kovo 11-oji

Penktadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Vilniuje vyks jau tradiciniu tapęs signatarų susitikimas su Lietuvos gimnazijų moksleiviais. Susitikime dalyvaus daugiau nei 30 gimnazijų atstovai: 460 mokinių ir mokytojų, pranešė Seimas. Moksleivius pasveikins Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotos Zitos Šličytės, tačiau tai padaryti įpareigojo teismas, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną šventė ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai. Kaune tūkstančiai žmonių tradiciškai rinkosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur šįkart giedojo ir Ukrainos himną. Šiauliečių rankose plazdeno 200 metro ilgio trispalvė, o panevėžiečiai laisvę šventė už Lietuvą bėgdami 32 valandas. Šiemet toks bėgimas rekordinis tiek dalyvių skaičiumi, tiek įveiktu atstumu.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos tradicija tapusiuose nacionaliniuose „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose šiemet įvertinti 7 drąsūs ir ryžtingi paprasti žmonės, darantys nepaprastus žygdarbius. Teikdama „Metų iniciatyvos“ nominacijos apdovanojimą į žmones kreipėsi ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir parlamentaras Justinas Urbanavičius Kovo 11-ąją sutiko Ukrainoje, socialiniuose tinkluose pranešė parlamentarai. Jie teigė nuvykę palaikyti Rusijos karinę invaziją patiriančių ukrainiečių ir nuvežti jiems paramos. Lietuvos parlamentarai į Ukrainą nugabeno termovizorių, vaistų, karinės ekipuotės, visureigį ir keturratį. „Norime išreikšti moralinę paramą ukrainiečiams.

Lietuvai minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tūkstančiai žmonių penktadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.  Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę. Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis. „Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Kovo 11-osios minėjimas Seime neapsiėjo be incidentų. Daug atgarsio sulaukė Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba, kurioje ji kritikavo siekį įteisinti Stambulo konvenciją, LGBT teisių gynimą bei gyrė „Šeimų maršo“ renginius. To neapsikentę dalis renginio dalyvių paliko salę.

Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.

Lietuvos pajūryje įsikūrusio Kretingos miesto ir rajono žmonės sužavėjo vienybe. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, daugiau nei 700 žemaičių susivienijo jautriai patriotiškai iniciatyvai: 30 Trispalvių – 30 skirtingų miesto ir rajono vietų, rašoma pranešime spaudai. Tautinės kretingiškių iniciatyvos – vaizdo klipo filmavimai prasidėjo likus lygiai mėnesiui iki Kovo 11-osios. Trispalvių, tiesa, turėta kone 100 kartų daugiau nei trisdešimt.

Antradienį vakare Kalnų parke, ant istorinio Stalo kalno kariūnams kurstomas laužas – tai laukimo, budrumo ir lojalumo šaliai simbolis, suburiantis visus ir kartu primenantis, kaip prieš 30 metų Lietuvos žmonės laukė nepriklausomybės. „Ir mūsų įžiebiami Nepriklausomybės laužai suteikia visiems galimybę pajusti, kad esame vieningi ir stiprūs, – sako kariūnai. – Todėl tradicija taip minėti Kovo 11-ąją sėkmingai gyvuoja ir įkvepia kiekvieną naują kariūnų laidą, kelia jos dvasią.

Bronislovas Lubys labiausiai prisimenamas kaip vieną didžiausių verslo imperijų Lietuvoje sukūrusių verslininkų. Tačiau svarbų vaidmenį B. Lubys suvaidino ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrime, kai dėjo parašą ant Kovo 11-osios akto ar vadovavo Vyriausybei itin sunkiu laikotarpiu. Vieno turtingiausių šiuolaikinės Lietuvos žmonių gyvenimas buvo paženklintas pagalba vargstantiems, įspūdingais turtais ir iki šiol neįmintomis paslaptimis.

Kitą savaitę Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, šalies vėliavos spalvomis nušvis Romos Koliziejus, pranešė Kultūros ministerija. Pasak ministerijos, ši simbolinė Lietuvos ambasados ir Romos miesto rengiama akcija vyks šventės minėjimo išvakarėse, kovo 10-ąją – Koliziejus geltona, žalia ir raudona spalvomis nušvis 19 valandą 45 minutės.

