kovo 11-oji

Policijos pareigūnai primena, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną būtina ant įstaigų ir gyvenamųjų namų iškelti valstybės vėliavas. Kaip rašoma Policijos departamento pranešime, per susitikimus su gyventojais pareigūnai aiškins jiems vėliavos iškėlimo pareigą ir atsakomybę už vėliavos kėlimo tvarkos pažeidimus. Apie tai taip pat bus priminta seniūnams ir įmonių savininkams. Kovo 11 dieną patruliuojantiems pareigūnams nurodyta atkreipti dėmesį ir fiksuoti tokius pažeidimus.

Po dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų, ar vis dar branginame Laisvę taip pat, kaip anksčiau, kai jos siekėme? Ar nepavargome nuo Laisvės sukuriamos atsakomybės ir vis dar esame tame pačiame kelyje, vedini tų pačių vertybių? Kai dauguma Lietuvos žmonių norėjo būti laisvi, neskaičiavo, kiek Laisvė yra jiems naudinga. Neverkavo, kad už naftą ir dujas reikės mokėti brangiau. Išsigandę blokados, nenunešė saulės į Rytus.

Šią savaitę Lietuva minės nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Oficialiame atkūrimo procese dalyvavo 141 Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas, iš kurių aštuoni, rinkti Klaipėdoje, tapo Nepriklausomybės akto signatarais. Tai - Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir šviesaus atminimo Alfonsas Žalys.

Dalia Grybauskaitė pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į kovo 11-osios minėjimą, praneša LNK Žinios. Teigiama, jog A. Lukašenka dar neapsisprendė ar dalyvaus. Kaip LNK Žinioms sakė prezidento atstovas spaudai Pavelas Liochkij, kol kas informacijos apie tai nėra. Baltarusijoje dabar šventės, tad sprendimą prezidentas paskelbs antradienį.

Niekas neatsiranda iš nieko. Lietuvos nepriklausomybę prieš 20 metų atkūrė Lietuvos žmonės. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai – nepriklausomybės Akto signatarai skelbdami nepriklausomybę savo parašais tik patvirtino jiems parodytą Tautos pasitikėjimą ir įteisino Tautos valią. 1990 m. Kovo 11-osios nutarimai neatsirado tą pačią dieną, ėjimas į ją buvo nenutrūkstamas procesas. Pralaimėjus pokario ginkluotai rezistencijai, kilo disidentinis judėjimas.

Panašu, kad patriotiškai nusiteikusiems žmonėms Kovo 11-ąją teks tenkintis įprastais tautinės atributikos elementais: specialiai Nepriklausomybės 20-mečio proga paženklintos nebus. Įvairia reklamos atributika prekiaujančios, ją gaminančios įstaigos specialių užsakymų negavo. Tad, tarkime, apsisiausti šaliku su užrašu "Nepriklausomybei - 20" galima bus nebent patys pasigamintume.

Penktosios kolonos (isp. Quinta columna) posakį pasauliui „padovanojo“ ispanai. Ispanijos pilietinio karo metu (1936 – 1939) būsimo diktatoriaus Fransisco Franco generolas E.Mola, vadovavęs Madrido šturmui, per radiją kreipėsi į miestiečius, pranešęs, kad šturmuoti miestą jis pasiuntė keturias kolonas, kurioms į pagalbą dar ateis ir penktoji, esanti pačiame mieste.

Kovo 11 – ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimties metų jubiliejų. Tenka klausytis įvairiausių nueito kelio vertinimų, net apmaudo ir pagiežos. Girdėjau ir vertinimų, kad „smetoninė“ Lietuva padarė didesnę pažangą nei dabartinė. Nors tokius lyginimus vertinu skeptiškai, visgi šia proga bent keliais esminiais aspektais galime palyginti mūsų dabarties dvidešimtmečio pasiekimus su tarpukario Lietuvos Respublikos, kuri gyvavo vos kiek daugiau nei dvidešimtmetį.

Į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjimo renginius pakviesti ir garbūs užsienio svečiai. Kovo 10-12 dienomis į Lietuvą atvyks 5 valstybių vadovai, per 10 delegacijų, vadovaujamų parlamentų pirmininkų ir vicepirmininkų iš įvairių užsienio šalių.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys žymus aktorius Regimantas Adomaitis, nors ir gavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo kvietimą į šventinius Kovo 11-osios minėjimus valdžios rūmuose, atsisako ten dalyvauti. Kovo 11-ąją jis rengiasi minėti kartu su visais Lietuvos piliečiais Vilniuje, ant Tauro kalno, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) rengiamame šventiniame susirinkime. "Dvidešimt metų su laisva Lietuva ėjau, atėjęs - Jos neberadau", - teigia JDJ vadovybės narys R. Adomaitis.

„Svarbiausia – stipri Lietuvos integracija į NATO ir ES. Didesnę mūsų krašto integraciją į ES Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir valdančioji koalicija supranta labai paprastai – pasisakome už tai, kad stiprėtų Briuselio institucinis vaidmuo“ – sako Audronius Ažubalis. Išgirdęs šiuos žodžius įsiklausiau ir į Romualdo Ozolo teiginį, jog „Kovo 11-osios valstybės nebėra.

