaitytuvus.
„Vien nuoma 350 eurų ir PVM, atsiskaitymo nuoma ir nuo apyvartos vienas procentas eina. Kiek suprekiauja, 1 proc. nuo apyvartos“, – kalba parduotuvės vadovas Vitalijus Strioga.
Verslininkas sako, kad atsisakyti kortelių skaitytuvo neišeina, mat dalis klientų grynais pinigais mokėti nebenori. Todėl visus banko mokesčius perkelia į galutines prekių kainas.
„Visi kaštai į prekių kainą įkalkuliuojama. Viskas iš to susideda“, – teigia V. Strioga.
Vienoje vaistinėje kortelių skaitytuvas taip pat atsirado maždaug prieš 8 metus. Vaistinės vadovas pasakoja, kad pradžioje jo beveik nenaudojo, tačiau šiuo metu dauguma pirkėjų jau atsiskaito kortelėmis.
„Kiekvienas skaičiuoja savo pinigus, vien skaitytuvas per mėnesį 13 eurų, už kiekvieną operaciją bankui keli centai krenta. Kuo daugiau operacijų, tuo sumos susidaro. Ir jis dar elektrą naudoja“, – sako vaistininkas Juras Kirkus.
Gyventojų nuomonės, kuo mokėti patogiau, išsiskiria:
„Kortelė geriau, nebereikia pinigų, lengviau prie kasų.“
„Nereikia grynų nešiotis, kortele paprasčiau atsiskaityti.“
„Gryni patogiau, žinai, kiek turi kišenėje.“
„Mano pensija nedidelė, man geriau gryni, paskui nežinosiu, kiek turiu, kiek liko.“
„Aš grynais, kortelės net neturiu. Neturiu visai. Nedirbu, žemės ūkis, nei banko.“
„Kortele daugiau perki didesnį kiekį, o smulkmenas grynais.“
Už kiekvieną atsiskaitymą ne grynais pinigais verslininkas bankui turi atseikėti po pusantro procento. Pirkėjams vis dažniau atsiskaitant kortelėmis, verslininkai vis didesnes sumas priversti už šią paslaugą pervedinėti bankams, tad reikalauja mažinti įkainius.
„Bankas savęs nenuskriaus. Jis pirmoj vietoj, visi kiti po jo. Atrodytų, sumos nedidelės, bet metinės sumos susidaro keli šimtai eurų. Jei liktų smulkaus verslininko kišenėje, nebūtų blogai“, – teigia J. Kirkus.
Tačiau bankai apie įkainių mažinimą nekalba ir tvirtina, esą mokesčių dydį nulemia konkurencija.
„Šiame segmente paslaugų prekybininkų aptarnavimo konkurencija tikrai didelė. Kiekviena įstaiga siūlo paslaugas, bando prisitraukti prekybininkus, platus spektras pasiūlymų, smulkiam, naujam verslui yra specialūs pasiūlymai“, – tvirtina bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Lietuvoje bankų kortelių aptarnavimo įkainiai, Lietuvos banko duomenimis, yra kone didžiausi tarp kaimyninių šalių ir siekia iki pusantro procento nuo mokėjimo sumos. Ir ne tik komisinius mokesčius bankai nuskaičiuoja nuo bendros atsiskaitymų sumos, bet dar ir atskirai po vieną centą už kiekvieną operaciją.
„Lenkijoje mažiukai apie 0,9 proc. mokėtų, Vokietijoje 1,3 proc. Pasakyti, kad mes labai išsiskiriame Europos kontekste, negalime, bet apskritai smulkūs verslai nesidiegia kortelių, laiko, kad įkainiai per dideli“, – tvirtina Lietuvos banko skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Pasak Lietuvos banko atstovo, verslininkams įstatymai leidžia pigesnių paslaugų ieškotis ir užsienio bankuose. Tad verslininkai neatmeta, kad, jei Lietuvos bankai nedarys nuolaidų, verslininkai atsisakys jų paslaugų.
„Lietuvos verslininkai labai pamėgo sąskaitas atsidaryti Lenkijos bankuose. Lenkijoje pigiau, įkainiai mažesni, mažesnė biurokratija, Lietuvos bankai mėgsta kabinėtis dėl pinigų kilmės, kodėl gavai pavedimą tokį, kodėl fizinis asmuo sumokėjo 3 kartus, o ne 1 pavedimu“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
„Rygoje veikia 56 bankų filialai, kokia konkurencija. Kaip ten lengva, jei vienas neaptarnauja, netinka, eini į kitą, tikra rinka. O pas mus 5–6 bankai, tikriausiai susiję, tai mūsų didžiausia problema“, – tvirtina prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.
O štai vartotojų gynėjai sako, kad greitu metu mokėjimo kortelių poreikis gali ir sumažėti, mat eurobiurokratai ruošia naują momentinių mokėjimų reglamentą, kuris leis patogiau ir pigiau susimokėti tiesiog telefonu.
„Gal terminalų tokių nebereikės, reikia stebėti naujausias tendencijas, kortelės nėra amžinai, kortelės yra iš praėjusio amžiaus atėjęs plastikinis rudimentas, kuris gali greitai išnykti, jei atsiras konkuruojančios sistemos“, – tvirtina vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Na, o verslininkams skundžiantis dėl per didelių Lietuvos komercinių bankų įkainių, šie toliau didinasi savo pelnus. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius bankai uždirbo beveik 350 milijonų eurų grynojo pelno. Tai beveik 40 proc. daugiau nei prieš metus.
Į Lietuvą būtina pritraukti kitų šalių bankus, pvz. Vokietijos, baigtųsi skandinaviška hegemonija...
