investavimas

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.

„Facebook“ planuoja rytoj, gegužės 15 d. – dviem dienoms anksčiau nei planuota, nustoti priimti pasiūlymus įsigyti bendrovės akcijas, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Pasak jų, „Facebook“ greičiausiai tai padarys rytoj, gegužės 15 dieną pasibaigus prekybai JAV vertybinių popierių biržose. „Facebook“ siūlo 337,4 mln. akcijų po 28–35 JAV dolerius už vieną. „Jie pertekę norinčiais įsigyti.

Praėjusią savaitę vienam didžiausiam JAV bankui „JP Morgan Chase“ pranešus apie 2 mlrd. JAV dolerių nuostolius, sekmadienį bankas išplatino žinią, kad už tai atsakomybę prisiims trys banko investicijų padalinio pareigūnai.

Turtingas lietuvis turi nuovoką, kaip uždirbti pinigus, tačiau bijo patikėti juos kitiems, jaučiasi saugesnis užsienio bankuose ir vengia rizikuoti. Tokį portretą galime piešti po pokalbių su Lietuvos specialistais, teikiančiais privačios bankininkystės paslaugas. Kalbinami verslininkai iš dalies tai patvirtina – jie tikina patys geriausiai žinantys, kaip elgtis su savo pinigais, ir juos glumina pasiūlymai savo santaupas perleisti valdyti kam nors kitam.

“Išlaisvink savo potencialą – atėjo tavo eilė laimėti" – taip dalyvius sveikina 15-asis Investavimo žaidimas. Didžiausias ir seniausiai rengiamas Baltijos šalyse internetinės vertybinių popierių biržos simuliacijos žaidimas prasideda kovo 19 dieną ir žada ne tik galimybę atrasti bei tobulinti savo investavimo įgūdžius, bet ir laimėti puikius prizus! Investavimo žaidimas yra rengiamas Stokholmo Aukštosios Ekonomikos mokyklos Rygoje Investicinio fondo, bendradarbiaujant su Rietumu Banka.

Net ir būdamas 83-ijų, turtingiausias žmogus Azijoje, Li Ka-Šingas dirba visu pajėgumu ir neketina sustoti. Iki popietės jis jau peržvelgė spaudą, sužaidė golfo partiją ir priėmė keletą svarbių sprendimų savo biure „Cheug Kong Center“. Šis biuras įsikūręs centrinėje Honkongo dalyje ir yra vienas vertingiausių visoje šalyje. Pats Li Ka-Šingas taip pat kontroliuoja 70 proc. Honkongo jūros uosto bei turi vertingų aktyvų komunalinių paslaugų bei mobiliojo ryšio paslaugų bendrovėse.

Liūdnai pagarsėjęs sukčius Sergejus Mavrodis, kuris dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė piramidinio investavimo apgaulę, trečiadienį dingo iš Maskvos ligoninės, kur buvo prieš dvi dienas nuvežtas iš areštinės, skelbia „RIA Novosti“. Kartu su S. Mavrodžiu dingo brangus ligoninės prietaisas. S. Mavrodis buvo nuvežtas į ligoninę iš sulaikymo įstaigos, kurioje atliko penkių dienų arešto bausmę.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu (PPPAR) Panevėžyje viešėjusi Kinijos Heilomgjiango provincijos vadovų ir verslininkų delegacija susidarė pačius geriausius įspūdžius apie miestą. Tačiau apie galimas investicijas jame svečiai kol kas kalbėjo tik teoriškai.

Investavimo ekspertai išskiria dvi pagrindines bangas, kurias sukelia trumpalaikiai rinkų svyravimai: per didelė euforija ir psichologinis prislėgtumas. Pastarieji metai, kai investuojantieji į akcijas kur kas dažniau prarasdavo dalį investuotų lėšų nei pasiekdavo norimą investicinę grąžą – puikus antrosios bangos pavyzdys. Tai atskleidžia ir 2011 m. antrą pusmetį daugiau nei 10 proc.

Verslo banginiu laikomas Antanas Bosas bando įtikinti nežinojęs, kad investuojant galima ir pralošti. Todėl dabar milijonierius prašo, kad bankas, kuriame jis prieš kelerius metus buvo įsigijęs obligacijų, padengtų patirtus nuostolius.

