Pikasėli, Pikasiukai, nebarstyk miltų, nes malūnai sustos, o geriau atsakyk į šį klausimėlį (tik be ilgų išvedžiojimų):
1. Ar būtų atgauta nepriklausomybė, jeigu Lietuvos komunistų partija vadovaujama A. Brazausko, nebūtų palaikusi šios idėjos Sąjudyje?

Visus svarbiausius tos AT sprendimus lėmė Lietuvos žmonių valia, išreikšta rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą metu. Tuomet ryškią persvara laimėjo visiškos Lietuvos Nepriklausomybės šalininkai ir tai atsispindėjo renkant naują AT pirmininką. Buvo pasiūlytos dvi kandidatūros - Vytauto Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko. Už V.Landsbegį balsavo 91 deputatas, prieš - 42, už AMBrazauską - 38, prieš - 95. O tai reiškė, kad LKP propaguojama pozicija "suverenitetas - suverenitete" ar AMBrazausko "Stepas po Stepo" pralaimėjo. AMBrazauskas dar prieš balsavimą siūlė ėjimą nepriklausomybėn lygiagrečiai derinti su ekonomikos sutvarkymu. Tai buvo atsakymas į Aloyzo Sakalo klausimą kas darytina pirmiau. Česlovas Juršėnas siūlė ir po AT apsisprendimo atlikti respublikoje visuotiną referendomą. Šis, turintis gerą informaciją LKP CK darbuotojas negalėjo nežinoti, kad sekantis referendumas sojūzo AT jau buvo numatomas po penkių metų, o penki metai buvo numatyti, kaip apsisprendžiamasis periodas. Tad AT deputatai padarė, A.Juozaičio žodžiais "istorinę klaidą" išsirinkę ne AMBrazauską , o V.Landsbergį ir šio paskubinti padarė ryžtingą apsisprendimą dėl Nepriklausomybės akto paskelbimo. Kovo 12 dieną tai padaryti jau būtų per vėlu, nes Sojūzo AT ruošėsi savo sesiją pradėti nuo respublikų (ne)išstojimo iš Sojūzo patvirtinimo. Jei lietuviškasis "dainuojančios revoliucijos ledlaužis" būtų nesugebėjęs apiplaukti LKP ledkalnio, tai ne tik Lietuva galėjo įstrigti teisiniuose debatuose su Maskva, bet ir visas sovietinės imperijos kolonijų laisvėjimo procesas gerokai užsitęsti. Štai kokia pavojinga tuomet buvo A.M.Brazausko ir jo aplinkos pozicija mūsų ateičiai. Manau, kad A.M.Brazauskas turi rasti savyje dvasinių jėgų ir atsiprašyti už tuometinį neryžtingumą Kovo 11-os dieną. Toks atsiprašymas nenubrauktų SSKP LKP pirmojo sekretoriaus A.M.Brazausko ryžto atsiskirti nuo savo motininės partijos ir jo drąsos aiškinant M.Gorbačiovui apie tai, kad Lietuvos simboliai nenulems tolimesnio LSSR statuso. Jei Lietuvos kiti sąjūdininkai galėjo neprarasti tik savo grandinių, tai LKP "šulams" grėsė visų privilegijų praradimas gal netgi su sunkiomis kitokiomis pasekmėmis. Šiuo požiūriu AMBrazauskas rizikavo netgi daugiau. Gaila, kad ta AMBrazausko "gulbės giesmė" greitai baigėsi visuotina jo aplinkos su "berniukų pagalba" vykdyta "prichvatizacija", o pats prezidentas A.M.Brazauskas įsirašė kodiniu slapyvardžiu AMB "Rubikono" juodosios buhalterijos knygoje. Asmeniškai esu įsitikinęs, kad AMBrazauskas, nežiūrint jo garbaus amžiaus ir sunkios ligos, ir toliau yra valdomas jo buvusios aplinkos, kuriai jis kaip įmanydamas stengiasi ir pastaruoju metu padėti.

