Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį Aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo Aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Šventiniai renginiai kovo 10-ją prasidės gėlių padėjimu ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Joniškyje, Pakruojyje.
Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose bus atidaryta lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda "Dovana Nepriklausomai Lietuvai".
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Prezidento rūmuose. Vyriausybės rūmuose rengiamas iškilmingas Vyriausybės posėdis. Seime numatytas Seimo Pirmininkės susitikimas su Nepriklausomybės Akto signatarais ir užsienio svečiais.
Kovo 11-ąją šventiniai renginiai prasidės iškilmingu minėjimu Seime. Jame laisvą Lietuvą pasveikins iš penkių etnografinių regionų atvykę žmonės, kurie atveš močiučių, motinų ir sesių rankomis nuaustas tradicines lietuviškas juostas, kurias "suaus" į vientisą kilimą - dovaną Lietuvai.
Posėdžio metu sveikinimo kalbas sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kadenciją baigęs Prezidentas Arnoldas Riuitelis (Arnold Ruutel), Islandijos Parlamento Pirmininkė Asta Johanesdotir (Asta R. Johannesdottir), Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski), Suomijos Prezidentė Tarja Halonen, Slovėnijos Prezidentas Danilas Turkas (Danilo Turk), disidentas ir politinis kalinys, kovotojas už laisvę ir demokratiją, "Memorial" pirmininkas Sergejus Kovaliovas ir 1990 m. kovo 11-ąją gimusi Evelina Veličkaitė.
Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, vilniečius ir sostinės svečius draugėn suburs šventinė eisena "Nepriklausomybės keliu".
Katedros aikštėje prasidėsianti eisena nusidrieks per visą Gedimino prospektą - prasidės prie istorinės Sąjūdžio būstinės Gedimino prospekto pradžioje, sustos V. Kudirkos aikštėje, Lukiškių aikštėje ir pasieks Nepriklausomybės aikštę. Eitynių dalyviai kviečiami atsinešti išsaugotus ano meto plakatus, ženklus ir kitą simboliką.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo eisenos dalyviai dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje, kurios metu Lietuvos žmones sveikins Prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Latvijos bei Estijos Prezidentai Valdis Zatleras ir Tomas Hendrikas Ilvesas (Thomas Hendrik Ilves).
Po vėliavų pakėlimo ceremonijos Gedimino prospekte vyks Lietuvos kariuomenės ir kitų sukarintų struktūrų iškilmingas paradas.
Po parado svečiai ir tikintieji kviečiami dalyvauti iškilmingose padėkos už laisvę Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Visoje Lietuvoje prieš šv. Mišias skambės varpai.
Visi norintys galės apsilankyti Seimo rūmuose. Čia rengiamos Atvirų durų valandos. Tuo metu jaunimas galės susitikti su Nepriklausomybės Akto signatarais, Sąjūdžio žmonėmis.
Prezidentė D. Grybauskaitė Prezidento rūmuose surengs pietus užsienio valstybių vadovams Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Tuo metu Katedros aikštėje bus surengtas jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių orkestrų ir Vilniaus tautinių šokių ansamblių koncertas.
Į Katedros aikštę Lietuvos žmonės kviečiami ir kovo 11-osios vakarą. Čia vyks šventinis koncertas. Šiame koncerte - 22 val. 44 min., kaip ir prieš 20 metų, nuskambės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktas.
Istorija mena, kad Aktas "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" buvo priimtas 1990 metų kovo 11 dieną. Balsavimo dėl šio dokumento priėmimo rezultatai buvo paskelbti 22 val. 44 min.
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė", - skelbiama Akte.