„Norint sėkmingai investuoti nereikia būti genijumi. Tačiau ar didesnis intelekto koeficientas gelbsti?“ – klausia „New York Times“ autorius Robertas J. Shilleris. Gruodžio mėnesį „The Journal of Finance“ pasirodęs straipsnis teigia, kad taip. Jo autoriai rašo, kad žmonės turintys aukštesnį intelekto koeficientą labiau linkę diversifikuoti savo portfelį bei daugiau investuoja į akcijų rinkas.

Šiuo metu, kai indėlių palūkanos nėra didelės, todėl nepatrauklios, daugeliui iš mūsų kyla klausimas kur galima būtų investuoti pinigus. „Dėl dabartinių euro zoną slegiančių sunkumų, ekonomikai ir ypač bankams reikalinga parama bei ekonominio aktyvumo skatinimas.

Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių II pakopos pensijų fondų (PF) valdomą turtą praėjusiais metais didino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“ ) pervedamos lėšos, tačiau neigiama investicinė grąža galimą prieaugį mažino. „Sodra“ II pakopos pensijų fondams 2011 m. pervedė 380,8 mln. Lt, t. y. 17,3 % (56,1 mln. Lt) daugiau negu 2010 m., tačiau šių pensijų fondų valdomas bendras turtas išaugo mažiau – 224, 7 mln. Lt. Per metus turtas padidėjo 5,8 % (iki 4,08 mlrd.

Reikia pamiršti norą būti milijonieriumi, sako turtuolis Grantas Cardone. Reikia norėti būti multimilijonieriumi. Jei manote, kad milijonas dolerių jums užtikrins finansinį saugumą ir stabilumą, smarkiai klystate. Atsižvelgiant į dabartinės ekonominės aplinkos, vyriausybių ir finansų rinkų nestabilumą, yra naivu tikėtis, jog milijonas dolerių taps pakankama pinigų suma, užtikrinančia jūsų ir jūsų šeimos finansinį saugumą.

Tokiją aplenkęs Ciurichas pirmą kartą per 20 metų tapo brangiausiu pasaulio miestu, rodo organizacijos „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.Anot pasaulinio pragyvenimo išlaidų tyrimo, į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Ženeva, Osaka ir Oslas, praneša CNN.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

„Rogers Holdings“ vykdantysis direktorius Jimas Rogersas teigia net nesvarstantis galimybės įsigyti „Facebook“ akcijų, nes jų kaina bus pernelyg aukšta, rašo CNBC. J.Rogersas sako nemėgstantis investuoti į tokio pobūdžio vertybinius popierius, nors daugelis žmonių neretai susigundo sparčiai brangstančiomis IT kompanijų akcijomis. Investuotojai atsižvelgia į jo nuomonę.

Čikagoje gyvenantis JAV lietuvis Algirdas Norkus šią savaitę buvo nuteistas kalėti 5 metus už tai, kad iš per 50 žmonių išviliojo 9 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 67-erių A.Norkui sugebėjo ne vienus metus rinkti pinigus iš pažįstamų, juos neva investuoti, o apgaulingą pelną mokėjo iš naujų indėlių.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

Lietuvos paštas išplėtė paštų, kuriuose platinami Vyriausybės taupymo lakštai, sąrašą. Dabar taupymo lakštus galima įsigyti 372-uose Lietuvos pašto skyriuose. Paštuose galima įsigyti vienerių arba dvejų metų trukmės taupymo lakštų. Mažiausia investavimo suma - 1000 litų. Taupymo lakštai paštuose parduodami atsiskaitant tik grynaisiais.

„Finansai – tai menas perduoti pinigus iš rankų į rankas, kol jie galiausiai išnyksta“, – buvęs NBC vadovas Robertas Sarnofas. Dauguma verslininkų kovoja su verslo plano finansinio prognozavimo dalimi. Jei ketina pateikti verslo planą investuotojams, nori parodyti, kad jų bendrovė yra patraukli. Net jei planas skirtas vidaus naudojimui, jūs vis tiek norėsite savo darbuotojams nustatyti rimtą, bet įveikiamą tikslą.

Kodėl investitoriai dažnai priima ne pačius naudingiausius sprendimus? „Nereikia pervertinti investitorių racionalumo, jie dažniausiai elgiasi tiesiog „kaip įprasta““, - teigia Meiras Statmanas, vienas iš įtakingiausių investuotojų elgsenos analitikų. Investuotojų elgsenos tyrimų tikslas yra išsiaiškinti, kas lemia vienokius ar kitokius investuotojų priimamus finansinius sprendimus.