Jei matysime Lietuvoje tik juodą ir baltą spalvą ir nematysime nei pustonių, nei kitų spalvų bei jų atspalvių, tai labai daug prarasime. Manau, kad mūsų šalies istorija, jos metu veikę politikai bei valdininkai buvo pakankamai spalvingos asmenybės, kad galima būtų aptarti jas plataus spalvų spektro gradacijoje. Be išankstinio nusistatymo galime pasiaiškinti apie bet kurį asmenį, tame tarpe ir apie Algirdą Mykolą Brazauską. Tam pirmiausia dera išsiaiškinti jo dabartinį stautusą, ankstesnes pareigas ir kintančias nuostatas, liečiančias Lietuvos Nepriklausomybę ir demokratiją. Visi žinome, kad prezidentas A.M.Brazauskas serga sunkia liga ir šiuo metu yra personalinis pensininkas prezidento statuse. Keista, kad jis savo pranešime, kaip teigiama, yra pasirašęs Lietuvos Respublikos prezidentu. Šiuo metu LR prezidentė yra Dalia Dalia Grybauskaitė ir ji vienintelė turi tokį statusą. Tai, žinoma tik smulkmena, bet ir ji primena, kad prezidentas AMBrazauskas ir pastaraisiais metais stengiasi būti aktyviu politiku, reikštis kiekviena proga ir taip įtakoti Lietuvos politinį gyvenimą. Tokia jo aktyvi veikla suponuoja aplinkybę, kad ir šiandien jo dabartinė ar ankstesnė veikla gali būti įvairiapusiškai aptariama.

Prezidentas AMBrazauskas pageidavo , kad jo kalba būtų perskaityta iš Seimo tribūnos šventinio Kovo 11-osios jubiliejaus proga. Pabandykime nusiikelti 20 metų atgal ir prisiminti, kokia kova vyko tuometinėje LSSR Aukščiausioje Taryboje tam, kad ji vėliau galėtų pasivadinti LR Aukščiausiaja Taryba - Atkuriamuoju Seimu.

Nedidelis nuostolis- tautą ir savą valstybę naikinusios gaujos ( LKP) vadovai neturi ką pasakyti prasmingo Lietuvai ir tautiečiams. Na, ne bent, nurodyti skaičius sunaikintų piliečių, laikotarpyje nuo 1918 metų iki 1990 metų ir po 1990 metų; nurodyti prichvatizacijos mastelius 1940/ 1944- 1990 metais ir po 1990 metų; paaiškinti, kodėl buvo užslaptinti archyvai, liūdijantys šios gaujos nusikaltimus. Ir pabaigai- gyvenkit ilgai LKP CK sekretoriai. Jūsų naikinta tauta paskelbė nepriklausomybę- paviešins ir pasmerks ir jūsų nusikaltimus.

tęsiasi visiems žinomas kraupus "patriotų" spektaklis ir niekas jo nesustabdys... Bet ar mes nujaučiam, kas šio niekalo centre sėdi?

Nors šioje istorijoje daug kaltės yra paties Andriukaičio, kuris, manau, tyčia įteikė tą pranešimą paskutinę minutę, tačiau zmonės mato, tai ką mato ir jokie pasiteisinimai nė motais. O kita vertus, kodėl kazkas turi skaityti svetimą kalbą? O be to ar brazauska neturėtų atsiprašyti, nezinau, tautos, signatarų ar dar ko nors, uz tai kad Lietuvos Trispalvę, sulaistytą pokario partizanų krauju, yra išdrįsęs pavadinti skuduru? O Degutienė, manau, yra per daug mandagi ir korektiška, kad atsiprašė uz kitų kaltes.

Andriucha jaučia šakalo galą,o komunistai visais laikais naudojo ta pačia metodiką,kaip nugvelbt nueinančio raščiuką,kad paskui tapt pirmu.Laiške,tikriausiai komunistinėm seimo gaujom ,buvo įvardytas sosto paveldėtojas.Andriukaitis nunešė Brazauskui socdemų vardą,kad išplaut komunistų kaltę prieš LIETUVOS žmones.Neužmirškit klasikos "DRAUGAI".Niekas nepamiršta ir neužmiršta.Tokios išdavystės,jeigu ne jums,tai "bendražygiams"atsirugs ir bus atseikėta su kaupu.

Grybauskaitė kiauliškai pasielgė, kad nedavė pilietybės Stagniūno partnerei iš JAV kopeli.
Degutienė apsikiaulino iki ausų, kad neleido nei Jursėnui kalbėti, nei perskiatė Brazausko laiško.
Bet čia socdemai gerai sužaidė. Jeigu nepramušė Jursėno, manė, kad Brazauskas suveiks. Deja. Konservatorių saįvuotis nepramušamas.