istorija

Jurijaus Sliozkino „Žydų šimtmetis“ pagaliau pasiekė Lietuvos skaitytojus. Taip – tai šedevras. Autorius – galbūt genijus. Ir tikrai žydas. Yuri Slezkine – Юрий Слёзкин – Jurijus Sliozkinas Jis yra Kalifornijos universiteto Berklyje (Berkeley) Rusijos istorijos profesorius. J. Sliozkinas gimė 1956 m. Rusijoje. Maskvos universitete įgijo vertėjo iš portugalų kalbos specialybę. Vertėjavo Mozambike, Portugalijoje. 1983 m. emigravo į JAV.

Pirmuosius ženklus Romos keliuose įvedė valstybės veikėjas ir karvedys Julijus Cezaris (100–44 m. pr. m. e.). Suprantama, jie skyrėsi nuo šiuolaikinių, tačiau kai kuriais naudojamės ir dabar. Pavyzdžiui, siekiant išvengti spūsčių – vienos krypties eismas.

Šią savaitę Vilniuje vėl duris atvėręs viešbutis „Neringa" ne tik grįžta prie senojo pavadinimo, bet ir viliasi susigrąžinti nuo seno jį ir ypač jo kavinę-restoraną garsinusį išskirtinumą. Savininkams teks gerai pasukti galvas, kaip suderinti viešbučio ir restorano istoriškumą ir laikotarpio diktuojamus modernumo poreikius. Dar sovietmečiu garsėjo viešbučio restoranas-kavinė.

Prieš 215 metų, Nemuno upe išvedus valstybinę sieną, Alytus buvo padalintas tarp dviejų valstybių. Dešinioji miesto dalis atiteko Rusijos imperijai, kairioji – Prūsijos karalystei. Tai įvyko spalio 24-ąją (1795 m.), kai Rusija, Prūsija ir Austrija įvykdė III Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Lietuvos teritorija buvo padalinta tarp Rusijos ir Prūsijos. Valstybių sienomis atskirtos Alytaus miesto dalys atskiri administraciniai vienetai buvo 120 metų.

Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šalies vidurinių mokyklų moksleivių istorijos žinios yra pasibaisėtinos, rašo šalies dienraštis „The Daily Telegraph“. Tyrimas buvo atliktas Trafalgaro mūšio metinėms pažymėti. Jo rezultatai rodo, jog daugelis moksleivių mano, kad šio mūšio didvyris admirolas Horacijus Nelsonas (Horatio Nelson) buvo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos futbolo rinktinės kapitonas.

Daugumai seksualiai aktyvių žmonių pats sekso atsisakymo faktas yra nesuvokiamas, tačiau jeigu egzistuoja hiperseksualumas, kodėl turėtų stebinti aseksualumas? Andy Hollando istorija Andy Hollandui dabar 21-eri. Vaikinas iš pažiūros atrodo laimingas, lengvai bendraujantis bei besidomintis tais pačiais dalykais, kaip ir jo bendraamžiai. Tačiau vienas dalykas, kuriuo Andy vis tik išsiskiria iš kitų, yra lytinė orientacija: jo seksualiai netraukia nei vyrai, nei moterys.

Tokias apsisaugojimo priemones, kaip prezervatyvai, žmonija žino jau kur kas ilgesį laiką, negu galbūt būtų galima įsivaizduoti. Pirmosios užuominos apie juos siekia keletą tūkstantmečių atgal. - Pirmieji atrasti prezervatyvų naudojimo atvejai siekia keletą tūkstančių metų atgal. Senovės Egipte vyrai penius dengdavo lininėmis skepetaitėmis. Tačiau šiandien vis dar svarstomai, ar jomis naudotasi siekiant apsisaugoti, ar tai būta tiesiog ritualo dalis.

Amanda Lepore – charizmatiškoji gyvenimo artistė, garsiausių Niujorko vakarėlių šeimininkė bei žiūrovų linksmintoja. Kas ši asmenybė yra iš tikrųjų ir kokią gyvenimo paslaptį ji su savimi nešiojasi? Šiandien Amanda Lepore – garsus amerikiečių modelis, Niujorko naktinio gyvenimo šeimininkė, mados ikona bei dainininkė. Lemtinga pažintis bei nepaprasta jos charizma greitai padovanojo šiai asmenybei šlovę.