„Danske“ bankas sukūrė paslaugų rinkinį jaunimui, į kurį įeina ir mokėjimo kortelė, skirta 7-18 metų amžiaus vaikams. Banko teigimu, rinkinys padės tėvams mokyti vaikus finansinio raštingumo ir atsakomybės. Rinkinį jaunimui sudaro mokėjimo kortelė, banko sąskaita ir Danske eBankas, o vyresni negu 14 metų vaikai turės ir galimybę dėti indėlius. Stebėti, kaip vaikai valdo savo finansus, tėvai galės per savo Danske eBanką arba SMS žinutėmis.

Politikai ir finansininkai panašūs tuo, kad vieni ir kiti investuoja į fiktyvų kapitalą – kiekvienas savo srityje. Investuotojai pilsto pinigus iš vieno burbulo į kitą, pavyzdžiui, ėmus bliūkšti nekilnojamojo turto kainoms, pinigai bėga pas auksą, naftą ir net avižas. Ideologijos burbulai Politikos dėsniai skiriasi nuo finansų, bet panašumai yra akivaizdūs. Piliečių galvose išsipūtę ideologijos burbulai.

Kiekvienas sutiks, kad dabar pasaulinei ekonomikai – sunkūs laikai, rašo BCC korespondentas Pekine Damianas Grammaticas. Kinijos prezidentas  Hu Jintao apie šį laiką Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose, kalbėjo šitaip: „Šiuo kritiniu metu, G20 lyderiai turi skirti visą savo dėmesį pagrindinėms problemoms, paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir finansinių rinkų stabilumą“. Ką jis, sakydamas šiuos žodžius, iš tikrųjų turėjo galvoje? Kinija prieš kurį laiką pranešė tikinti E...

Buvusi Manheteno striptizo šokėja Niki Marx nutarė pakeisti profesiją, rašo „Business Insider“. Ji tapo rizikos draudimo fondo valdytoja. Fondo „Marx NY Capital LLC“ įkūrimui N. Marx paskyrė santaupas, kurias sukaupė šokdama vyriškai kompanijai. Jaunajai finansininkei šiuo metu vos 24 metai.

Kai investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ar įmonių akcijas nieko nebestebina, menas tebėra beveik nepažinta investicijų žemė. Meną investicija laiko net bankai Kodėl žmonės perka meną, Lietuvoje neseniai įkurto „Meno klubo“ iniciatorė Ilma Nausėdaitė paaiškino paprastai – vieni juo dekoruoja savo aplinką, kiti – jį kolekcionuoja arba investuoja.

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

„Kapital bank“ tarybos pirmininkas, bendrovės „Prime investment“ valdybos narys Arturas Feiferas, žvelgdamas į investavimo perspektyvas, mato pozityvių dalykų. Į kokias šiuo metu saugias investicijų sritis reikėtų investuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė bankininko A. Feifero. Diversifikacija yra saugios investicijos pagrindas. Investicijos likvidavimas laiku ir perėjimas į kitą investiciją gali užtikrinti geresnę grąžą trumpuoju laikotarpiu.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Prekybą penktadienį pradėjusi augimu Europos akcijų rinka vis dėlto smunka, praneša BBC. Investuotojų nenuramino Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių pažadai padaryti viską, kad pasaulio finansų sistema būtų stabilizuota. G20 šalys dar kartą įsipareigojo imtis visų priemonių, reikalingų išsaugoti bankų sistemų ir finansinių rinkų stabilumą, teigiama oficialiame pranešime.

„GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovai Lietuvoje ieškos galimų verslo partnerių ir verslo plėtros galimybių. Pasaulinių verslo milžinių vizitas vyks rugsėjo 25-27 d., pirmosios sertifikuotos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybinės misijos Lietuvoje metu. Joje „GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovams bus pristatytos Lietuvos verslo sąlygos ir galimybės. „Tokio dydžio ir žinomumo kompanijų dalyvavimas misijoje rodo, kad mes JAV verslui esame įdomūs, bet iki šiol neatrasti.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Kai kalbame apie asmeninius investavimo patarimus, reikia pripažinti, kad universalių receptų nėra. Tačiau visuomet naudinga pabandyti pažiūrėti „kito akimis“.  Įsivaizduokime jauną, vaikų dar neturinčią, šeimą, kurioje abi pusės dirba, reikšmingesnio turto dar nėra užgyvenę, bet yra sukaupę 20 000 litų santaupas ir svarsto, kaip su jomis derėtų pasielgti.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Visi investuojantys žino, kad šiame sudėtingame „žaidime“ vienas svarbiausių dalykų –  informacija. Jūsų pelnas arba nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo to, kokios tikslios, operatyvios ir naudingos yra Jūsų nuolat gaunamos žinios.

