Tautinis atgimimas ir jo dėsninga atomazga - Kovo 11-oji - buvo viena ryškiausių ir šviesiausių mūsų istorijos akimirkų ir viena jautriausių patirčių visiems Lietuvos piliečiams.
Tai trečiadienį pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjusi iškilmingame Seimo vadovybės ir užsienio svečių susitikime su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariais.
"Tačiau noriu išskirti dar vieną momentą, kuris man ir, tikriausiai, ne tik man - ne mažiau svarbus. Kalbu apie solidarumo ir bendrystės jausmą. Tai, kad buvo susitelkusi laisvės siekianti tauta - lyg ir savaime suprantamas dalykas. Tačiau itin džiugino ir stiprino viltį faktas, kad nebuvome palikti vieni savo kovoje, kad mus suprato, palaikė ir morališkai gynė demokratinės jėgos visame pasaulyje", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, Kovo 11-osios Aktas buvo išbandymas visam pasauliui, kuris turėjo apsispręsti, ar demokratija, laisvė, tautų lygybė, teisingumas, žmogiškasis orumas yra tik skambūs žodžiai, o tikroji politika grindžiama vien interesais, išskaičiavimais ir materialia nauda?
"Pasaulio reakcija į mūsų Laisvės deklaraciją tokią nuostatą paneigė ir paliudijo: tebėra gyvi tiesos ir laisvės idealai, tebėra gyva ir veikianti tautų apsisprendimo teisė. Šiandien, šventės išvakarėse, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurių darbai ir žodžiai nesiskyrė tada - prieš dvidešimt metų - nežinios ir grėsmės akivaizdoje", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė padėkojo užsienio valstybių atstovams, kurie atvyko į Lietuvą paminėti svarbaus valstybės jubiliejaus.
"Už tai su nuoširdžia pagarba jau 20 metų minime Islandiją - valstybę, kuri pirmoji, dar prieš sovietinės imperijos subyrėjimą, pripažino mūsų nepriklausomybę. Itin politiškai bei morališkai svarbi buvo Rusijos demokratų parama. Gera šiomis dienomis čia matyti žmonių ir tautų teisių gynėją Sergejų Kovaliovą, kuris mūsų nepriklausomybę pasveikino iš karto po Kovo 11-osios Akto priėmimo mūsų pačių Seime. Atskirą padėkos žodį noriu tarti svečiams iš Moldovos, kuri pirmoji iš visos buvusios Sovietų Sąjungos pripažino laisvą Lietuvą. Prisimenu, su kokia pagarba minėjome Švediją - pirmąją valstybę, Vilniuje atidariusią savo atstovybę. Sunku žodžiais nusakyti dėkingumą mus palaikiusioms Vengrijai, Čekijai, Lenkijai - šalims, kurios iš savo patirties žino, kaip greitai ir skausmingai laisvės proveržiai gali būti sutraiškyti po tankų vikšrais", - sakė I. Degutienė.
Pasak jos, iki pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai itin svarbi buvo Jungtinių Amerikos Valstijų politika nepripažinti Baltijos šalių okupacijos.
Seimo Pirmininkė padėkojo visiems, kurių žodžiai į tą datą mus atvedė - Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nariams bei daugybei Sąjūdžio eilinių, kantriai ir dorai dirbusių savo darbą, signatarams, kurių dėka Laisvės deklaracija tapo tikrove.
"Dėkoju visiems, kurie ir šiandien mąsto ir gyvena vedami tų pačių laisvės ir tiesos idealų. Šių idealų šviesoje nuoširdžiai sveikinu visus mūsų valstybės piliečius, visus šventės svečius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiu", - sakė I. Degutienė.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje vykusiame posėdyje kalbėjo premjeras Andrius Kubilius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Lietuvą sveikino svečiai iš Čekijos, Lenkijos, Suomijos, Vengrijos ir kitų šalių.