„Sovietų Sąjungoje sekso nėra“, - faktas, sklidęs iš tarybinės imperijos vadovų lūpų. Neįlįsi į konkrečios poros miegamąjį, tikrosios tiesos niekada nesužinosi. Tačiau tam tikros tendencijos vis dėl to egzistavo. 1979-aisiais viešumon iškilusi informacija skelbė, jog revoliucija Sovietų Sąjungoje miegamojo dar nebuvo pasiekusi. „Prislėgtas vyras domisi, kodėl jo žmona jiems mylintis nealpsta iš palaimos.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, trečiadienį aštriai sukritikuotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės, savo ateitį aptarė su jį delegavusios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovu Seimo nariu Arūnu Valinsku. Vakar popiet G. Kazlauskas su A. Valinsku susitiko Seime. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

Judri ir žingeidi, teatro ir choro dalyvė, šokėja – tai Edita (35m.) vaikystėje. Sunki liga viską pakeitė, bet mergaitė gebėjo sau pasakyti: „negaliu nuvilti artimųjų“. Ji nežinojo trafaretinių žodžių „priimti gyvenimo iššūkius“, „ieškoti galimybių“. Tik svajojo, mokėsi, priėmė kitų pagalbą – kad po to padėtų kitiems. Edita sako, jog draugai nė nepastebi jos negalios, o jei pastebi, kiek susigėdę dėl savo tuščių niurzgėjimų, tarsteli: „Esi mums pavyzdys.

Jei manote, kad iliustracijoje matote klasikinį „Porsche“ modelį 911, tuomet suklydote. Tai „RUF CTR Yellowbird“, greičiausias praėjusio amžiaus 80-ųjų metų superautomobilis. „Porsche 911“ šalia jo- tai tik dailus ir greitas žaisliukas turčiams. „RUF CTR Yellowbird“ garsėjo fantastiškomis dinaminėmis savybėmis ir itin dideliais reikalavimas vairuotojo kompetencijai.

Kvepalai – dabar nieko nebestebinantis dalykas ir kone kiekvieno asmens kasdienio gyvenimo palydovas. Tačiau ar juos naudojantieji yra bent kartą susimąstę, iš kur tokie kvapai apskritai atsirado bei kaip teisingai jais naudotis? Visų pirma, galima pradėti nuo kvepalų atsiradimo istorijos. Pats žodis „perfume“ yra kilęs iš lotynų kalbos pasakymo „per fume“, reiškiančio „per dūmus“. Tai siejasi su žolių deginimą religinių apeigų metu senaisiais laikais.

Jeigu naktį pabudusio žmogaus paklaustų, kas buvo garsiausias visų laikų meilužis, šis net nedvejodamas ištartų Kazanovos vardą. Net praėjus keliems šimtams metų po didžiojo moterų suvedžiotojo mirties, legendos apie jo gyvenimą gyvos ir vis dar labai įdomios – kuriami filmai, statomi spektakliai, apie tai rašomos knygos. Negana to, šis skambus vardas tapo bendriniu, apibūdinančiu dažnai partneres keičiančius ir lengvus bei trumpalaikius meilės nuotykius vertinančius vyrus.

Mūsų laisvė prasidėjo ten, kur baigėsi baimė, ilgus dešimtmečius kausčiusi žmonių sąmonę. Per tuos priespaudos dešimtmečius sovietinis okupantas visaip stengėsi sunaikinti pavergtos lietuvių tautos istoriją, paversdamas ją komunistinei sistemai naudingų dogmų rinkiniu. Tačiau tame rinkinyje buvo daug silpnų vietų, kurios ir sužlugdė tą sistemą.

Šiuolaikinės Lietuvos politinis elitas, lyg nepasimokęs iš praeities klaidų, yra gana „ūkininkiškai“ įsitikinęs, kad geopolitinį šalies saugumą geriausiai gali užtikrinti šiuo metu stipriausia karinė–politinė jėga pasaulyje, pažymi kai kurie istorikai, ir vadina tai tam tikru paauglių mentalitetu: jei vaikėzas kieme yra stipriausias, tai prie jo ir reikia glaustis. „1939–1940 m. Europoje tokia stipriausia jėga buvo nacistinė Vokietija.