Vėlų kovo 11-osios vakarą, 22 val. 44 min., Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, o jau kitą rytą –kovo 12-ąją Maskvoje prasidėjo TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Pasak kai kurių balsas.lt pašnekovų – Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT) narių, paskelbti nepriklausomybę Vilniuje buvo skubama dėl to, kad Maskvoje galėjo būti priimta nauja konstitucija, kuri gerokai apsunkintų Lietuvos išstojimą iš TSRS.

Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

„Tai pirmos eitynės, kurios labai taikiai sugyveno su savivaldybe, - dar prieš patriotines eitynes antradienį kalbėjo Lietuvos Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka. – Jeigu pernai savivaldybė dar kišo pagalius į ratus, tai šiais metais suderinome viską be problemų“. Šįkart patriotinės eisenos maršrutas nebuvo tradicinis. Eisenos dalyviai rinkose Rotušės aikštėje. Gerą valandą savo dainomis visus šildė Jonas Čepulis ir Aleksandras Makejevas.

Šiandien – Kovo 11–ąją – Lietuvai yra džiaugsminga ir iškilminga šventė. Tai – Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės diena. Laisvės, kuri, kaip rašoma mūsų Konstitucijoje, yra neliečiama. Nepriklausomybės, kurią, pirmąkart paskelbę dar 1918 metų vasario 16–ąją, susigrąžinome 1990 metų kovo 11–ąją ir kurią toliau kartu puoselėjame. Tai mūsų – Lietuvos žmonių – laisvių ir teisių diena.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga sveikina šalies žmones Mieli Lietuvos žmonės, jau beveik ketvirtį amžiaus Kovo 11-ąją mūsų širdyse vėl ir vėl atgimsta Lietuva. Tai diena, kai mūsų siekiai ir viltys susijungia vardan Laisvos ir Nepriklausomos valstybės. Atvirą, veržlią ir patikimą Lietuvą savo idėjomis ir darbais kasdien kuriame mes visi. Visų pastangos ir rūpestis – geriausias pilietiškumo ir meilės Lietuvai įrodymas. Mūsų visų Lietuvai.

Dešimt Sąjūdžio kūrėjų boikotuoja Kovo 11-osios minėjimą Seimą, galimybę prie jų prisijungti siūlo apsvarstyti ir kitiems. Tačiau valstybinės šventės – ne vieta ir ne laikas spręsti tarpusavio nesutarimus, primena Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis. Jam pritaria ir politologas Kęstutis Girnius, teigiantis, kad svarbiausios valstybės šventės neturi būti naudojamos konfrontacijai išreikšti.

Prisipažinsiu atvirai, Kovo 11-osios eitynes Vilniuje ėjau stebėti ne be išankstinio nusistatymo. Vis tik esu buvęs aistringas futbolo sirgalius, žymioje Pietų IV tribūnoje ne vieną dešimtį kartų ir rungtynes stebėjęs ir ,ką čia slėpsi, ir kitaip laiką leidęs, ir po rungtynių „trečiame kėlinyje“ kelissyk dalyvavęs. Ir nors nuo tų laikų praėjo beveik 2 dešimtmečiai, vis tik žodis „skustagalviai“ arba jų angliškasis pavadinimas „skinheads“ kelia visiškai vienareikšmiškas asociacijas.

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sako, kad didelis kovo 11-osios eitynėse dalyvavusių žmonių skaičius buvo žmonių atsakas į bandymus suvaržyti piliečių konstitucines teises. "Šis mūsų dalyvavimas demonstracijoje nebuvo vienos ar kitos politinės jėgos rėmimas.

Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Kovo 11-oji yra stipraus tikėjimo, brandžių lūkesčių išsipildymo diena, sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žmones sveikindamas su artėjančia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. "Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines, kai sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys laisvą, demokratiškais pagrindais tvarkomą valstybę. Buvome drąsūs, vieningi ir susitelkę vardan bendro tikslo.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - sostinės Gedimino prospekte vyks net 13 įvairių renginių ir 23 koncertai. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko teigimu, pagrindinėje sostinės gatvėje atsiras erdvės, skirtos sveikuoliams, stalo žaidimų zona vaikams, koncertuos profesionalūs šokių ior dainų kolektyvai, veiks parodos. Turės kur susiburti ir poezijos mylėtojai, o besidomintys istorija galės pasitikrinti savo žinias.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.

Laisvės pavasario šventė – Kovo 11-oji – ir vėl atverčia netolimos, garbingos mūsų šalies istorijos puslapį. Kaune šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė sutampa su penktadienį prasidėjusia Kazimiero muge, todėl šį kartą Kovo 11-oji gal bus ne tik ori, bet ir linksma, gera nuotaika užkrėsianti visus, pasitinkančius pavasarį.

Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Seime vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas Anapilin išėjusių Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato atminimas.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį. Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.

Kalendoriuje dvi datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – skiria tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant – trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės. 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kad kiekviena diena žmogaus gyvenime paženklinta meile, atsakomybe ir patriotizmu, siekiu padaryti savo aplinkoje maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė – yra sėkmės garantas.

Vilniaus apskrities Viešosios policijos viršininkas Sigitas Mecelica sakė, kad sekmadienį mieste budės 400 policininkų. „Susitikom su visų renginių organizatoriais, įspėjome, kad nebūtų keliami plakatai, įžeidžiantys kitų rasių ar tautybių žmones. Visi žadėjo, kad renginiai bus taikūs. Tam ir yra policija, kad užkardytų neramumus“, – teigė S. Mecelica. Anot jo, visų priemonių organizatoriai turi savivaldybės išduotus leidimus.

Kovo 11-oji šiemet sostinėje pasižymės išskirtinių renginių gausa ir taps tikru tolerancijos išbandymu visuomenei. Eitynes patriotišku pavadinimu „Tėvynei“ rengia Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai. Šių organizacijų atstovai rinksis Katedros aikštėje nuo 13 val. ir žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Renginio metu žadamos proginės kalbos ir Lietuvos himnas.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.

Yra Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­va ir Ko­vo 11-osios Lie­tu­va. Pir­mo­ji res­pub­li­ka iš­si­lai­kė 22 me­tus, ant­ro­ji – taip pat jau 22 me­tus. Ar ga­li­me jas pa­ly­gin­ti? Kas le­mia tau­tos, bend­ruo­me­nės gy­vy­bin­gu­mą? Apie tai kal­ba­mės su vi­suo­me­nės vei­kė­ju šiau­lie­čiu Vac­lo­vu Ving­ru. Min­ti­mis apie dvi res­pub­li­kas jis da­li­ja­si at­si­žvelg­da­mas į Šiau­lių kon­teks­tą.

Sekmadienį – Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. „Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus“, – sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila.

Teiravomės, ką sostinės gatvėmis žingsniuojantys žmonės mano apie Vasario 16-ąją. Paaiškėjo, kad jaunimas šią svarbią mūsų tautos raidai datą vertina skirtingai. Vieniems ši šventė yra tik istorinė data, tuo tarpu kiti ją vertina kaip galimybę dalyvauti renginiuose. Kai kurie jos apskritai nešvenčia. Be to, tikslaus šios dienos pavadinimo negalėjo pasakyti dauguma kalbintų jaunų žmonių. Pakalbinome ir vyresnius pašnekovus.

Švenčiant Kovo 11‒ąją klaipėdiečiams siūloma atsikratyti pykčio ‒ į šventę atsinešti po akmenį, iš kurių bus kuriama skulptūra „Laisvės žiburys“. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės organizatoriai miestiečius kviečia į Atgimimo aikštę atsinešti po akmenį. Čia juos bus galima nudažyti vėliavos spalvomis, užrašyti savo vardą ar palinkėjimą.

Vasario 16–osios signatarams buvo sunkiau, nei Kovo 11–osios, – mano istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas. – Kaip keitėsi Nepriklausomybės minėjimo dramaturgija Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos metais? Juk net tris dienas, kurios turėtų simbolizuoti beveik tą patį – liepos 6–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji? – Nepriklausomybės dienos minėjimas evoliucionavo kaip ir bet kuri kita valstybinė šventė.

