kovo 11-oji

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį šalyje pavogta mažiausiai 11 valstybės vėliavų, iškeltų prie namų. Policijos departamento duomenimis, Kovo 11-ąją po dvi vėliavas nuo namų pavogta Vilkaviškyje, Panevėžyje ir Marijampolėje, po vieną - Biržuose, Šiauliuose, Ukmergėje, Utenoje ir Vilniuje. Vilkaviškyje dėl vėliavos vagystės sulaikyti ir apklausti įtariamieji G. K. (gimęs 1965 m.) ir G. P. (gimęs 1968 m.). Abu vyrai buvo neblaivūs.

Kovo 11-osios renginiuose dalyvavęs signataras Stasys Malkevičius vėlų ketvirtadienio vakarą, per posėdį Kovo 11-osios istorinėje salėje, pasijuto blogai. Medikų padedamas jis išėjo iš salės. Pirmąją pagalbą S. Malkevičiui suteikė Seime budėjusi gydytoja. Kaip Eltai sakė Seimo kancleris Jonas Milierius, labai greitai atvyko į Seimą iškviesti medikai. Kolegų signatarų teigimu, visą dieną šventiniuose renginiuose dalyvavęs S. Malkevičius tikriausiai pervargo, jam esą nukrito spaudimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina jaunimą neišvykti iš Lietuvos ir pabrėžia, kad valstybės ateitis priklausys nuo to, kokią ją mes patys sugebėsime susikurti. Ketvirtadienio vakarą, per šventinį koncertą „Tikime laisve“, Katedros aikštėje kreipdamasi į susirinkusius švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šalies vadovė visus dar kartą pasveikino su Lietuvos gimtadieniu ir padėkojo valstybės kūrėjams.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, vilniečius ir sostinės svečius draugėn subūrė šventinė eisena „Atgimimo keliu“ nuo Sąjūdžio būstinės iki Nepriklausomybės aikštės, kur vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, o Lietuvos žmones pasveikins Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir į Vilnių atvykę užsienio valstybių Prezidentai. Kovo 11 dieną, 10 val. 30 min.

Šiandien, kaip ir kasmet Kovo 11-ąją, patriotiškai nusiteikęs jaunimas eitynėse paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metines. Eiseną nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki buvusių Koncertų ir sporto rūmų surengė Lietuvių tautinis centras (LTC). Kartu žygiavo ir Kovo 11-osios Akto signatarai Kazimieras Uoka ir Romualdas Ozolas.

1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą. Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu.

2010 m. kovo 11 d. Šiauliuose iškilmingai paminėtos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės. Ta proga Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene IV kurso studentės surengė akciją „Nupinkim vieningą Lietuvą“. Pagrindinis akcijos akcentas – 20 metrų trispalvė pynė, simbolizuojanti garbingą Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, kelią, nueitą nuo 1990 m. kovo 11 dienos, iki dabar. Juostai nupinti pasirinktas pynimas iš 6 juostelių.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ąjį gimtadienį. Tarp susirinkusiųjų istorinėje Kovo 11-osios salėje - signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, bažnyčių hierarchai, kiti didžiai gerbiami svečiai. Minėjime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kovo 11-osios iškilmingame minėjime kovotojas už laisvę ir demokratiją, Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas pakartojo prieš 20 metų savo pasakytus žodžius: "Atleiskite mums". "Laikas eina, daug kas per 20 metų pasikeitė. Ir, žinote, tuos žodžius aš privalau pakartoti ir dabar.(...). Reikia prašyti atleidimo už tai, kad mes iki šiol vengiame žodžio "okupacija", kuomet kalbame apie Baltijos šalis.

Lietuvoje švenčiant šalies Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, atokiau nuo oficialių minėjimų, ant sostinės Tauro kalno, susirinko apie tūkstantį Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) sukviestų žmonių. Nors mitingo dalyviai negailėjo karčių žodžių valdžiai, tačiau JDJ lyderiai teigia, kad gyventojai ant Tauro kalno atėjo ne protestuoti, o švęsti. "Ne mes atsiskyrėme. Jie mus atskyrė", - į susirinkusią minią kreipėsi vienas iš minėjimo organizatorių, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jauna ir žinoma – jau ne kartą už kūrybą įvertinta – lietuvių kino ir teatro režisierė Giedrė Beinoriūtė Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį minės su Tartu lietuviais.   Lietuvos garbės konsulės Estijoje Birutės Klaas ir Tartu lietuvių bendruomenės kvietimu režisierė Giedrė Beinoriūtė atvyks į  Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtą minėjimo vakarą, vyksiantį kovo 12 dieną.

Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus šalies žmones pasveikino Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių vadovai. "Esu labai laimingas, kad strateginė partnerystė, kurios politinę deklaraciją mes pasirašėme praeitų metų rugsėjo 4 d. mūsų susitikimo metu, dar labiau suartino Prancūziją ir Lietuvą.

Lietuvos kariuomenė iškilmingai paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Kovo 11-ąją kariuomenės padaliniuose buvo iškeltos Lietuvos valstybinės vėliavos, Vilniuje kariai dalyvavo iškilmingame parade Gedimino prospektu, kituose šalies miestuose - koncertuose ir įvairiuose šventiniuose renginiuose.

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorės atstovė Pamela Kvanrad (Pamela Quanrud) Seimo iškilmingame posėdyje perskaitė Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Barako Obamos sveikinimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga. Pateikiame B.Obamos laišką Lietuvai: „Siunčiu nuoširdžius linkėjimus Lietuvos žmonėms Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečio proga. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos patriotai nubalsavo už nepriklausomybės nuo tarybinių okupantų atkūrimo paskelbimą.

Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo Seime metu teigė, kad prieš 20 metų įvyko "kažkas, kas netgi mus Lenkijoje nustebino". "Mes žinojome daug apie Sąjūdžio veiklą, žinojome, kad Lietuvos tauta susiorganizavo pati taip, kaip prieš kelis metus, 1980–1981 m., Lenkijos tauta. Žinojome taip pat, kad jūs veikiate daug keblesnėj padėty, kad jus Sovietų imperija įjungė į Sovietų Sąjungą. Mes formaliai šito išvengėm.

Lietuvos jaunimo organizacijos kviečia jaunimą ketvirtadienį drauge sveikinti laisvą Lietuvą gimimo dienos proga - susirinkus centrinėse miestų ir miestelių aikštėse sudainuoti "Su gimimo diena!". Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), jaunimo informavimo portalas Eurodesk Lietuva, VšĮ "Drąsinkime ateitį" bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga visus neabejingus Lietuvos gimtadienio "svečius", pasipuošusius lietuviška atributika, 20.45 val. Vilniuje, Katedros aikštėje, 15.00 val.

Dėl ligos iškilmingame Kovo 11-osios jubiliejaus minėjime negalėjęs dalyvauti Lietuvos Prezidentas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Brazauskas, sveikindamas Lietuvos žmones, linki nusiteikti ryžtingai ir aktyviai įsilieti į valstybės gyvenimą. "Tik kruopščiu darbu ir sąžiningu atsidavimu bendriems mūsų tikslams galėsime sėkmingai įtakoti krašto raidą ir pasiekti ženklių rezultatų.

Apgynus Nepriklausomybę svarbu neprarasti tikslo, kuris jungia visus lietuvius - siekti dvasinės gerovės, pagarbos vieni kitiems bei vienybės. Tai ketvirtadienį pažymėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms paminėti. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos žmonės patys kuria savo dabartį ir ateitį.

Miesto savivaldybė, iš anksto informavusi kauniečius, kad tie, kurie Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - neiškels prie namų vėliavų, bus nubausti, pakeitė savo nuostatą. Valstybės biudžetas kauniečių baudų dėl ketvirtadienį neiškeltos vėliavos nesulauks, nes Kauno meras Andrius Kupčinskas paprašė savivaldybės įsteigtos Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnų neskirti prasižengėliams piniginių baudų, bet apsiriboti vien įspėjimais.

Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį mininti Lietuva turi teisę bent pageidauti, kad ir į rytus, ir į vakarus nuo jos būtų draugiškos, teisinės, europietiškos valstybės, kad būsime saugiai laisvi ir gyvensime. Tokią mintį per Seime vykusį iškilmingą Kovo 11-osios jubiliejaus minėjimą išsakė Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Per atkurtosios Nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje gerovės laukta kaip loterijos laimėjimo, užuot įsisąmoninus jos būtiną ryšį su sąžiningu triūsu, todėl teisingumo ir teisėtumo troškimas dažnai likdavo be atsako, pabrėžė savo sveikinimo kalboje Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasakytoje iškilmėse Seime Kovo 11-osios proga.

