Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys žymus aktorius Regimantas Adomaitis, nors ir gavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo kvietimą į šventinius Kovo 11-osios minėjimus valdžios rūmuose, atsisako ten dalyvauti.
Kovo 11-ąją jis rengiasi minėti kartu su visais Lietuvos piliečiais Vilniuje, ant Tauro kalno, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) rengiamame šventiniame susirinkime.
"Dvidešimt metų su laisva Lietuva ėjau, atėjęs - Jos neberadau", - teigia JDJ vadovybės narys R. Adomaitis. Kartu su kitais žymiais Lietuvos visuomenės žmonėmis R. Adomaitis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos žmones kartu spręsti, ką daryti, kad būtų atkurtas teisingumas ir konstitucinė santvarka, grąžinami neteisėtais sandoriais pavogti milijonai, stabdomas socialinių išmokų mažinimas, komunalinių ir kitų mokesčių didinimas, verslo žlugdymas.
"Jungtinio demokratinio judėjimo vardu kviečiame į šventinį susirinkimą Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti ir pagerbti Laisvės kovų aukas. Atkuriant Nepriklausomą Lietuvą buvo paskelbti teisingumo, laisvės, demokratijos ir žmonių gerovės idealai. Oligarchinė sistema pamynė Kovo 11-osios vertybes. Kovo 11 d. 12 val. Vilniuje, ant Tauro kalno, aukštai iškėlę valstybingumo vėliavą mes žengsime žingsnį teisingos ir tikrai laisvos Lietuvos link.
Kreipimąsi pasirašo JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas, kino ir teatro aktorius R. Adomaitis, teisininkas Vytautas Bakas, doc. dr. Jonas Jasaitis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, akademikas Antanas Kudzys, dr. Aušra Maldeikienė, prof. habil. dr. Gediminas Merkys, prof. Saulius Sondeckis, doc. dr. Krescencijus Stoškus.
Vasario viduryje JDJ pareiškė ketinąs inicijuoti referendumą, kuriame būtų keliami klausimai dėl viešojo intereso sąvokos, specialiojo teismo aukščiausiems pareigūnams įsteigimo, tiesioginio kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybės numatymo, tarėjų instituto įteisinimo.
Apie 20 žinomų šalies žmonių, tarp jų aktorius R. Adomaitis ir dirigentas prof. S. Sondeckis, prisimindami 1918 m. vasario 16-ąją ir iškiliausius to meto žmones, pasirašė manifestą dėl teisinės, moralinės ir politinės valstybės būklės bei veiklos tikslų, kuriame išdėstytos pagrindinės, jų nuomone, Lietuvos bėdos ir jų sprendimo galimybės.
"Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą troško Nepriklausomos Lietuvos ir visomis galiomis prisidėjo prie jos atgavimo, nėra ir negali būti skaudesnio dalyko už neišvengiamą būtinybę pripažinti ir šiandien viešai paskelbti: šitas paskutinis mūsų projektas nepavyko", - manifestą skaitė vienas jį pasirašiusiųjų Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas K. Stoškus.
Manifesto autoriai ragina valdžią atskirti nuo verslo grupių ir sustabdyti jos atitrūkimą nuo tautos.
