nesutinku su pries tai buvusiu komentaru del keliu aspektu.

1) ar nuo nepriklausomybes atkurimo iki stojimo i es (ar derybu pradzios) musu valstybingumui buvo iskiles pavojus?

2) ar istoje i es tu pavoju isvengem? pakso pvz. rodo, kad ne. taigi es - ne panaceja.

3) es suteikia galimybe dalyvauti priimant sprendimus? labai jau nominaliai. ir tai su salyga, kad kai kuriu iniciatyvu atsisakome.

4) nedraudzia kalbeti ir i sibira netremia? ar cia argumentas? juk autorius nesiule rinktis tarp es ir sibiro, o tarp es ir lietuvos be narystes.

5) propagandinis straipsnis? man kaip tik atrodo labai diskusinis.

labai labai liudna, tikrai labai, bet visiskai nepriklausoma valstybe Lietuva niekada negales buti. ji tiesiog per maza, o dar ir ant pacios visu perejunu kryzkeles! taigi, ji galejo pasirinkti nuo ko priklausyti: ar nuo demokratiniu, zmoniu teises gerbianciu valstybiu, kuriose veikia teises virsenybes principas, arba nuo rytu kaimyniu.
nereikia svaicioti, kad mes galim but visikai nepriklausomi.

ES suteikia galimybe dalyvauti sprendimu priemime ir dar euru duoda.
Nei i sibira tremia, nei kalbeti ar mastyti draudzia. As noriu gyventi vakaru europoj, ir tokie propagandiski straipsniai negali nuneigti tu valstybiu pranasumo.

Dar vertetu pastebeti, kad protekcionistine politika jau seniai seniai nebemadinga (dar Cercilis kovojo), kaip ekonomiskai nefektyvi, o be to LT atveju tarnautu velgi tiem keliem monopolistam.

tiesiog lietuviu mentalitetas turi keistis, ir tiek tos snekos. be to, daznai pastebiu, kad zmones neismano, bet garsiai rekia. nezinau, kaip butu galima masiskai apsviesti tuos reksnius.

regis, ne i ta teksta parasei komentara.

Jau rusai tegu nepradeda mums aiškinti, kad turim išstot ar būt išmesti iš ES, kad Rusija ir kt. Rytų slavai mums nurodinėtų, ką daryti Lietuvoj.

Lietuvos Valstybės "išvalstybinimas" ir pavertimas ES marionete (visų pirma didžiųjų šalių: Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos) yra naudingas:

- mūsų vietiniams oligarchams ir "politikos elitui" (laisvai perkelia savo "prichvatizuotus" kapitalus į žymiai saugesnius Vakarus; esant reikalui "pasiremia" ES kokia nors direktyva ir pan.);

- Vakarų šalių oligarchams (gavo pigią kvalifikuotą, ne musulmonišką darbo jėgą ir mūsų rinkas; sunaikino savo konkurentus Lietuvoje - ypač žemdirbius ir žvejus);

- pederastams ir kitiems iškrypėliams (ES juos gina kaip savo "brangiausią turtą");

- "persidažiusiems" kompartijos nomenklatūrininkams ir kagėbistams (ES gina jų "žmogaus teises" ir neleidžia nuteisti, kadangi komunizmo nusikaltimus ES atsisako prilyginti nacizmo nusikaltimams - ir tai natūralu, kadangi ES šalyse vietinės kompartijos pakankamai įtakingos, o ES šalių žydų diasporos irgi "nemiega", kada pajudinamos bolševizmo-komunizmo "ištakos");

- mūsų "elitui" (pati aktyviausia - vadinasi ir pati pavojingiausia "elitui" - visuomenės dalis išvyksta ieškoti "geresnio gyvenimo" į užsienius, tuo pačiu sumažėja socialinė įtampa ir bet kokios galimybes pakeisti esamą išsigimusią sistemą);

Manau, šį liūdną sąrašą galima pratęsti ...

P.S. Nurchaci - nepainiok ekonomikos su saugumu, ES su NATO.

Beje, negi nematai, kad ES didžiosioms valstybėms - Prancūzijai, Italijai, Vokietijai - nors jos ir yra NATO narės, bet Rusijos imperijos rinkos ir galimi pelnai joms yra žymiai svarbesni, nei Lietuvos ir kitų NATO ir ES valstybių saugumas.

Be jokios abejonės tik JAV strateginiai interesai padeda mums išgyventi, o Prancūzija, Vokietija ar Italija mus tuoj pat parduotų Rusijai, jei tik ji pasiūlytų gerą kainą.

Zinau tik viena - veiksmu neargumentuojame. teisingai autorius pastebejo.

Sutinku su autoriumi, kad realiai musu elitas net nebande tikrai nepriklausomos valstybes kelio. Is esmes, 1991 metu politikai nieko apie pasauli nezinojo ir kitokio modelio kaip sovietinio internacionalistinio nebuvo patyre. Juk sovietai neleido laisvai mokytis tos patirties kuria pasaulis buvo sukaupes. Totalitarinis mokslas, kultura, mastysena -- visa tai labai giliai paveike musu elita. Jis yra visgi biurokratines kulturos padarinys. Kitoks negalejo issirutuliuoti is Sovietines sistemos. Biurokratas iesko siltos vietos, stipraus patrono, kuris uztikrins jo vidutinybiska gyvenima. Ne darbas arba rezultatas biurokratui svarbus, bet jo virsininko ivertinimas. Kadangi liaudis arba tauta nepazista biurokrato darbo specifikos, ji negali ivertinti to darbo. Todel biurokratas net ir su panieka ziuri i tauta. Tikras vertintojas juk sedi Briuselyje, Vasingtone ar dar kur nors.

Remiantis tokia logika, "sąrašą" galima būtų pratęsti. Pavyzdžiui, kiek pavojų mūsų kariams teko patirti Irake ir Afganistane, ir kaip gerai būtų gynybai skirtas lėšas atiduoti mokyklų renovavimui. Manau, sekančiame šio autoriaus tekste kažko panašaus ir sulauksime.
O jei pasiduosime šiai pavojingai "logikai" (iš tikrųjų - tik gudriai demagogijai), tai tikrai liksimi "laisvi ir nepriklausomi" - nuo mūsų pačių saugumo.