Nuo 1990 metų kovo 11-osios prabėgęs dvidešimtmetis žmonėms šviesiausiai atrodo tose srityse, kurios nesusijusios su finansais. Kita vertus, nusivylimą lemia ne vien pinigų trūkumas. Atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę, laisvės ir demokratijos lozungai skambėjo su teiginiais, jog po kelerių metų gyvensime taip pat gerai kaip skandinavai. Jei tiktai pasistengsime.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Čyvo staipsnis „Po dvidešimties metų“. Nuo 1990 metų kovo 11-osios prabėgęs dvidešimtmetis žmonėms šviesiausiai atrodo tose srityse, kurios nesusijusios su finansais.

Kovo 11 akto dvidešimtmetį šalis pasitinka apimta eknominės krizės, mažėjant gyventojų skaičiui. Apklausų duomenys rėkia, jog bemaž septyni iš dešimties lietuvių nė nemanytų ginti savo šalies kokos nors agresijos atveju. Šitaip susigrupavus faktus bei nuotaikas labiau tiktų ne švęsti, bet gedėti ar pasigerti iš sielvarto. Ir visgi – tai šventė. Skaičiavimai dėl skaičiavimų Prie ruso buvo geriau.

Rusijos Federacijos Prezidentui Dmitrijui Medvedevui atsisakius atvykti į Kovo 11-osios iškilmes Lietuvoje, Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė teigė apsisprendusi nevykti į Maskvą minėti gegužės 9-osios - Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuri Baltijos šalims reiškė okupaciją. Tądien ji lankysis Dubline. D.Grybauskaitė oficialaus kvietimo atvykį į iškilmes Maskvoje negavo, tačiau šalies vadovė laiko tai "korektišku" žingsniu. "Aš manau, kad Rusijos pusė elgiasi labai korektiškai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką kvies dalyvauti Kovo 11-osios minėjime tik tuo atveju, jeigu bus postūmiai Sausio 13-osios byloje. "Dėl kvietimo Lukašenkai - Uschopčiko (generolo Vladimiro Uschopčiko - ELTA) byloje turi įvykti lūžis. Jei jis įvyks, tada svarstysime", - ketvirtadienį lankydamasi Vilniaus knygų mugėje žurnalistams sakė šalies vadovė.

Nepolitinė piliečių asociacija Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) prieš kelias savaites kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, pranešdama apie ketinimą organizuoti susirinkimą Kovo 11-osios metinėms paminėti. Kadangi jau anksčiau savivaldybė JDJ atstovams suderino JDJ organizuojamą piliečių susirinkimą (mitingą) prie Vilniaus Kultūros ir sporto rūmų, tai ir dabar buvo sprendžiama dėl tos pačios vietos.

Mano teksto apie špygą (toks diplomatijos įnagis) komentaruose pasirodė... Prašymas 2010-02-01 16:20:53 P.Blogas Brazauskai, pakomentuokit, prašom: http://www.regnum.ru/news/1248387.html Iš anksto dėkingas. -- Komentuoju.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas dėl Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pakvietimo į kovo 11 d. iškilmes, o tiksliau – šio kvietimo forma, buvo aršiai kritikuojama ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos žiniasklaidoje. Draugiškumo ženklas Rusijoje priimtas su arogancija ir patyčiomis. Netinkamas tonas Lietuvos žiniasklaida labai audringai sureagavo į prezidentės viešai išsakytą iniciatyvą pakviesti D.Medvedevą į mūsų nepriklausomybės 20-mečio šventę.

Jeigu Kovo 11-osios iškilmės būtų jau šiandien, Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas sako, jog tai nebūtų pats geriausias momentas laukti atvykstant Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. "Aš manau, kad emocionaliai po Baltarusijos generalinės prokuratūros pareiškimo atsisakyti bendradarbiauti su Lietuvos prokuratūra (...) šiandien jo dalyvavimui nebūtų geriausias momentas.

Premjeras Andrius Kubilius neturi tvirtos nuomonės, ar į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą reikėtų pakviesti Baltarusijos Prezidentą Aleksandrą Lukašenką. "Turėtume pasitarti diplomatiniuose pasitarimuose, ar į tokią šventę kviesti A. Lukašenką. Dėl Rusijos Prezidento Dmitrijaus Medvedevo pakvietimo, manau, kad tai yra geras dalykas. Atvyks ar neatvyks - pamatysime. Tai Lietuvai - svarbi šventė, kaimynus tikrai yra gerai pasikviesti.

Premjeras Andrius Kubilius pritaria ir palaiko Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimą į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pakviesti Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą, o ar siųsti kvietimą Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, sako, jog dar reikia diskutuoti diplomatiniu lygiu. "Be abejo, svarbu ir gerai pakviesti kaimyninių šalių vadovus į tokį svarbų mums renginį kaip Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Rusija yra kaimyninė šalis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Kovo 11-osios minėjimą apsisprendė pakviesti ir Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą. Pasak jos, Rusijos prezidento sprendimas parodys jo požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę. Ssavo planus šalies vadovė patvirtino žurnalistams trečiadienį pasibaigus iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui Seime. "Mes kviesime visus prezidentus, kurie yra Europoje, ir kaimyninių šalių prezidentus", - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto galimybę į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pasikviesti ir kaimyninių šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, prezidentus. Tokios šalys yra Baltarusija ir Rusija. "Tikrai labai rimtai svarstau, ar nepakvietus kaimynų prezidentų Kovo 11-ąją. (...) Mes dar deriname diplomatiniais kanalais, bet (Kovo 11-oji - ELTA) yra labai graži data - dvidešimtmetis, tai yra mūsų didžiulė šventė.