Pabunda lietuvis valstybinės šventės rytą, žvilgteli pro langą į kaimynų kiemą ir nusprendžia: kelti vėliavą šiandien, ar nekelti. Visai kitas reikalas – krepšinio varžybos. Tuomet visi Trispalvių prekybos centruose ieško kaip guminių botų prieš pavasarinį atlydį. Atvažiavęs į mūsų šalį pasisvečiuoti užsienietis greičiausiai nesuprastų, kokios yra tikrosios mūsų šalies vėliavos kėlimo tradicijos.

Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose, pabrėžia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Lietuvos žmones Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmečio proga "Šiandien švenčiame ypatingą dieną - dvidešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.

„Kažkas atsitiko?“ prieš porą dešimtmečių dainavo bene vienintelė tuomet  lietuviška intelektualaus roko grupė „Antis“. Matyt ir dabar kažkas ėmė ir atsitiko, kad kitas intelektualaus meno kūrėjas, padovanojęs mums begalę iškilių teatro ir kino vaidmenų, viešai pareiškė atsisakantis „valdiškai“ švęsti Kovo 11-tosios iškilmes.

LNK tęsia renginių ciklą „Kai švenčia...“ ir ketvirtadienį, kovo 11-ąją, parodys specialią laidą „Kai švenčia Žuvys“, kurioje sveikins po Žuvies ženklu gimusias šalies įžymybes - D.Grybauskaitę, A.Lydeką, M.Stasiulį, A.Kriščiūną-Tyntą, M. Gelažniką, A. Kilkuvienę, L. Paksienę, A.Nedzinską, Jeaną Claude‘ą Edorhą. Šįsyk didžiausias netikėtumas laukė Mariaus Gelažniko. Gelažniką tiesiai iš Maskvos sveikino jo mylimiausias klientas, Rusijos megažvaigždė Filipas Kirkorovas.

Tautinis atgimimas ir jo dėsninga atomazga - Kovo 11-oji - buvo viena ryškiausių ir šviesiausių mūsų istorijos akimirkų ir viena jautriausių patirčių visiems Lietuvos piliečiams. Tai trečiadienį pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjusi iškilmingame Seimo vadovybės ir užsienio svečių susitikime su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariais.

Kovo 11-osios įvykiai buvo lemiami sugrąžinant demokratines vertybes Vidurio ir Rytų Europoje, o jūsų prieš 20 metų parodyta jėga ir vienybė mus įkvepia ir šiandien, teigia Jungtinių Valstijų prezidentas, sveikindamas Lietuvos žmones nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių proga ir linkėdamas geriausios sėkmės ateityje. Pasak JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama), Lietuva tapo švyturiu kitoms laisvės siekiančioms pasaulio tautoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atminimo medaliais apdovanodama prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prisidėjusius asmenis, pabrėžė, kad prieš dvidešimt metų Kovo 11-osios akto signatarai ir iniciatoriai nesvyravo, būrė žmones į Sąjūdį, vedė į rinkimus ir skelbė Lietuvos Nepriklausomą valstybę. "Už Jūsų stovėjo tauta, jos tūkstantmetė istorija, mūsų protėvių kovos už valstybę, tautos kančia okupacijos metais.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotą sveikinimą Lietuvai ir Lietuvos žmonėms 20-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga atsiuntė Europos Komisijos Pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). "20-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga noriu pasveikinti Lietuvą ir jos žmones. Jūs parodėte savo tvirtą ryžtą siekdami laisvės, nepriklausomybės ir pagarbos demokratijos vertybėms.

Vieno Sąjūdžio lyderių filosofo Arvydo Juozaičio nuomone, pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms nepavyko sukelti pilietinio karo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nedalyvaus Kovo 11-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, jam atstovaus Baltarusijos ministrų kabineto vicepirmininkas Viktoras Buria, praneša ELTA, remdamasi Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba. Apie savo sprendimą Baltarusijos vadovas informavo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, pakvietusią A. Lukašenką į Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.

