Šiandien – Kovo 11–ąją – Lietuvai yra džiaugsminga ir iškilminga šventė. Tai – Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės diena. Laisvės, kuri, kaip rašoma mūsų Konstitucijoje, yra neliečiama. Nepriklausomybės, kurią, pirmąkart paskelbę dar 1918 metų vasario 16–ąją, susigrąžinome 1990 metų kovo 11–ąją ir kurią toliau kartu puoselėjame. Tai mūsų – Lietuvos žmonių – laisvių ir teisių diena. Nepamirškime to – džiaukimės ir naudokimės jomis kasdien!
2014 m. kovo 11–ąją, praėjus 24 metams po tos džiugiai jaudinančios akimirkos, kai buvo paskelbtas Nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, linkiu mums visiems išlikti optimistais, nepasiduoti baimei ir nerimui. Nuoširdžiai ir be menkiausios abejonės tikiu, kad ne tik Lietuvos, kuri aukštai pakelta galva šiemet minės narystės Europos Sąjungoje ir NATO dešimtmetį, bet ir Ukrainos žmonių laukia klestinti demokratinės ir laisvos valstybės ateitis.
Lietuvos Kovo 11–oji yra mūsų realus istorinis padrąsinimas Ukrainai, su kuria kartu šiandien išgyvename itin sudėtingus istorinius išbandymus ir kurios himne išsakoma tvirta viltis dėl savo laisvos valstybės ateities, kurioje gyvena laimingi Ukrainos žmonės:
Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė, Ir mums, mielieji broliai, lemtis darsyk nusišypsos. Mūsų priešai išnyks, kaip rasa kai pasirodo ryto saulė Ir mes, broliai, gyvensim palaimingai savoj žemėj.
Su Kovo 11–ąja! Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse! Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!