Artėjanti rugpjūčio 23 diena, kai prisimenamas Molotovo ir Ribbentropo sandėris, padalijęs Europą tarp dviejų režimų, lieka skaudi data mūsų tautai. Kolektyvinė atmintis saugo šią dieną kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, kuris lėmė pačius skaudžiausius padarinius (juos jaučiame iki šiol) mūsų kraštui. Nors jau dvidešimt metų esame atkūrę savo valstybingumą, tačiau rugpjūčio 23-ioji vis minima.

Užuot kalbėjus apie žydšaudžių sąrašus, derėtų kurti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare duomenų bazę, - mano žurnalistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bendradarbis Ričardas Čekutis. Daug metų Antrojo pasaulinio karo istoriją tyrinėjantis specialistas nesutinka su viešojoje erdvėje pasigirdusiais svarstymais, esą Lietuva pernelyg mažai dėmesio skiria holokausto aukoms atminti ir ragina baigti kalbas apie lietuvius, žudžiusius žydus.

Nesu išskirtinis ir vienintelis žmogus planetoje, patyręs meilę. Bet man ji buvo išskirtinė: visiškai kitokia negu mokykliniai įsimylėjimai ir juo labiau nepanaši į melodramų scenarijus. Mes susipažinome viename draugų vakarėlyje.

Papročiai, vertybės bei etiketo principai, įprasti vieniems, kitos kultūros žmonėms dažnai likea nesuprantamais ar šypseną keliančiais dalykais. O kas smagiausio etiketo sferoje buvo sumanyta žvelgiant į praeitį? 1. XIX amžiaus Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno jūreiviams buvo draudžiama valgyti šakutėmis, nes jos buvo laikomos „bobišku įrankiu“. 2. Sovietiniai ir Rusijos kosmonautai prieš kiekvieną skrydį privalo nusišlapinti ant autobuso, vežančio juos į pakilimo aikštelę, rato.

Lenkai brangina savo šalies istoriją ir ja didžiuojasi. Šanchajuje (Kinija) vykstančioje pasaulinėje parodoje EXPO-2010 Lenkijos paviljono lankytojai gali pamatyti šį animacinį filmą, kuriame 1000 metų Lenkijos istorija „suspausta“ į 8 minutes.

Regis, mūsų laikais daug metų kartu nugyvenę sutuoktiniai greitai taps retenybe − deja, skyrybos jau tapo kasdieniu reiškiniu. Žinoma, nutraukti nenusisekusią santuoką buvo galima visais laikais, kartais net gana keistais būdais. Pabučiavo ir išvijo Viename Anglijos mieste egzistavo įdomus paprotys. Žmogui, kuris atėjęs į bažnyčią ir padėjęs ranką ant Biblijos prisiekdavo, kad per metus nė karto nepasigailėjo susituokęs, miesto valdžia kaip dovaną įteikdavo didžiulį kumpį.

Jeigu žmogus galėtų suskaičiuoti, kiek kartų per gyvenimą bučiavosi, rezultatas pritrenktų. Juk bučiniai - labai svarbi ne tik intymių santykių, bet ir bendravimo dalis. Ar kas nors uždavė sau klausimą: „Kas yra bučinys? Kokia jo kilmė? Ir išvis - kodėl bučiuotis taip malonu?“ Kas sugalvojo? Kadaise italas Lambrozo pasiūlė teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Neva tenykščiai gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui.

Rašome jums reaguodami į jūsų internetiniame portale www.balsas.lt, 2010 m. liepos 23 d. pasirodžiusį p. Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnį „Ar Izraelio kariai atiduos pagarbą lietuvių partizanų vadams?“ Šiame straipsnyje pateikti faktai visiškai prasilenkia su tikrove, o pateikta informacija akivaizdžiai rodo antiizraelietišką ir antižydišką nusisitatymą. Tokia publikacija užtraukia gėdą internetiniam portalui ir straipsnio autoriui.