Lietuvos ir Rusijos santykiai tampa vis geresni, o šalys turėtų pasirašyti abiem naudingas sutartis, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Spaudos konferencijoje, vykusioje po D. Grybauskaitės ir Lietuvoje viešinčio Slovėnijos Prezidento Danilo Tiurko (Danilo Tuerk) susitikimo, Lietuvos ir Rusijos santykiais domėjosi Slovėnijos žurnalistai. "Laukiame apsikeitimo vizitais ir naudingų sutarčių pasirašymo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesureikšmina to, kad į Kovo 11-osios šventę atsisakė atvykti Rusijos ir Baltarusijos vadovai. Pasak Prezidentės, labai svarbu jau vien tai, kad Lietuva sulaukė oficialių Dmitrijaus Medvedevo ir Aleksandro Lukašenkos sveikinimų. "Pirmą kartą per paskutiniuosius metus Lietuva sulaukė oficialaus Rusijos Prezidento pasveikinimo Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga ir Baltarusijos Prezidento pasveikinimo", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Nuo pat ankstaus ryto ketvirtadienį Kaune, švenčiančiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines, į gatves ir aikštes pasklis trijų spalvų gėlėmis pasipuošę moksleiviai, iki pat vakaro mieste vyks nuotaikingos akcijos, minėjimai, koncertai bei eisenos.

Vasario 16-osios išvakarėse Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojas Žilvinas Radavičius jaunimui internete uždavė anksčiau Prezidentės Dalios Grybauskaitės tinklapyje Facebook keltą klausimą: „Ką Jums reiškia Vasario 16-oji?”. Atsakymai buvo pesimistiški, kupini abejingumo Lietuvai. Esą Vasario 14-oji kai kam svarbesnė, meilės dienos šventės jie nieku gyvu neiškeistų į Vasario 16-ąją. Dalis rašė nemalonius žodžius: „dėjau ant LT“ ir pan.

Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus proga kauniečiai kviečiami į nemokamus koncertus Kauno menininkų namuose ir Sporto halėje. Koncertas "Tikime laisve" Kauno menininkų namuose įvyks trečiadienio vakarą. Prieš jį žodį tars kunigas Gintaras Vitkus.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis svarsto, ar apskritai dalyvaus Kovo 11-osios 20-mečio minėjime. "Seimo Socialdemokratų partijos frakciją nemaloniai nustebino dešiniųjų poelgis, rengiant Kovo 11-osios minėjimo šventę. Pirmą kartą per Nepriklausomybės dvidešimtmetį iškilmingame posėdyje nepakviestas kalbėti nė vienas opozicijos atstovas", - pasipiktino socialdemokratai.

Negailestingai tolstančios praeities šešėliai vis dar gąsdina kai kuriuos politikus. Štai Vytautas Landsbergis pasipiktino, kad sovietinių karių kapų memorialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose per 65-ąsias pergalės dienos prieš fašistinę Vokietiją metines bus uždegta „amžinoji ugnis“ – išlaidas užsimojo padengti „Gazprom“ – kaip baisu! Tačiau jis neatmetė tikimybės, kad toji ugnis galėtų būti uždegta ateityje: „Tik po to, kai Vilniuje įsižiebs amžinoji ugnis Lietuvos kariui arba ...

Pasitinkant šiais metais Kovo 11-osios, mūsų Valstybės Nepriklausomybės atstatymo 20-ąsias metines apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės tai džiaugsmas, kad gyvename savo, nepriklausomojoje Valstybėje jau pora dešimtmečių, juo labiau žinant, kaip nelengvai tai buvo pasiekta, kai pavyko išlįsti pro adatos skylutę tarp didžiųjų kitų valstybių interesų, bijojusių ir nenorėjusių mūsų laisvės, galėjusios sugriauti šių valstybių jėgų balansą.