Sunku pasakyti, kaip gimsta investavimo mitai. Tačiau jie tikrai egzistuoja ir jų yra daugybė. Vieni  labiau panašūs į pokštus ir nedarantys didelės įtakos, tuo metu kiti labai ydingi ir galintys stipriai apkarpyti jūsų investicijas. Apžvelgsime kelis visiems svarbius mitus bei panagrinėsime, kiek juose yra tiesos. Pirmas mitas – investavimas yra lošimas.

Vieni investuotojai prieš priimdami sprendimus kruopščiai analizuoja kiekvieną detalę, remiasi analitikų prognozėmis ir viską apsvarsto, kiti apsisprendžia tiesiog „iš oro“. Įdomiausia tai, kad rezultatai, matyt, nėra tokie skirtingi, nes jei „oro“ investuotojams būtų labai blogai, tai laikui bėgant jų neliktų arba jie visi perbėgtų į rimtųjų pusę.

Grupės U2 vokalisto Bono investicijų bendrovė iš „Fecebook“ akcijų uždirbo beveik 800 mln. dolerių. Jo bendrovė „Elevation Partners“ „Facebook“ akcijų už 210 mln. dolerių įsigijo 2009 metų lapkritį. Nuo to laiko akcijų vertė išaugo daugiau kaip 400 proc. ir dabar siekia 975 mln.

Į klausimą, ar įmanoma praturtėti iš investavimo, remiantis daugelį šimtmečių žmonių kaupta patirtimi, galima vienareikšmiškai atsakyti – taip. Iškart svarbu paminėti, jog investavimas dažnai yra painiojamas su spekuliavimu ir dėl šios priežasties daugelis žmonių netgi šiandien  investuoti baiminasi. Spekuliavimas paprastai yra apibūdinamas kaip karštligiškas siekimas per kuo trumpesnį laiką užsidirbti pinigų perkant ir parduodant įvairiausias prekes.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Vertybinių popierių birža kartais klaidingai vadinama akcijų birža. Taip atsitinka dėl to, kad akcijos biržoje yra vienas pagrindinių, tačiau tikrai ne vienintelis vertybinis popierius, kuriuo prekiaujama. Pati birža būna privati arba valstybinė institucija, kuri apjungia investicinius bankus, maklerius ir kitus prekiautojus bei investuotojus, taip palengvindama prekybą vertybiniais popieriais valstybėje.

Praėjusį kartą aptarėme, ką investuotojams reiškia buliai ir meškos. Apie tai dar kartelį galite pasižiūrėti čia. Šiandien norime aptarti dar keletą terminų, su kuriais pradedantys investuotojai tikrai susidurs, tačiau jų reikšmė tikriausiai nebus aiški. Tikimės, kad skaitytojas jau yra bent minimaliai susipažinęs su investavimo pradmenimis.

Jeigu tik pradedate domėtis investavimu, žodžiai „meškos“ ir „buliai“, nors ir intriguoja, turbūt nieko jums nesako. Vis dėlto tai - vieni svarbiausių investavimo simbolių, kuriais dažnai iliustruojami įvairūs pranešimai ir rinkų informacija. Puolantis bulius lengviausiai atpažįstamas kaip Volstryto – pagrindinio JAV finansų rajono - simbolis.

Kai kalba pakrypsta apie investavimą, dažniausiai įsivaizduojama, kad perkame tik akcijas, obligacijas ar investuojame į nekilnojamąjį turtą. Iš tikrųjų investavimas neapsiriboja tiktai tokiomis galimybėmis – sėkmingai investuoti galima ir į žaliavas.

Pradedančiajam investuotojui dažnai sunku greitai susigaudyti finansų rinkoje. Pirmieji investavimo žingsniai – savo investavimo galimybių įvertinimas, sprendimai, kokius vertybinius popierius reikėtų pirkti, kokia investicinių fondų informacija pasinaudoti – yra sunkesni, jei nusprendžiama veikti savarankiškai. Protingiau pasinaudoti finansinio tarpininko paslaugomis. Čia ir atsiranda finansų maklerio figūra.