Algirdas Brazauskas - epocha Lietuvos politikoje. Praėjus dvidešimtmečiui nuo 1990 m. kovo 11-osios, diskusijos dėl jo vaidmens šalies istorijoje tokios pat karštos, kaip Sąjūdžio gimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Šis straipsnis pirmąkart paskelbtas „Balsas.

Audringas 1988 metų ruduo Tiek žmogaus, tiek visuomenės, tiek valstybės gyvenime būna tokie ypatingi metai, kai iš esmės pasikeičia gyvenimas, perkainojamos vertybės, uždrausta tampa legalu ir įprasta, sena – nauja ir panašiai. Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija.

Skaitydami mūsų kosmopolitinėje spaudoje ir internete paskelbtus straipsnius bei komentarus, labai aiškiai matome, kaip įvairiausias Lietuvoje iš viso pasaulio susirinkęs ir susikaupęs „brudas“ - visi aršiausi Lietuvių Tautos priešai, kurie jau šventė pergalę ir džiaugėsi, jog galutinai sunaikino Lietuvių Tautos patriotizmą bei nacionalinio pasididžiavimo jausmą - pamatę virš pusantro tūkstančio žmonių, dalyvavusių Patriotinio jaunimo eitynėse, klaikiai susinervino, išsigando ir atsitokėję po ke...

Parlamentaras Petras Auštrevičius kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, siūlydamas visoms šalies švietimo įstaigoms įteikti po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimto akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" kopiją. Pasak P. Auštrevičiaus, viešai eksponuojamas aktas prisidėtų prie jaunosios kartos pilietiškumo ugdymo.

Trečiadienį Europos Parlamente Briuselyje bus paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metis. Renginio dalyvius sveikins Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek), Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy), Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Rytis Martikonis. Susirinkusiems kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Negaliu Jums apsakyti, to širdį beriančio jausmo, kuri patyriau Kovo 11-ąją, išlėkęs kerzinių batų paradan, ne kokių tai lietuvių, o TIKRŲ LIETUVIŲ beieškodamas. Aš pasipuošiau savo Lietuviškąją DNR spirale ir iškėliau Trispalvį Genofondą. Mano, Saulės Ženklais siuvinėtos kepenys smarkiai plakė pamačius JŲ išdidžiai nešamą kartoninį šabloną, prie kurio kiekvienas priėjęs galėjo pasimatuoti savo LIETUVIŠKUMĄ. Ar atitinka jo galva tautines nuostatas.

„Nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nematau, nieko blogo nesakau“. Labai patogi pozicija: esi išganytas nuo posakio „daug žinosi – greit pasensi“ prakeiksmo. Bet už šį komfortą reikia brangiai sumokėti: apsisaugojęs nuo informacijos gali pasiklysti kažkur tarp pigios propagandos ir melo.

Po žiniasklaidoje kilusio triukšmo Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai atsiprašė prezidento Algirdo Brazausko, kad neperskaitė jo sveikinimo šalies gyventojams kovo 11-osios minėjime Seime. LNK savaitės įvykių laidoje „Top 5“ I.Degutienė pareiškė, kad A. Brazausko sveikinimą ji gavo prieš pat lipant į tribūną, todėl nespėjo jo įsprausti į laiką, kadangi laikas iškilmingame posėdyje buvo griežtai reglamentuotas.

Irena Degutienė, duodama interviu „LNK“ savaitės įvykių laidai „Top 5” atsiprašė Algirdo Brazausko, kurio sveikinimo ji neperskaitė per iškilmingą kovo 11-osios dienos minėjimą, - praneša „Lietuvos Rytas“. Seimo pirmininkė televizijai sakė dėl inicidento jaučiantis „nejaukiai ir įskaudinta“ Dėl sveikinimo neperskaitymo I.Degutienė kaltina „laiko stoką“. Neva socialdemokratas Vytenis Andriukaitis jį Seimo pirmininkei įteikė prieš pat lipant į tribūną.