Premjeras Andrius Kubilius pritaria ir palaiko Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimą į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pakviesti Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą, o ar siųsti kvietimą Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, sako, jog dar reikia diskutuoti diplomatiniu lygiu.
"Be abejo, svarbu ir gerai pakviesti kaimyninių šalių vadovus į tokį svarbų mums renginį kaip Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis.
Rusija yra kaimyninė šalis. Ar svečiai atvyks, sunku pasakyti. Priklauso nuo jų požiūrio, taip pat ir į tai, kiek jiems yra svarbi mums patiems labai svarbi data", - teigė A. Kubilius ketvirtadienį "Žinių radijui".
Premjeras sako, jog jam būtų malonu, kad D. Medvedevas priimtų kvietimą. "Šiuo atžvilgiu pats kvietimas man nekelia jokių abejonių, o jeigu atvyks, tai tikrai bus malonu, manau, bus ir apie ką pasikalbėti, bet nenustebčiau, jei ir neatvyktų. Atvykimas parodytų, kad vertina kaimynus. Būtų malonu matyti, kad mums svarbią šventę mūsų kaimynai irgi supranta", - teigė A. Kubilius.
Tuo tarpu kitos ne Europos Sąjungos narės Lietuvos kaimynės - Baltarusijos vadovo pakvietimui Premjeras neskuba pritarti. "Čia kiek kitokio atspalvio dalykas", - sako jis ir primena, kad Baltarusijai ir Europos Sąjunga turi reikalavimų dėl pažangos demokratijos, žmogaus teisių srityse.
"Mums labai svarbu, kad visa mūsų rytų kaimynystės erdvė išsaugotų ir artėtų savo gyvensena, mąstymu, požiūriais europietiško standarto link, bet ar šitomis sąlygomis tikrai kvietimas į Kovo 11-ąją tinkamas, aš tą palikčiau dar tolesnėms diskusijoms su visais diplomatijos ekspertais", - sakė A. Kubilius.
Lietuvos ir Baltarusijos santykius temdo ir problemos sprendžiant Sausio 13-osios bylą. Kaip pranešama žiniasklaidoje, trečiadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė notą dėl atsisakymo suteikti Lietuvai teisinę pagalbą šioje byloje. Lietuva siekia dviejų Baltarusijoje esančių įtariamųjų generolo Vladimiro Uschopčiko ir Stanislavos Juonienės ekstradicijos.
Prezidentė, pasak jos, vadovaudamasi Generalinės prokuratūros išvadomis, yra sakiusi, kad Lietuva pagal galiojančią dvišalę sutartį neturi teisinio pagrindo reikalauti įtariamųjų Sausio 13-osios byloje ekstradicijos ir sako, jog problemas reikia spręsti vystant politinį dialogą.