Įvykusi seksualinė revoliucija, po kurios pagaliau leista plačiau kalbėti apie seksą, sudarė sąlygas kitoms mini seksualinėms revoliucijoms, kurios, atrodo, vyksta nuolat. Mylėjimosi būdai tampa vis įmantresni, seksualinių partnerių skaičius auga, moralės kriterijai kinta.

Balti berankoviai marškinėliai nelabai gynė nuo kaitros ir dar mažiau – nuo vabzdžių. Justės pasivaikščiojimas paupiu pradėjo varyti iš proto ne tik ją pačią, bet ir iš paskos besivelkantį Donatą. Nevertėjo jam garsiai stebėtis nuo šilumos susitraukiančiomis suknelėmis, oi nevertėjo. Vien kruopų ir salotų dieta įkyri tą pačią akimirką, kai būna paskelbta. Suolelis pasitaiko pačiu laiku. Kaip ir dera susipykusioms poroms, abu prisėda priešingose jo pusėse.

Dažai, svastikos ir rūdys - pagrindinės Žaliojo tilto skulptūrų „puošmenos". Tačiau Vilniaus valdžia neskuba tvarkyti vis prastesnės būklės paminklų, rašo „Vilniaus diena". Viena iš skulptūrų prieš tris savaites apipilta raudonais dažais. Vandalai po kurio laiko nuo skulptūros postamento nulupo lentelę, kurioje rašoma, jog skulptūra - saugomas paveldo objektas. Tris savaites dažus plovė tik lietus, už skulptūras atsakinga sostinės savivaldybė priemonių nesiėmė.

Buvo 2000 m. rugsėjis. Man tada buvo 18. Kadangi pabaigiau 12 klasių ir įstojau į KTU, teko persikelti iš gimtojo kaimo į didmiestį – Kauną. Buvau gana kuklus, ramus, prisirišęs prie savo gimtojo krašto aplinkos ir palikti tėvų namus tikrai nebuvo lengva. Net neįsivaizdavau, kas manęs laukia šiame nepažįstamame mieste. Kadangi nebuvau iš pasiturinčios šeimos, nors ir nelabai norėjau, teko keltis į studentų bendrabutį. Kaip vėliau supratau, ten manęs laukė daug malonių nuotykių.

Valstybinės ir istorinės šventės rodo tautos charakterį. Ar tik nebus taip, kad vidutinio lietuvio politinį mentalitetą galima nusakyti pagal populiarios knygos – Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijos“ – turinį? Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių galybę ten prirašyta daug, apie Lietuvą ištikusias nelaimes – irgi nemažai, o apie demokratinės respublikos laikotarpį nuo 1920-ųjų Steigiamojo Seimo iki 1926-ųjų perversmo – ne kažin kiek.

Buvo eilinė diena. Niekas nepaneigs. Ir vaikinas, atrodė, visai eilinis. Nieko ypatingo. Bet sugebėjo paversti dieną viena iš įsimintiniausių mano gyvenime. Pirmą dieną susipažinome, antrą dieną nustojome būti pažįstami. Ne dėl mano užgaidų, kaprizų ar pasikėlimo, o dėl jo įspūdingų gebėjimų žaloti. Nusprendžiau, kad pavojinga būti su juo. Bet kartais pagalvoju, kad jis buvo mano pirmoji meilė. Turbūt ir įsimylėjau jo tą žalojantį išskirtinumą.

Laukiu kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa, nerūpestingai braukdama ranka per plaukus pasuku galvą į dešinę. Bach! Į mane žiūri taip pažįstamos akys, besišypsančios akys. Šypteliu jam atgal, nors pati jaučiu kaip nuraustu. Jis duoda ženklą sekti paskui, aš visų pykčiui, palydima signalų rikiuojuosi į kitą juostą. Važiuojam ilgai, stengiuosi nepamesti Jo iš akių. Įsukam į Maximos aikštelę. „Originalu“,- šmėsteli mintis. Neskubu lipti iš automobilio.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad tvarkant kelius ir juos asfaltuojant, dažnai yra neleistinai žalojami pakelėse augantys medžiai. Įrengdami kelio sankasas Radviliškio rajone Vabalių kaime kelininkai sužalojo senuosius ąžuolus, kurie dar mena 1863 metų sukilimo laikus. Kelio Švenčionys – Adutiškis ruože neleistinai atidengtos šimtamečių liepų šaknys.