Kodėl per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nesukurtas nė vienas istorinis patriotinis filmas, nors iniciatyvų būta daug? Todėl, kad "kinas ir apskritai kultūra netapo nė vienos nepriklausomos Lietuvos valdžios prioritetu", "nes negali būti patriotinio kino antipatriotinės valdžios užsakymu", "nes patriotizmas skamba kaip keiksmažodis", - priežastis vardija kino kūrėjai, prodiuseriai ir kritikai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjimo renginiuose dalyvaus ir garbūs užsienio svečiai. Kovo 10-12 dienomis į Lietuvą atvyks 5 valstybių vadovai, per 10 delegacijų, vadovaujamų parlamentų pirmininkų ir vicepirmininkų iš įvairių užsienio šalių.

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį Aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo Aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Europarlamentaras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nemato nieko blogo, kad į Vilnių švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio pakviestas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pasak jo, baltarusių tauta yra verta būti Europos dalimi, todėl reikia atsižvelgti ir į kaimyninės šalies vadovybės bandymus vykdyti kitokią politiką. "Aš nematau, kad čia būtų kas nors blogo.

Perskaičiau kolegos Justino Argusto perpasakotą pokalbį su politologe Morta Vidūnaite, kritikavusia nepriklausomybės patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio ir aktoriaus Regimanto Adomaičio pasisakymus. Mane patį jie nustebino tiek pat, kiek gerbiamos mokslininkės kritika. Tiksliau, R. Adomaitis – nenustebino. Ašarotomis akimis ir kupinu dėkingumo lemenimu Vladimiro Putino pasveikinimus ir dovanėles priimanti žvaigždė nedalyvauja politikoje ir neklijuoja sau politikos eksperto antpečių.

Dieve, kiek daug pasiekėm per dvidešimt laisvės metų... Stovim visi išdidūs, palaimingais veidais ir Saulė atsispindi nuoširdžiose piliečių šypsenose... Mes laisvi... ir taip jau  du dešimtmečius. Aš  - laisvas. Tu - laisvas. Mes - laisvi. Laisvi nuo darbo, kaip ir kiti 300 000 piliečių. JĖGA! Džiaukitės. Tiek LAISVĖS dar niekada neturėjom. Fantastika! Dabar aš laisvai galiu žiūrėti du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis rusiškos kabelinės televizijos kanalus.

Minint Nepriklausomybės 20-ąjį gimtadienį Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė siūlo mažiau kalbėti ir mažiau niurzgėti dėl problemų, bėdų, nepatogumų. Jos manymu, mes per daug save plakame. "Šiuo metu nematau tokios rūškanos mūsų situacijos, nes atmetus niurzgėjimus, liūdesį, nepasitenkinimą, Lietuvos valstybė egzistuoja, padaro savo namų darbus",- sako Kovo 11-osios akto signatarė.

Kovo 11-osios akto signatarų rentas jau gauna trys veikėjai, nebalsavę dėl Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos ir nepasirašę šio dokumento, net tuo metu nebuvę Vilniuje, bet su „ypatingai svarbiais įgaliojimais” kišenėse sėdėję Maskvoje. Socialdemokratų partija sumanė dar labiau praplėsti simbolišką grupinę Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų nuotrauką – reikalauja į ją įsprausti ir pusketvirto šimto sovietų Lietuvos paskutiniosios Aukščiausiosios Tarybos deputatų.

Lietuva jau 20 metų kuria savo socialinę-ekonominę sistemą. Tačiau ar pasisekė jai suformuoti efektyvų socialinį modelį, klausimas lieka atviras. Tie, kurie bandė į jį atsakyti, dažniausiai laikosi neigiamos pozicijos, nes pagal daugelį socialinių rodiklių, kaip socialinės raidos indeksą, skurdo lygį, socialinės nelygybės laipsnį, amžiaus, ypač vyrų amžiaus trukmę, socialinių išmokų dydžius ir kitus Lietuva pasauliniame kontekste užima labai jau vidutinę vietą, o Europos Sąjungoje ryškiau lenkia...

Pirmadienį Strasbūre pradėdamas Europos Parlamento (EP) plenarinę sesiją jo pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) pasveikino Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiu. Jis priminė, jog tarp Lietuvoje išrinktų europarlamentarų yra net keturi Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai. EP pirmininkas dar prisiminė 1990-ųjų kovo 11 d. Estijos Kongreso deklaraciją apie ketinimą atkurti šalies nepriklausomybę, taip pat 51-ąsias Tibeto sukilimo metines.