„Alytaus gido“ skaitytojus praėjusią savaitę sudominusi caro laikų geležinkelio tiltelio istorija tęsiasi. Sveikatos take prie Jazminų turgaus buvusio 111 metų tarnavusio tiltelio nebeliko. Antroji istorijos dalis linksmesnė – visi iki vieno senovinės statybos akmenų bus išsaugoti ir pritaikyti naujojo pėsčiųjų ir dviračių (vietoj „sugriautojo“) tilto statyboje.
Istorinio tiltelio ardymo išvakarėse „Alytaus gidas“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės kultūros vertybių priežiūros specialistą. Pasirodo, tokio tarnautojo Rotušėje nebėra. Gražina Tankevičienė šiose pareigybėse jau nebedirba, o buvusios kultūros skyriaus specialistės funkcijos perduotos komunalinio ūkio skyriui. Nuo kovo 15 dienos paveldo apsaugos klausimus Alytaus mieste mėginantis spręsti komunalininkas Vitas Černiauskas pripažino, kad dėl Naujosios – Vilties – Jazminų gatvių sankryžoje įrenginėjamo žiedo, istorinio tiltelio išsaugoti nepavyks. Kodėl? Todėl, kad jis neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Po tokio atsakymo „Alytaus gidas“ komentaro paprašė Alytaus istorikų, antropologų. Nevienas jų pripažino, kad yra bejėgiai ką nors keisti, nes, pasak, jų „rankos jau nekyla, nes miesto valdžia daro, ką nori“. Mūsų portalui susisiekus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vedėju Vytautu Kolesnikovu, paaiškėjo, kad ir ši institucija kone bejėgė. Į klausimą, kaip jis reaguoja į tiesmuką ir taip skurdžios paveldosaugos objektų naikinimą Alytuje, V. Kolesnikovas atsakė, kad situacijos pakeisti galimybių neturįs, nebent savo argumentus pateiktų specialistai ar visuomeninės organizacijos.
Po „apvalių“ ir nieko konkretaus nežadančių specialistų atsakymų „Alytaus gidas“ susisiekė su visuomenine organizacija „Olita- Orany“. 2009 metų lapkričio 3 dieną šios asociacijos rūpesčiu, pritarus Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytos Alytaus geležinkelio tilto liekanos. „Olita-Orany“ atstovas Leonas Žukauskas iš pradžių labai nustebo, kad tokie griovimai vykdomi ten, kur net nebuvo galima pagalvoti – ant niekam netrukdžiusio Sveikatos tako.
„Mes tikrai už tokių dalykų išsaugojimą, bet išties nežinau, ar vėl „eisim prieš traukinį“, - nieko paguodžiančio nežadėjo L. Žukauskas, tačiau jau po valandos atsidūrė prie griauti pradėto šimtamečio tiltelio. Dar po dienos senojo geležinkelio entuziastų asociacijos prezidentas Deivydas Pinkevičius raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinį padalinį.
Dokumente Nr. 0614–1 D. Pinkevičius išdėstė, kad „akmeninę bevardžio upelio pralaidą Jazminų ir Naujosios g. sankirtoje, geležinkelio reikmėms pastatytą paskutiniame XIX a. dešimtmetyje, sudaro ne mažiau kaip 91 akmeninis blokas šiaurės pusėje ir ne mažiau kaip 104 akmeniniai blokai pietuose, viso - 195 tašyti akmeniniai blokai“. „Olita-Orany“ organizacija, suvokdama, kad tiltelio išsaugoti, deja, nepavyks, „pasiūlė užtikrinti visų nuardytų akmeninių blokų apsaugą, o ateityje - panaudojimą atstatant netektis pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną statyboje“.
Šiam „Olita-Orany“ asociacijos pasiūlymui Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys pritarė, neprieštaravo ir Naujosios gatvės rekonstrukcijos užsakovė – Alytaus miesto savivaldybė. „Alytaus gidui“ šiandien apsilankius Sveikatos take, prie buvusio šimtamečio tiltelio akmens tašai jau buvo plaunami, kraunami į sunkvežimį ir ruošiami išvežti saugojimui.
Kaip po to mus informavo „Olita-Orany“ prezidentas D. Pinkevičius, tiltelio akmenų pasirodė trečdaliu daugiau, nei buvo manyta. Juos iškasus iš žemės, už apdailinių rasta daug netašytų, tačiau taip pat gerai išsilaikiusių senojo tiltelio akmenų. Per antradienį pavyko inventorizuoti ir išvežti didžiąją jų dalį - 252, tai sudarė 3 sukvežimius. Mūsų žiniomis, trečiadienį bus keliami, į saugojimo vietą vežami dar 1-2 sukvežimiai mažiausia 111 metų senumo tiltelio akmenų.