Kubilą su vinimi akylai stebi Vincas Kudirka.   Manau, kad tas vinis prieš kubilo varpymą reikėjo parduoti kalikams – pvz., po 20 ct už vinį. Nors kalikai mieliau būtų gavę už darbą tiek ir dar daugiau. Vis dėlto, pardavinėjant vinis, už gautus pinigus būtų galima pirkti naujų vinių ir kubilų, arba užsiimti labdara – pvz., pavaišinti sriuba kelis benamius. Mintis apie prekybą vinimis man kilo prisiminus vieną istorinį faktą.

Kaip keitėsi bendrovės „Apple“' kompiuteriai per 30 metų, galima pamatyti šioje 2 minučių videoapžvalgoje. Pasakojimas apie jų evoliuciją remiasi „Apple“ muziejaus eksponatais.

Niekada nemėgau mokyklinių renginių, kuriuose turėjau dalyvauti priverstinai. Ir tąsyk režisierės paprašiau kuo trumpesnio ir be jokių žodžių vaidmens. Jau iš anksto buvo matyti, kad spektaklėliui gresia krachas, tad norėjau ten rodytis kuo mažiau. Režisierė man paskyrė deivės Atėnės vaidmenį: apsimuturiavusi paklode minutę pastoviu scenoje, paskui kažkokie marsiečiai užkemša man burną, suriša rankas ir išneša per salę žiūrovams virš galvų. Paprasta.

Tai turėjo būti tik eilinė apžiūra ginekologo kabinete... Gana dažnokai tenka apsilankyti pas savo ginekologę. Kaip moteriai, kuri gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, dar be vyro retsykiais turi vieną ar kitą meilužį, man tokie dažnesni vizitai tik suteikia didesnį saugumo jausmą. Na ir šiaip visokie peršalimai, buvimas pirtyse, baseinuose ir pan., dažnai neigiamai atsiliepia  mano jautriems moteriškiems organams... Taigi.

Su vaikinu tuomet draugavau jau pusmetį. Linksmai atšventę Valentino dieną kavinukėje, pratęsti nutarėme brangiausiojo namuose. Nesu patyrusi vyrų viliokė, bet ir nesu naivi šešiolikmetė, daugmaž žinau, kaip gundyti vyrą ir kaip nustebinti  per įsimylėjėlių dieną. Palikusi jį kambaryje, pati nulėkiau į jo viengungišką vonią ruoštis puoštis vilionėms. Žinoma, kokios gi vilionės be seksualių nėriniuotų apatinių. Įsispraudžiau į dailius naujus apatinius.

Dvyliktus metus iš eilės Kernavėje, Pajautos slėnyje ir ant slėnio piliakalnių viršūnių atgimsta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kelias dienas čia gyvenimas verda nebe taip, kaip įprastai – XXI amžiuje. Vykstant festivaliui Kernavės piliakalnių takais vaikšto apsiginklavę riteriai, įsikuria amatininkų miestelis, lokenomis ir vyžomis aprengti laksto vaikai.

Mes bučiuojamės siekdami pademonstruoti savo draugiškumą, pradedant rimtą sekso sesiją, tačiau bučiuojame ir išduodami ar pasmerkdami – tai darė ir Judas, tai daro ir italų mafijozai. Tačiau bučinio esmė – tai signalai tarp Jūsų lūpų ir smegenų. Visiškai skirtingi, kai bučiuojasi draugai, meilužiai, tėvai ir vaikai, priešai ir draugai, netgi komandos draugai, įmušus įvartį (tai reta išimtis Vakaruose, kur vyrai praktiškai nebučiuoja kitų vyrų) – tačiau jis ne visada suprantamas teisingai.

Lietuvos valstybė ir Lietuvos tauta, lietuviai plačiąja prasme niekaip nėra susiję nei su holokausto idėjos ideologija nei su jo organizavimu ar vykdymu, Lietuvos situacijos lyginti su Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais negalima, sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lietuvių visuomenė dar nėra pasirengusi ir pernelyg primityviai suvokia Antrojo pasaulinio karo metais vykusį žydų tautos genocidą, tad, bent jau artimiausiu metu, taško šioje temoje padėti nepavyks, mano Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, daktaras Algimantas Kasparavičius. „Carizmo laikais populiarus šūkis „bej žydov spasaj Rossiju” tam tikra prasme dar gana gajus ir šiandieninėje Lietuvoje“, - sako istorikas.

Eidamas 78-uosius metus šeštadienio vakarą mirė prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. A. Brazauskas sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu. Jis mirė savo namuose. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą A. Brazausko artimiesiems. Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl Prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

„Alytaus gido“ skaitytojus praėjusią savaitę sudominusi caro laikų geležinkelio tiltelio istorija tęsiasi. Sveikatos take prie Jazminų turgaus buvusio 111 metų tarnavusio tiltelio nebeliko. Antroji istorijos dalis linksmesnė – visi iki vieno senovinės statybos akmenų bus išsaugoti ir pritaikyti naujojo pėsčiųjų ir dviračių (vietoj „sugriautojo“) tilto statyboje. Istorinio tiltelio ardymo išvakarėse „Alytaus gidas“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės kultūros vertybių priežiūros specialistą.

A.Paleckio vadovaujamas SLF viešai pasisakė prieš dabartinių parlamentarų norą cenzūruoti istoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Jei pažvelgtume atidžiau, ko gero, išaiškėtų, kad šeimos ir santuokos istorija- tai ne kas kita, kaip vyro ir moters kova dėl valdžios. Nebaigta kova... Prieš tai, kai visuomenė sukūrė šiuolaikinį santuokos įvaizdį, jai teko išgyventi nemažai transformacijų ir reorganizavimų.Pirmasis lyčių santykių tipas- drąsiausios vyriškos erotinės fantazijos įkūnijimas: bet kuri moteris priklausė bet kuriam vyrui. Tokia santykių forma buvo vadinama promiskuitetu.

Antradienį išteisinti nacistinės simbolikos demonstravimu ir platinimu kaltinti klaipėdiečiai ketvirtadienį vėl turėtų grįžti į teismo salę, kur planuojama nagrinėti administracinę bylą dėl pakartotinio jų sulaikymo gegužės pradžioje prie Klaipėdos apylinkės teismo. Nenorėdami, kaip patys teigė, "trukdyti teismo darbui", klaipėdiečiai trečiadienį susirinko prie 1-ojo policijos komisariato (PK) ir jau su naujais plakatais laukė, kol pasirodys pareigūnai bei jų atsiprašys.

Mes gyvename nuodų pasaulyje. Sako, kad galima apsinuodyti ar susirgti, ilgai kas dieną geriant ramunėlių arbatą. Arba numirti, išgėrus per daug vandens, kas neseniai nutiko keliems maratono bėgikams. Kad nuo nuodo iki vaisto - vienas žingsnis, žinojo ir Renesanso laikų žiniuonis Paracelsas. Nenuostabu, jog įvairias nuodų - mirtinų ir ne visai, versijas pasaulio nevidonai arba šiaip smalsuoliai naudojo ir naudos. Nuodai yra pilnaverčiai istorijos įvykių ir netgi meno kūrinių bendraautoriai.

Vilniaus paveikslų galerijoje penktadienį perduoti iš Paryžiaus į Lietuvą parvežti Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingi archyviniai dokumentai ir daiktai iš Baltrušaičių šeimos archyvo.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje padažnėjo publikacijų, skirtų netolimai Kaukazo tautų istorijai ir sudėtingiems jų tarpusavio santykiams, kas kartais yra nevienareikšmiškai vertinama pačių išeivių iš Užkaukazės, susiradusių savo antrąją tėvynę svetingoje lietuvių žemėje. Viena vertus, tai  verčia atsiminti skaudžius to meto išgyvenimus, kita vertus – suteikia vilties, kad ir Lietuvos visuomenei pagaliau parūpo tikros tiesos žinojimas.